Kai nėra ką skaityti,aš perskaitau ir dažnai randu neskaitytą komentarą...tokį pasiklydusį erdvėje ir laike.Kartais atsakau,o kartais ne.
Bet juk mes kartais kalbamės patys su savimi...vieni rašo dienoraščius,kiti eilėraščius,kurių niekas neskaito.Prieš miegą mintimis irgi kalbamės su savimi,o kartais ir su tais,kuriems taip ir neišdrįsome pasakyti į akis.Paprastai tai būna despotas viršininkas Taip lyg apraminame save.Ar tai blogai?

Jei tokį pamatau, atsakau visada. nesvarbu, kad jau niekas atsakymo nebeieškos. O gal?

Aš irgi paskaitau senus dienoraščius, būtent tuos, kurie man buvo įdomūs. Komentuoju ne visada, kartais tiesiog nėra ūpo kažką pasakyti... Tyliai sau pačiai arba pritariu jūsų mintims, kartais - nepritariu...
Kai užeinu, niekad negalvoju, ar kas yra čia, ar ne... Žinau, kad žmonės vienas paskui kitą vis užsuka, todėl Kiemeliai niekad nebūna visiškai tušti. O jei kažkas parašo ką nors - visi pasiskaito...
Ir žinot - esu labai dėkinga kiekvienam, kuris ką nors parašo...
Tai mane palaiko. Nebesijaučiu viena...

Vat ir aš vis užsuku,nes jaučiuosi kaip namuose.Tik rašom mažai...rašo pusė kiemeliečių ,o kita tik skaito,bet nerašo.O kai nėra parašyta ,zurzia....
Jei visi rašytume,tai ir skaityti būtų ką,ir komentuoti būtų ką...
Tie,kurie mano,kad neturi minčių,tai labai klysta,nes iš bet kokio dienoraščio,netgi vienos šypsenėlės galima išvystyti dienoraštį,jei tu to nori.
O jau iš copy/paste tuo labiau.

Kartą aš zebroj išvis nieko neparašiau, padėjau tik po tašką, kad leistų dienoraštį įkelt. O paskui liepiau pasitikrint ar monitoriai švarūs

P.S. po darbo lekiu i parduotuve nusipirkti produktu saltibarsciam, o islipus is autobuso atlekia dukterecia beveik i glebi, klausiu "kur tokiu greiciu skrendi?" isgirstu "pas Jus", sakau "as dar i parduotuve ne namo", o ji "turiu laiko, galiu kartu?", "zinoma", "mama sake, kad si savaitgali vezates mus i Dinozauru parka?", "taip, buvo pigesni bilietai per Beta.lt nupirkau septynis, mums keturis ir Jums tris, mama su teciu paliksim namie :)", isgirstu "super" bandau nuosirdziai sypsotis, o viduje nuotaika vistiek siaipsau, prie viso gerio siandien isvaziavo kita dukterecia su dukryte penkiu metuku i Anglija neribotam laikui...

o ryt reiketu padeti viename projektuke su vaikais is vaiku namu, bet as neradau tam laiko... niekas nesugrius yra kiti zmogeliukai kurie viska padarys, kaip reikia, bet ir as norejau kai suzinojau, kad bus sis renginukas, o nesigavo... kaltinu saves, kad nesugebu laiko susiplanuoti, kad perdaug apsiziojau...

na va issiliejau lyg ir lengviau...

grazaus vakaro

O aš norėčiau kada dienoraštį parašyt apie tai, kad ne kiekvienam ir apsižiot daug išeina. Tik... nedrįstu

Į Angliją ir aš važiuočiau,jei turėčiau pas ką pradžiai,juk nevažiuosi ant lauko pliko.
O dėl vaikų namų...tai kuo daugiau apsižioji,tuo daugiau padarai...aš tą jau patyriau savo kailiu.Tinginys jau kai atsiguls,tai ir guli mėnesių mėnesiais.Tai aš suprantu,kodėl Vingių Jonas taip ,,negalėjo" atsikelti dirbti.
Aplamai man atrodo,kad visa mūsų tauta-vingių jonai.Bet kai būtinybė priverčia ir jie išvažiuoja į užsienį,kur tinginių niekas nelaiko,tai pasidaro darbštuoliais.Lyg tave išmestų po šaltu dušu ir priverstų judėti.
O tie,kurie snaudžiate,ar nepastebėjote,kaip sunku pradėti?Bet ką..verslą,suarti lauką po žiemos ar tep ką..

Kad dėl užsienio nelabai teisybė. Šiaip, man keista kodėl žmonės (ar kas kitas) nepastebi, jog Lietuvoje reikia dirbti daugiau?
O dėl pirmo žingsnio visada teisybė. Bet čia ir nežinomybė kalta, ir to žingsnio žengti nemokėjimas, kitą kartą ir neturėjimas žengti su kuo. Juk ne be reikalo į  tą Angliją pirmiausia važiuoja tie, kas turi pas ką. Kitas pasakys, kad ir Dzein tupi ant pečiaus, nes nevažiuoja

Gal ne daugiau dirbti, bet dirbti tam, kad uždirbti bent kiek. Nes už normalų darbą gausi mažą atlygį. Todėl dirbama daug, kad gauti vidutinišką atlygį...

Kad ne visai. Daug dirbti reikia dažniausiai dėl to, kad toj darbo vietoj išsilaikyti. O yra dar tokių darbo vietų, kuriose žmonės net nepajėgia pilnu etatu dirbti, kad uždirbtų minimumą. Todėl dirba tik puse etato ir gauna pusę minimumo, pvz. O jeigu žmogus jaučia, kad užsidirbs, kaip dabar lietuviai šalyse, kuriose aukštenis gyvenimo lygis, tai jau savaime dirba noriau.

Hmmm..o ne daugiau dirbame už kitus ne todėl ,kad išsilaikytume darbe?
Štai Dalmara,Galaxy ir aš dirbame kartu.Džein vaikšto parūkyti,Galaxy pasidažo,paskambinėja draugams,o Dalmara dirba nuo...iki ir dar daugiau.Atspėkite iš vieno karto,ką darbdavys pasiliktų,jei reikėtų mažinti etatus.
Neseniai skaičiau...jaunas bankininkas miegodavo po 4 valandas,nes praktiškai investicijų skyriuje jis gyveno prie kompiuterio... tiesiog mirė darbo vietoje nuo išsekimo.O kiti banko darbuotojai sako..jei tu ,atidirbęs 8 val išeisi namo,tai tikrai tuoj būsi bedarbis.Lyg tavęs niekas neverčia tiek dirbti,nes yra įstatymas,bet....

Kad ne visada tuos etatus ir mažinti reikia. Gal užtektų tik darbą žmoniškiau pasidalyt? Kaip viena mokytoja man įrodinėjo , jog turi dirbt baisiai daug ir net valytojos darbą (kuo blogai valytojos, jei apsisukus sako, kad jis prestižinis?), nes nenori būt bedarbe.
Tai ir galvoju dabar kaip va taip ima išsilavinęs žmogus ir lieka neišsilavinęs? Juk bedarbių būna tuo mažiau, kuo mažiau norinčių dirbti.

taip< Dzein viska galima suspeti kai nori, ir apzioti labai daug, bet dar medalis turi ir kita puse, reikia matyti tai kas panoseje ir padeti pirma savo artimui, o paskui ir visiems kitiems... tik kartais atrodo, kad vertingiau kitiems jie labiau nuskriausti negu tie kurie arti, nezinau kur tiesa

suprantu, kad ka besakysiu viskas bus tik pasiteinimui, o pateisinti saves dabar negaliu, padariau daug visko siandien, padejau keliems zmonems is artimos aplinkos, bet norejau buti kitur su kitais, kurie mano akimis labiau nuskriausti...

ai tiek to, viskas yra gerai... klausau muzikytes visokios

viena akimi stebiu TV, okita stebiu ka komentuoju... kas is to gero gali iseiti?  

Ką padarysi,tas ir išeis
Bet kai sugebi dirbti 10 darbų vienu metu,tai esi va kas..Bet ar tai sveika ir gerai?Kai man pasako,kad žmogus turi 100 draugų,tai juokas ima.

nemanau, kad gerai, yra toks posakis, kuri labai daznai naudoju "tai kas tinka viskam, netinka niekam" ir tas tiesa, kuo daugiau darau vienu metu tuo rezultatas prastesnis... kartais pagalvoju gerai, kad vyrai nemoka vienu metu dirbti dvieju darbu, todel gal jie kokybiskiau gyvena, jei ziuri Krepsini tai ir ziuri tik ji, o ne kita akimi kompiuteryje ir dar raso komentarus, ir muzikos klausosi... nors as nevisada taip elgiuosi, kartais sugebu sustoti ir pasimegauti buvimu "cia ir dabar"

sveika..o aš ..panašiai kaip tu..atrodo lakstau lakstau ..ir kažko ieškau..o kartą stabtelėjau ir klausiu -o ko???pagaliau susivokiau...gal savęs??Akmenuk....pasiilgau...

Džiasmin,o nebandei savęs ieškoti radinių biure?

save atrast sunkiausia, nes niekur nepametei čia, kaip su tais akiniais kurie ant kaktos ieškai ieškai, o rasti negali, nes jie vietoje, tik reikia kažko kito, kad tai pastebėtum, veidrodžio ar pastabaus žmogaus...

Ir aš barbė-devyndarbė ... niekaip negaliu dirbti kažką vieną... Prie kompo visada (beveik) dar viena akimi ir TV stebiu... Kalbėdama telefonu būtinai dar kažką veikiu... ar sriubą maišau, ar baiginėju kažkokį kitą darbą, kurį veikiau iki skambučio... o dar, jei nusimato ilgas ir malonus pokalbis - atsgulu.... Na, o jei tvarkau namus... tai iš vis siaubiakas - pradedu nuo vieno, šokinėju prie kito... namuose pilnas chaosas...
Panašiai ir su darbais... vėluoju... lekiu kūlversčiais... bet spėju... dar vis... Šiaip labai stengiuosi ir dažniausiai išeina, suderinti taip laikus, kad darbai eitų vienas po kito. Kadangi darbo laikus aš pati sau reguliuojuosi, tai man tai išeina visai neblogai...
Dabar - ko ieškau čia (interneto platybėse)? Kažkada, kai pradėjau naršyti - ieškojau bendravimo, bendraminčių.... Dabar jau tai turiu. Jie tapo mano draugais, tad norisi ir toliau bendrauti ir draugauti. Būtų gaila nutraukti draugystes....

pritariu būtų gaila, o tai pajauti, kai kasnors dingsta iš "ekrano"... įsijungi, o nebėėėr... žmogus turėjo savo priežasčių išsitrinti, bet vistiek būna labai ilgu, kad nepagalvojo apie mane, kad pasiilgsiu, kad gal prisirišau... aišku tai mano problemos, ne jo, nieks kits čia nekalts, jei pati su savimi nesusitvarkau

Aga... man taip buvo, kai V.P. dingo... buvo liūdnoka. Bet apsipratau ir gyvenu toliau...

kuris iš V.P. artistas ar dėstytuvas? ar kuri, dar vieną V.P. žinau moteriškos giminės
nors klausimas nereikalaujantis atsakymo koks skirtumas kuris, kuri ir taip aiškus ilgesio jausmas