pradejau gyventi, kai suvokiau, kad gyvenima turiu tik viena ir pakartoti neturesiu galimybes... daznai saves paklausiu, ar as tikrai to noriu, ar tai tik kitu (pvz reklamu, tevu, kaimynu, bendradarbiu) primesta nuomone, jei noriu - pirmyn... ar yra pomirtinis gyvenimas, linkusi manyti, kad yra kazkas, bet kepures prisikti neduociau

Kodėl? Gyvenimas yra tada, kai gyvename, visa kita nebūtina. Net į mokyklas visi žmonės pradėjo eiti visai neseniai.

viskas niekada nevėlu juk...

A tai čia viskas priklauso nuo tikėjimo,bet durnių ir bažnyčioje muša.
Sakykim,yra tas kitas gyvenimas po mirties,bet kodėl dar nė vienas nei parašė,nei paskambino?Tikėti yra geriau,nes mirti lengviau,o fanatikai tai dar net skubinasi Anapilin.

Chi,ims jie tau ir praneš kad ten geriau...tai visi iš karto "ten" pasiduos

Gyventi yra gera... Tikra laimė, kad gimiau. O jei nebūčiau gimusi, tai nė nežinočiau kad yra toks dalykas, kaip gyvenimas. Mirti bijau. Anksčiau nebijojau... nes anksčiau tos gyvybės nevertinau, maniau, kad gyventi teks amžinai, ir senatvė manęs nepalies.
Dabar jau bijau.
Tik guodžiuosi vienu, kad visa laimė, kad aš nežinosiu, kad numiriau.
Kaip užmiegu, paskui ryte galvoju: ir kurią gi akimirką užmigau? ir nepamenu.
Dabar jau žinau, kad gyvenimu reikia džiaugtis. Mėgautis juo kiekvieną akimirką.
Neprievartauti savęs, nedaryti nieko prieš savo valią, nesikamuoti...
Juk kai numirsiu, atgulsiu graban tuščiomis kišenėmis, be rankinuko, be daiktų, be jokio jokiausio turto, kuris dabar vilioja.

Labai tu teisi,Dalmara,bet kodėl mes suprantame tai tik gyvenimo saulėlydyje?Gimėme juk tam,kad pasidžiaugtume mums duota galimybe gyventi,o tą savo gyvenimą naudojate vos ne vien savęs prievartavimui:Į darželį nesinori keltis,bet mus grūda per prievartą,mokykloje irgi vieni stresai ir įtampos,universitete tai iš viso tyliu...nuolatinė nemiga.O toliau?Plušame,norėdami įsigyti namą,paskui dar gražesnį,o kur dar gražensi auto?
Bet yra žmonių,kurie iš viso negali savęs prievartauti,nes jaučiasi labai blogai.Na įsivaizduokime rytą-vienus iš sapno staigiai ištraukia garsiai birbantis prakeiktas žadintuvas,o kitus pažadina saulutė savo spinduliu.O jei taip kasdien?

Mes gyvename šiaurinėje dalyje, tad esam priversti daug ką daryti prievarta: statyti namą šiltą, rūpintis apšildymu, rūpintis šiltais drabužiais... O kur dar maistas?
Todėl esam priversti pardavinėti save, savo galvą arba rankas.
Todėl ir tenka keltis ryte pagal žadintuvą o ne kada panorėję.
Bet jei labai nesiplėšysi dėl turto, jei sugebi gyvenime pasitenkinti minimaliai - tuomet liks laiko ir GYVENTI.

Nežinau ar liks. Juk net visai visai nesiplėšantys ir nieko neturintys konteineriuos maisto ir viso kito taip lengvai neranda.

Beje, kodėl mes gyvename tokiomis nepalankiomis salygomis šiaurėje, kai pietuose yra geriau?

O tu pastebėjai, kad pietiečiai yra nepalyginamai linksmesni, dainuoja, šoka...

Kiek žinau ir lietuvoj anksčiau žmonės dainuodavo ir šokdavo net ne girti būdami. Matyt ir su pietiečiais tas pats - linksmesnis, kai laimingesni.

Šiaip taip. Gyvybė mums duota ne tik tam, kad paleistume naujas gyvybes, bet ir tam, kad pasiektume daugiau, nei iš mūsų tikimasi paleidžiant. Ar pasieksime- čia jau atviras klausimas.

kad ir labai sunku-bet vis mokausi gyventi šia diena, šiandien, rytoj jau bus kitaip...

ai,Linut...juk kiekvienam vis kitaip tas gyvenims atrodo...... pvz...man kartais truksta laisves, kad galeciau gyventi, kaip as noriu...man truksta-meiles, supratimo ..... manau, kad kiekviens sutvertas savo gyvenimui.... sutinku su Dalmarija..juk visvien numirsim, tad reikia dziaugtis tuom ka turim...

Nežinau ,,gal trūksta daug ko , bet stengiuosi gyvent pagal išgales ir fsio .
O šiaip tai atrodo kad ir nesubresiu niekada

Sakote,pietiečiai labiau džiaugsmingi,nes turi daugiau saulės?Hmm...o gal jie labiau energingesni...jei myli,tai myli,jei neapkenčia,tai jau saugokis.Bet kad turi tarpusavyje žymiai stipresnius ryšius-tai faktas.Jie net nežino,kas tai yra vaikų namai,ko Lietuvoje pilna,nes pamestinukų begaė.Jiems net nelyka mintis nepaimti našlaičio vaiko,kieno jis bebūtų.Jie be galo vieningi,iki ko lietuviams-kaip karvei iki mėnulio.

Vinigreta,o siekti būtina?Tai vėlgi savęs prievartavimas.Kas kita,kai siekti norisi,o ne siekti dėl to,kad iš mūsų kažkas kažko tikisi.

Aš manau, kad beveik visi mūsų norai yra kieno kito įkalbėti arba nuo kieno kito nusižiūrėti. Bet gal čia normalu?

Gyvenu čia ir dabar.
Taip negyvenau anksčiau... kol auginau vaikus... kol buvau jauna... kol  vis kažko siekiau...
Akys atsivėrė tik vyresniame amžiuje... kai vaikai "išskrido" iš namučių. Taip, iš pradžių buvo negera, skaudėjo širdį dėl jų - nežinojau kaip jie, kur jie, ką veikia, ar niekas neskriaudžia, ar tvirtai kabinasi į gyvenimą... O paskui... paskui pradėjau gyventi SAU. Nebereikia niekur savęs prievartauti... Tai stebūklingas jausmas... Ir tada prasidėjo įvairiausi netikėti ir nebesitikėti stebūklai... pradėjo pildytis svajonės... jaunystėje kažkada svajotos... Keista, bet tai tiesa. Ir dabar esu labai laiminga... nors viskas atėjo gal šiek tiek pavėluotai... bet - ATĖJO ir tuom džiaugiuosi!

Ne, nepavėluotai. Šitas ir turi ateiti vėliau. Esu girdėjusi, kad "pilnas", ar kaip ten, žmogus tampi tik nuo 50 metų. (Įtariu, kad čia metų skaičius apytikris, o kitam ir visą gyvenimą "žmogum" nepavyksta tapti )

Tina sutiko seną meilę

Arti... tu baik!!!

Tina,lygiai tą patį pagalvojau ir aš.

Nesutinku, kad su metais ateina vienatvė iki mirties, ypač kai vaikai užauga ir išeina. Man atrodo visiškai atvirkščiai. Tada ateina poilsis. Vidinė ramybė. Ir tada gyvenimas tampa skanus, kaip prinokės saldus vaisius.
Žinoma, gyvenimas prieš amžinybė atrodo kaip dulkė. kas tie  kokie 75 metai prieš milijonus. bet nuo to, kaip pragyvensim gyvenimą, priklausys mūsų gyvenimas amžinybėje

Lira,o pagal kokius kriterijus matuojamas mūsų gyvenimas čia,kad gerai gyventume amžinybėje?Nesu įsigilinusi į religinius kanonus,todėl man įdomu...jei aš gyvensiu sau kalnuose viena pati,nedarydama niekam nei blogo,nei gero?

P.s.Kaip jums atrodo situacija,kai popiežius plovė kojas kaliniams?

Tai nenuoširdu. Dirbtina. Niekad jis niekam kojų neplovė ir neplaus iš tikro. O čia buvo toks spektaklis... Tai mano nuomonė.

Man tai normalu. Juk ir Kristus plovė apaštalams kojas, o ne atvirkščiai. Ir dar šv. Petrui pasakė: "„Jei tavęs nemazgosiu, neturėsi dalies su manimi“.
(šiaip jau, jūs turbūt tų kalinių ir į dangų neįsileistumėte )

Dalmara,bet ar pats kojų plovimo faktas žudikams,nepriklausomai ar tai spektaklis,ar ne,neįžeidžia aukų artimųjų?Žudikas lyg ir išaukštinamas aukščiau už auką.

Jėėėėėėėėėėzau, kas čia per nesąmonė ... tas kojų plovimas... kada ir kur čia taip buvo?

Tina, taip gerai gyveni, kad net TV nebežiūri tai ir nežinai kada plovė