Ir ne tik rankinuką,o aplamai viską,išskyrus triusikus,nes dydis tinka.Tik mes turime labai didelę problemą:geresniais laikais rūbus keisdavom greičiau,nei keisdavosi sezonai,o dabar jaučiam diskomfortą.Patikėkte,tai rimta.
Tu čia palietei gerą temą...dabar susimąsčiau.Anksčiau būdavo,kad skaniausias kąsnis uždirbančiam duoną-tai yra tėvui,toliau mama ir vaikai.Viskas socialiai lyg ir teisinga...vaikai tėvą gerbė,o dabar viskas vaikams,todėl jaunimas jau perka ratukus ,kad tėvą išvežtų į mišką.

Kad sako, ratukų išvežt tėvus į mišką reikėjo būtent tais laikais, kai žmonės labai blogai gyveno. o gal ir dabar jie blogėja, kad jau reikia?
O rūbus keičiat kaip? negi nešiojat visą sezoną nenusivilkdamo?

Aga. Ar žinai,kaip reikia tikrinti kojines,ar jos švarios?Meti į sieną...jei prilipo,tai jau laikas skalbti.

Tai, kad aš kojinių išvis nenešioju - arba pėdkelnes arba nieko

Labai mėgstu rankinukus. Per eilę metų susikaupė pilnas maišas nepabaigtų nešioti. Neišmetu. Gaila. Yra ten dar ir visai naujų, kurie tiesiog "neprilipo" prie rankos.
Vat manau, kad rankinukus ir batus reikia pirktis naujus. O visa kita - galima ir nenaujus.

Va, o aš taip ir darau tik ir kitus labai retai perku nenaujus. nesuprantu kam? Senų drabužių ir savų turiu, kam kito nešiot reikia? Beje, ne taip jau brangiai man jie ir nauji kainuoja. Sakyčiau net galiu pasidaryt labai pigiai, jei netingiu. Beje, darau eksperimentą kiek galiu nešioti lininius draužius. Tai megztuką ir kelnes lininius išnešiojau 4 sezonus ir vis dar "išeiginiai". neseniai kai kas net svarstė iš kur aš jį gavau

dabar pagalvojau ir žinote rankinukus ir batus visada perku naujus, kažkaip sau nerandu padėvėtuose... nors rūbus perku ir ten, jei tik randu kažką tinkamo, parsinešu išplaunu ir nieko blogo tame nematau...
 
o šiaip tai taip, pirma vaikams paskui sau nes nėra tiek pinigėlių, kad visą laiką sau pirkti, o vaikai auga, jiems nori nenori turi pirkti, ne karo metas, kaip sakau, nevaikščiosi su nukirptom tėvo kelnėm ir nupjautom sandalietų nosim, kad koja tilptų
 
pati aš užbaigiu nešioti dukrytės batus, šiurpinau visus metus koleges ateidama į darbą su kerzais

Bet kodėl dabar viskas turi būti tik jaunimui? kiek pastebėjau, vyresniems, kad gerai atrodytų, kaip tik kokybiškesnių drabužių reikia

todel, kad jiems reikia įsitvirtinti gyvenime, o pagal rūbą sutinka, jei ką, o jaunimas labai greiti pasmerkti... o aš paskutiniu metu stengiuosi, kad būtų man gražu ir net nebesvarbu ar madinga, svarbiausia, kad pabrėžtų mano privalomus ir paslėptų trūkumus...
o kas iš tų kokybiškų rūbų jei netinka, kad ir pats madingiausias, na jei netinka forma, spalva, tai jau tikrai geriau neatrodys, net jei Juozo Statkevičiaus ar Dolce & Gabbana etiketė ant viršaus tabaluos su kaina

Manai, kad vyresnių 'neįsitvirtinusių" nėra? Arba norinčių geriau 'įsitvirtinti"? O smerkia ne tik jaunimas, senimas irgi. Smerkia ir už neįsitvirtinimą, ir už prestižinių daiktų neturėjimą. Ir sako, kad būtent taip yra kažkodėl pokomunistiniuose kraštuose. Kitur žmogus labiau svarbus už tai, koks jis yra.

Galaxy,viskas geriau ten,kur mūsų nėra..
Bet dalis tiesos yra.Ar žinai,kaip elgiasi žmonės,kurie ilgai badavo?Kaupia maistą.
Mes pusę amžiaus neturėjome nieko madingo ir gero.Kas gaudavo nukainotos medžiagos atraižą iš USA,tai jau buvo AMERIKA.Vėliau atsirado plyšeliai pamatyti firminius džinsus.Tai puolėme siūti ir apgaudinėti savo tautiečius.Tai dabar ir elgiamės kaip prostitutė...vieni kailiniai ir tie patys ant kūno.
Turėjau ne vieną svečią,kuris stebėjosi mūsų apsrengimu kasdieninėje aplinkoje...na kaip ant Milano podiumo.O kitur žmones persisotinę rūbais,tai perka brangų ir gerą tik baliui ar priėmimui.
Jei suskaičiuotume ,kiek kainuoja madingi rūbai ir namas,tai namas suvalgo mažiau.Aš manau,kad reikėtų pirmiausia investuoti į stogą virš galvos,kad jaustumeis saugiai,o ne ,,moj adres Sovietkyj Sojuz".Mada ateina ir išeina,o namas lieka.

Oi, stogo aš turiu net per daug  Bet ir stogas ne visada gerai. Jis pririša žmogų prie vietos.
o madingų rūbų pirmiausia reikia tiek, kurie nori suvaidint, kad gyvena geriau negu iš tikro. pakankamai gyvenančiam vaidint jau nereikia. Bet vakar telefonu kalbėjausi su viena zebriete. Ji lygino, kad žmonės Lietuvoje būtent gražiau ir skoningiau apsirengę negu Anglijoj.
P.S. Meksikietiškuos serialuos herojai kasdien dar gražiau apsirengę vaikšto negu pas mus

Galaxy,stogas bet kokiu atveju gerai-tai saugumo garantas.Na kas tau draudžia važiuoti į kokius Kanarus,Angliją ,Ameriką ir net į kosmosą?Stogas palauks..pagaliau gali išnuomoti,jei tavęs nebus metus ar daugiau.Bet tu žinai,kad yra pasaulyje kampelis,kur tavo namai ir bėdos atveju turi kur sugrįžti.
O dėl rūbų ką aš ir šneku...lietuvaitės puošiasi kasdien kaip į priėmimą.Ir kam tai,a?Jos tik tam ir teturi pinigų.Mane Lenkijoje jodinėti ant žirgų mokė žirgyno savininkas,kuris vaikšto nuklypusiais batais ir jam dzinn.
Aš buvau pasų vertėja perkant žirgus iš LT ir laukiau,kol jis einant pas notarą persiregs.O jis nuėjęs ,,apsirengti"tik užsidėjo kepurę.Nežiūrint to,jis ten buvo sutiktas kaip kunigaikštis.Tai ar visada sutinkame pagal rūbą ,o išlydime pagal protą?

Tai jau jis ten buvo sutiktas pagal turto turėjimą o kad pagal kitus požymius kas žmogumi žavėtųsi, tai tikrai labai reta.
Kas dėl to turto.. Buvo Zebroj toks Walkidiotwalk, tai kartą jis kažkur papaskojo kaip kažkoks žymus žydas aiškino kodėl jie prie nacių neišsigelbėjo išvažiuodami kur toliau iš Lietuvos. Juk žinojo kaip kitur žydams sekėsi. Ten buvo pacituot tokia mintis "žydai muzikali tauta, beveik kiekvienuose namuose buvo pianinas, o juk žinote kaip sunku kraustytis su pianinu. Aišku, ne pianinai žydams trukdė, o turtą nenorėjo palikt. Taip ir kitiems - kurie neturi ko prarast, yra mobilesni.

Viskas man,man ir man o paskui vaikams ir vyrui

Taip jau ir patikėsiu

Perskaičiau... susimąsčiau... Niekada nesivaikiau madų...
Vaikystėje man vis persiūdavo  ar pasiūdavo rūbus...  Paskui jau aš pati kažką "kurpdavau"... kaip mokėjau... Kai buvau jau studentė - nešiojau ką turėjau. Ir viskas buvo tvarkoje - gerbėjų nuo to nebuvo mažiau! Paskui irgi mažai kreipiau dėmesio į madas... Vaikai mano augo aprengti normaliai, jie irgi tikrai nesikankino dėl rūbų... Todėl man keista ir nemalonu klausytis, kai dabar einama iš proto dėl kažkokių skudurų... O iš tikro, tai čia mamelės kaltos - viskas vaikučiams, viskas aukseliams... Paskui tie "lobiai" ir lipa ant galvos, sunkia tėvelius...
Man tai visada buvo svarbiausiai, kad butų suderinti ir tinkantys tam žmogui rūbai.
O rankinukų niekieno aš "nedanešioju", nes mano dukrytės ir mano skoniai kardinaliai šioje srityje skiriasi... ir batu mes viena kitos nešioti negalim, nes mano numeri 37, o jos 35...

Tina, gerai, kad tu buvai graži. O ką negražiem daryt?
Iš proto einama ne dėl skudurų, o dėl lenktynių

Vau! Galaxy... kodėl tu manai, kad aš buvau graži??? Aš buvau visai pilka vidutiniška mergytė... ir dar su akiniaias...

Na, tada aš nežinau. Arba bent neįsivaizduoju iš kur gerbėjai atsiranda
Nors... tu parašei vieną dalyką, iš kurio apie tavo išvaizdą ir nusprendžiau

Na na... ir koks tas dalykas?

Taigi batų išmierą parašei

P.s. O kieno rankines man pabaigt nešiot, jei niekas jų neatiduoda?

Tina,gal jie nesunkia ,bet tie tėveliai iš didelės meilės stengiasi papuošti savo vaiką ne prasčiau,nei kiti,nes dabar visko pilna.O kai nebuvo arba buvo ,,po blatu",tai ir siuvom ir mezgėm patys.Žavėjomės ,kai kas turėjo kažką nematytą.

O gyvenimas privertė rankinuką įsigyt ir mane . Kai dirbau tai beveik pastoviai nešiodavau uniformą su daug kišenių kuriose tilpdavo viskas ką reikia nešiotis prie savęs, o kai netekau darbo tai teko keisti daug įpročių ir "civilizuotis"(dabar jau girdėjau yra net programa buvusiems pareigūnams - integracija į civilį gyvenimą).Kai prieš gimdienį vaikai paklausė ko noriu dovanų tai nedvejodamas atsakiau kad vyriškos rankinės nu ir gavau - odinė , su rankenėle ir su dirželiu - vien žo labai patogi .Dabar ten "gyvena" - dokumentai ,3m ilgio ruletė , sulankstomas peilis - replės ,šukos iš įpročio nu ir da šis bei tas

Blyn. o kam replės rankinuke?

Na ir paklausei...gi mūsų Arčiui Varžteliui nors koks įrankis turi būti visą laiką po ranka.
Šiaip replės labai paranku nusukinėti numerius nuo automobilių,valytuvus arba dar tep ką.
Ir aš neįsivaizduoju savęs be rankinuko...net rankas nebūtų kur dėti,kadaruotų kaip pagaliai.Bet rankinukus tai mes su dukra nešiojam bendrai,turim jų gal 20...gi reikia derinti prie suknelės,kelnių,šaliko ar tep ko.Tik vėl problema...kartais dokumentai lieka kitoje rankinėje,susimaišo arba net abiejų mašinų patenka į vieną rankinuką.Kuriozas,bet esu pateikusi ne tos mašinos dokumentus kelių policijai.Tiko..

Na, persikraustyt iš vieno rankinuko į kitą tai baisi problema. aš ne kiekvieną savaitę kraustausi, o vis ką nors palieku. Be to dar rankinukam vietos reikia. Turiu tris spintas, bet 20 tai man netilptų
P.S. Sekasi tau su policininkais

Jetkau-kleckau... kokia gi aš atsilikusi nevykėlė... iš rankinuko į rankinuką kraustausi gal tik tris-keturis kartus į metus... pagal sezoną arba (labai retai) kai reikia prie striukės ar kailinių spalvos pritaikyti... O vasarą visą vaikštau su vienu, man labai patinkančiu, šviesios spalvos rankinuku... Ir dar - rankines nešioju iki kol suplyšta arba labai labai jau atsibosta...

Tai, kad jos ir suplyšta, jei iš turgaus. Arba apsitrina tik, jei ne iš turgaus

P.P.S Kažin į pasukų varškę irgi to natrio gliutamato deda, kad aš taip nuo jos valgyt užsimaniau?

O tu skaityt moki? Krakmolo,manau,tikrai deda,kad neišsiskirtų,mat vandens daug.Anksčiau varškė trupėdavo,o dabar plaukioja vandenyje,o vanduo tai daug sveria.Kad vanduo neišbėgtų,tai jie suvynioja į popierių,o paskui dar užlydo su plėvele,kitaip iš 200 gr liktų tik 100.
Bet gliutomatai tai yra daugumoje perdirbtų produktų,o augimo(plėtimosi)hormonų mėsoje tai garantuotai.
Šiaip tai reikėtų maitintis tik savo pagamintu maistu,tada nesipūstume kaip balionai ir nenorėtume dar ir dar.Ale kaip man tą karvę į balkoną 5 aukšte užsikelti,a?Be to bijau,kad kaimynai nepaskambintų pas tuos,kurie turi chalatus su ilgoooom rankovėm.

Nea, aš skaityt tingiu. Be to perku sveriamą pasukų varškę, tai net nė nežinau ką ten rašo (dėl tingėjimo, aišku)

Keista, o pas mane kažkaip atvirkščiai gaunasi... Panešioju kelis metus, ir tada dukroms atitenka... Ne tik rankinės, bet ir drabužiai. Na, tik keli netiko, atsieit "bobiško" stiliaus. Madų nesivaikau, perkuosi kas gražu ir patinka. O gražu dažniausiai būna tai, kas nauja, nematyta. Kai jau nešioja visi, tada jau dukroms atiduodu. be to, juk perkuosi ne vieniems metams, todėl ir norisi turėti tai, kas bent kelis metus dar atrodys gražiai. Nes, sakoma, mada būna dukart juokinga- pradžioje ir pabaigoje. Vat kai pradžioje kažkam juokinga- tai man patinka, nes kartais patinka būti pioniere, o vat kai juokinga pabaigoje- tada jau liūdna...
Gal mano skonis su dukromis toks pat, nemėgstu bobiško stiliaus, nemėgstu savęs kaip kitos sendint anksčiau laiko, todėl dukros būna, net nepasidalina mano drabužių Būna, aš jų kažką sunešioju... Bna, nusiperkam ir svarstom, kuriai labiau tinka, ta ir nešiojam. Yra ir bendrį drabužių ar rankinių, papuošalų, kuriuos nešiojam bendrai.
vat rankinių gražių kažkaip panešiotų nerandu, perku naujas. Nebent porą mažų smagių kuprinyčių esu nusiprkusi pernai skuduryne (bet jos naujos buvo), labai patogu dviračiu važinėtis- ir rankinukas ir kuprinė kartu.
O tas kraustymas iš vienos rankinės į kitą ir mane užknisa juodai

Tada įtariu, jog tavo dukros be kompleksių kad po mamos ima nešiot Ir dar per jaunos Įsivaizduoja aš save su mamos rankine Nors... jeigu dar rasčiau tokią senieną (jei rasiu, reiks nufotkint) gal ir būtų galima?

Galaxy, o prie ko čia kompleksai? Vienai dukrai 19, kitai beveik 17, stilingos jaunos  gražios panelės... kažkaip paskaičiau ir nesmagu pasidarė- nejaugi jau aš čia taip bobiškai rengiuosi, kad dukroms gėda nešioti būtų? va pavasarį nusipirkau per Dzein rankinę lenkijoj, tai dukra taip jos užsimanė, kad  neseniai beveik tokią pačią iš svao algos irgi nusipirko. Nors po metų man būtų nusibodusi, ir būčiau jai pati atidavusi.
Na, aš pastebėjau, kad mano skoonis nuo kitų bendraamžių skiriasi, jos sako, kad aš esu jaunatviška. bet aš nesistengiu vaikytis jaunatviškumo, tiesiog perku tai, kas gražu, nauja, o dukra pastoviai mane į parduotuves tempiasi apsipirkti, nes sako, kad aš jai labai gerai drabužius parenku. va neseniai buvau Vilniuj, tai abi "apsišopinom", nemažai drabužių ar batų matavomės kartu- kuriai labiau tiks.

Bobiškumas čia 'nepričiom". Ir galima net tokio žodžio nevartot. Arba... nebijot jo (taip būtų protingiausia). Paprasčiausiai ką bedarytum, vaikai vistiek tėvų nelaikys savo kartos žmonėmis. Šiaip, apranga dažniausiai priklauso nuo figūros ir charakterio (pinigę jau iš karto atmetam, bala jos nematė). Ir manau, kad niekas nesako, kad tu rengiesi ne jaunatviškai. ir dar iš nuotraukų padariau išvadą, kad vis dėlto, "prie meno" (net nežinau ar kabutes tikslinga rašyt) esat jūs visos.

Na, nežinau, bet yra toks žodis, kad ir kaip moterys jo nemylėtų. kaip ir "blondinė"- tai daugiau vidiniai dalykai, atsispindintys ir išorėje. tarkim, pasakyčiau "kaip turgaus boba", ir visiems iškart galvose nusipieštų atitinkamas  vaizdelis. Vyrų-bobų, beje, irgi nemažai...
labai deja, kalbant apie stilių, lietuvių nenaudai galiu pasakyti, kad tokių "subobėjusių"  kitų tautybių beveik netenka matyti. Vat ateina iš tolo ir matai- lietuvė... Lenkių tokių beveik nepasitaiko. Na, dar pasitaiko baltarusių ir rusių iš kaimo glūdumos...
Na, aš vienoj anketoj esu save apibūdunusi taip : "Esu prie meno, o jūs jau kokį norit, tokį atspalvį šitiems žodžiams ir suteikit"
Šiaip tikrai nežinau kokiam stiliuj rengiuosi, nes renkuosi kuo apsirengt pagal aplinkybes, o drabužius, daiktus įsigyju tiesiog tuos, kurie man "limpa"...
O dukros mano ir kelių metų senumo drabužius ar daiktus mielai nešioja todėl, kad kai kurių jos neįpirktų. vat aš nesuprantu, kodėl kai kurios mamos  vaikams perka kas geriausia brangiausia, o sau- kas pigiausia ir kas atlieka... juk turėtų būti atvirkščiai- sulaukus tam tikro amžiaus moteriai jau nesolidu ir netinka pigūs niekučiai. kokybiškam amžiui tinka kokybiški daiktai. O jie nepigūs. O kam vaikams pirkti kas brangiausia, nesuprantu, nes juk jie greit auga, tad išauga, suplėšo, supurvina... tarkim, ir mobiliakai- aš bijočiau mergoms pirkt brangius mobiliakus, nes pagadins, pames... tad mano mobiliakai visada geresni, naujesni nei jų.

Dabar jau man beveik ima ryškėti toks vaizdas, kad subobėjimas ta blogąja prasme (gal dar čia išvaizdos labiau) priklauso nuo blogų gyvenimo sąlygų, užguitumo. Na, jeigu daugiausia tokių tik tarp lietuvių ir rusių iš kaimo glūdumos pasitaiko?
Tikrai nemačiau tos anketos
Nežinau kodėl sau kas atlieka nuo vaikų. Apie tai ir dienoraštis. Nors... pagaliau prisipažinsiu, kad jis ne tik apie tai. Norėjau išsiaiškint kodėl kai kas man prikiša, kad nereikia naujų drabužių (tikriausiai ne tik drabužių), kad užtenka to, kas atlieka nuo vaikų nors vaikų aš net neturiu?
O gal čia priklauso nuo amžiaus? Kai tau tiek metų, kad bent teoriškai gali turėti suaugusių vaikų, jau nebereikia nieko, jau gyvenimas baigtas? o gal iš tikro nė nereikia? Jauniems reikia užauginti vaikus, įsitvirtinti, o vyresniam to nebereikia - laikas jau ne jo.
O gal dar nuo kažko kito? Juk žmonės tiesiog jaučia pareigą kitą nusodint. ir to nemokantys laikomi, kad neturi socialinių įgūdžių?
Ir dar (jau pasirodo, kad ne į temą čia): vaikams geriau, kai gali tėvais didžiuotis. O šitai ir jų išvaizdą apima.

oi ne ne ne... tai greičiau vidinė būsena, liga, kaip jau sakiau. pasaulėžiūra. Noras atrodyti galb9t solidžiau, todėl perlenkiama lazda. Na, visaip būna su tuo bobiškumu... va, tarkim, dėl ko subobėja vyrai? pasidaro tokie pletkinykai, silpnakiaušiai tinginiai... Ir tos bobos-moterys dažnai būna visai ne užguitos, o atvirkščiai.
O pas mane dar toj anketoj kaip tik parašyta, kad vertinu vyruose humoro jausmą,  nes vyras be humoro jausmo- boba
Dėl to, kad kai kurios nešioja tai, kas atlieka nuo vaikų, aš daugiau laikausi tos pačios nuomonės kaip ir tu. beje, ir taip gyvenu. Kai auginau vaikus, kol maži buvo, man buvo svarbiausia kuo jie apsirengę, kad būtų pavalgę, sveiki ir laimingi. Mokiau, kad išmoktų rūpintis ir vieni kitais, ir savimi. paruošiau, paleidau į gyvenimą, o dabar gal laikas pagaliau ir savimi pasirūpinti? Be to, aš dirbu, uždirbu ir pati renkuosi ką man sau pirktis. savo vaikų pagrindiniais poreikiais pilnai pasirūpinu, o jeigu nori kažko  sau gražesnio, prašom- tegul užsidirba ir nusiperka. Tą ir daro.
dėl tėvų išvaizdos- pilnai sutinku. Ir netgi žinau, kad maniškiams labai malonu, kai kažkas pagiria jų mamą. Jie man tai pasako...

Bet tuo "bobiškumo' terminu labai skirtingi dalykai vadinami. Tik žinau, kad jeigu suvargus, susenus, tai jau būtinai boba, neatsižvelgiant į charakterį. Aš pati kažkada Zebroje mačiau tokį dienoraštį, kuriame buvo klausiama kodėl moterys taip leidžia sau subobėt. Man buvo juokingiausia, kad klausė ta, kuri man atrodė viena iš nedaugelio Zebros bobų. Tik va, aš sprendžiau apie bobiškumą iš dienoraščių ir komentarų, o ji iš sustorėjusios figūros.
Šiaip dar: jaunas žmogus dar turi jaunystę, jis pats drabužį gali puošt. Vyresniam jau reikia kokybės, kad vargšu nepasirodyt.
Nors... kartais pagalvoju, juk viskas irgi yra dzin. Ateina toks laikas, kai pradedi galvot, kad prasmės daug kam nėra. Bet čia dažniausiai tada, kai esi priverstas pažiūrėt į gyvenimą iš kitos pusės pusės, ne iš tos, iš kurios įpratintas.

Va būtent- su metais supranti, kad tai antraeilis dalykas. Sveikatos nei apsiausi, nei ja apsirengsi Svarbiau ne ką ant kūno uždėsi, o koks tas kūnas.
Turiu pažįstamą, kuri žmones pagal išorę vertina ir pati labai kreipia dėmesį į drabužius, stilių, kaip kas suderinta..  Neretai ir man įkanda, pašiepia....Jetau, nervintis dėl tokių smulkmenų.. Man svarbiausia- patogumas. Tai pirmoj vietoj. Todėl batai visada odiniai, drabužiai- ne sintetiniai. O kad ten stiliai nesiderina ar spalvos, tai aš dažnai net ir nežinau kas ten nesiderina, todėl vaikštau ir nestresuoju
O sustorėjusi figūra gali irgi atrodyti arba bobiškai arba visai nebobiškai- žiūrint kuo ją aprengsi, apausi, sušukuosi. Lietuvėms tikrai trūksta drąsos ir noro išbandyti kažką nauja. Kaip kirposi jaunystėj, taip ir kerpasi, kokius drabužius nešiojo jaunystėj, tuos ir nešioja. Žinoma, todėl jaunimui tai ir atrodo juokinga, nes laikas eina, viskas keičiasi. Tuo užsienietės ir  skiriasi- jos nesensta, nes yra imlios naujovėms, eina koja kojon su laiku. O subobėja tos, kurios nepajuda metų metais iš pradinio taško. Gal tai ir yra subobėjimo esmė- nejudėti pirmyn ir apkalbinėti judančius?

melas...prisiderindavai net atspalvius.

Oi, jeigu apie tas pažįstamas... geriau jau pamiršt jas, nes pastebėjau, kad atsirado tokia žmonių kategorija, kuri į akis drebia "aš geriau moku rengtis", "tu to nesugebėsi" ir pan.  Gal taip reikia, gal čia reiškia žmogaus drąsą ir mokėjimą skintis kelią gyvenime? Ir nesvarbu, kad iš jo aprangos kai kas kikena, kas nepastebi išvis nieko ypatingo, o ir šiaip tobulėt ar ko nors naujo mokytis jis seniai nustojo. Bet seniau tai tokių nebuvo, o gal tik aš nepastebėjau?
o apkalbinėja tas, kuris daugiau nieko negali turbūt. Bet čia irgi nuo amžiaus priklauso. Tik kas kaltas, jei vienas pasensta anksčiau, o kitas vėliau? Bet aš susidūriau dar su viena kategorija žmonių - su amžinomis senmergėmis. Ir visai nesvarbu, kad ištekėjo, kas į ją pasižiūri, sako, kad senmergė.