Treč, 22.05.2024, 01:24
Pagrindinis Registracija Įeiti
Sveikinu Jus, Svečias · RSS
MENIU
PARAŠYK
Šypsenėlių skrynia
. . . . . . .
APLANKYKIME:
  • HOROSKOPAI
  • GISMETEO
  • REALIUKAI
  • ZEBRA
  • DELFI
  • TV PROGRAMOS
  • ŠYPSNIUKAI
  • DRUIDŲ HOROSKOPAS
  • RUSIŠKA KLAVIATŪRA
  • Nauji komentarai
    Perskaitykit iki galo.

    Turėjau mintyje ne sceninę išv

    Na,mudviejų politinės pažiūros

    O aš nematau kandidato į prezi

    Nieko neimu nemokamai,tai reiš

    Tai kad mes visi prieš vestuve

    Išsiverskime
    KLAUSK
    VARDADIENIAI

    YouTube
    Apklausos
    Ar žudikus nubaus dievas?
    Viso atsakymų: 11
    Statistika

    PRISIJUNGĘ 5
    SVEČIAI 5
    NARIAI 0
    Prisijungimas
    VALIUTA
    Skorpionai
    GOOGLE VERTĖJAS

    Žymos
    Kalendorius
    «  Vasaris 2012  »
    PrAnTrKetPnkŠešSek
      12345
    6789101112
    13141516171819
    20212223242526
    272829
    KALKULIATORIUS
    Paieška
    Užrašų archyvas
     Dienoraščiai
    Pagrindinis » 2012 » Vasaris » 28 » AČIŪ
    16:40
    AČIŪ

    Atrodo, esu įvaldžiusi rašymo meną ir nemeną, tiek daug visko sugebu perteikti rašytiniais žodžiais, o dabar jau beveik para (įskaitant naktinius būdravimus) kankinuosi nesugebėdama parinkti tinkamų žodžių tam, ką jaučiu ir pasakyti tai, ką norisi... Tas lietuviškas žodis "ačiū" toks trumpas, toks lakoniškas, kad pritrenkia savo paprastumu, kai norisi į jį sudėti tiek daug...

    Kartą su vienu žmogumi kalbėjomės apie savo vaikus. Ir jis pasakė žodžius, kuriems aš pilnai pritariu ir galvoju apie tai taip pat: "Jei mano vaikai manęs neprisimena tada, kai jiems gerai, aš nepykstu. Va jeigu jie manęs neprisimins tada, kai jiems sunku- man bus labai apmaudu... vadinasi, aš nebuvau jiems artimas ir nebuvau to vertas..." Daugelis nusimena, kai kažkas juos prisimena tik tada, kai kažkas negero nutinka, kai reikia pagalbos... O ar neturėtų būti atvirkščiai? Kai žmogui linksma, jis leidžia laiką su tais, su kuo linksma, paprasta, neįpareigoja...O kai sunku, intuityviai ieškom ir glaudžiamės prie žmogaus, kuris mums artimas, kuriuo pasitikim, kuris neįskaudins ir instinktyviai vengiam tų, kurie abejingi mums arba net gali užgauti, nesuprasti...
    Sunkiu sau metu aš ateidavau čia nes tiesiog  mane čia traukė... jaučiau- čia yra artimų žmonių... Čia ta vieta, kur norisi būti. Čia jauku... Tiesa, vakarais vėlai pasijungusi dažniausiai nieko nerasdavau... bet užtekdavo vien pabūti... O ir savo rūpesčių nesinorėjo krauti ant jūsų, nesinorėjo apsunkinti... Bet nežiūrint to, jūs visi mane švelniai tariant, maloniai nustebinot, sutrikdėt ir net truputį išmušėt iš vėžių netikėtu dėmesiu ir pagalba... Todėl ir nerandu žodžių ( o Lulu netgi liepė jau liautis ištisai jai dėkojus) išreikšti tam nuoširdžiam dėkingumui, kurį jaučiu...
    Ačiū visiems, padėjusiems sunkiu metu ir laidojant mamą, ir gydant dukrą. Ačiū ir už moralinę, ir už materialinę pagalbą. Ačiū lankiusiems Adelę Klinikose, bendravusiems su ja... AČIŪ.
    Ir atleiskit, prašau, jei iš mano pusės būdavo kažkas ne taip...
    P.S. ir kas gi sakė, kad virtualus bendravimas ir virtualios draugystės- netikros????
    Peržiūrų: 494 | Pridėjo: Lira
    Viso komentarų: 0
    Komentuoti gali tik registruoti vartotojai.
    [ Registracija | Įeiti ]
    Copyright MyCorp © 2024
    Сделать бесплатный сайт с uCoz