Joa... baisus dalykas yra gaisras... Tfū, tfū...
O kad žmonės stato ir stato... tai čia jau tokia žmogaus prigimtis. Jei jis nemėgtų statyti, tai ir Paryžiaus katedros nebūtų...

Mąstau, kad geriau jau pievelė ar daržovė viena kita, nei dar vienas statinys, pilnas nereikalingo (ir reikalingo šlamšto).

ačiū Dievui, kad nieks nenukentėjo , neapdegė, nesudegė, o tie turtai-kiekvienam vis kitokie, mano dukra linkusi daug ką išmesti, ką aš dar branginu, bet paskui pasirodo, kad visai gerai ji padarė.
jo...Žaliakalnyje stiprus vėjas daug bėdos gali pridaryti tokiu atveju....

Mano mama linkusi viską kaupti ir kai ji kraustėsi į naujai pastatytą namuką šalia mūsų, mes su sese ją truputį paprotinom, kad jai viso to nereiks, nes išties žmogui ne tiek daug ir reikia. Ir kad daug laisviau gyvens, atsikračius senienų. Paklausė. Išmetė ir išdalino turbūt kokį 50 procentų savo "turto". Ir nei kart neišgirdau, kad kažko pritrūko ar gaila...

Tai jau tikrai. Baisus dalykas ugnis. O tavo paveiksliukas man patiko. Be mūsų geriau būtų negu su mumis ir su statybomis.

Beje, jūs nepagalvojat, kad ne išmest daiktus reikia, bet jų neparnešt į namus?

Ir išmest. Nes kiti kaupia visokius rakandus atlikusius nuo ūkio, nes prisigadins kitam ūkiui. Vakar neįsivaizduojat kaip ore smirdėjo. Smalkės tik žiedeliai..
Jo, bent jau draust savo brangius daiktus reik.. Jei tikrai jie tokie reikalingi.

Patarlė sako"Kad vagis palieka nors sienas o ugnis nusineša viską".
Tik po nelaimių žmonės pradeda kitaip galvoti,kitaip vertinti viską.....
Tokie mes padarai... kai prarandame tada tik susimąstome.
Nuo seno žmogus yra pripratęs turėti turto. Vieniems žmonėms svarbus materialus turtas, kitiems – dvasinis. Tačiau kuris iš šių dviejų yra svarbesnis ir brangesnis? Kurio, žmogui, reikia labiau? Ar turėdamas vienokį ar kitokį turtą žmogus yra laimingas, o galbūt atvirkščiai, jis jaučiasi nelaimingas, vienišas?
Dabartiniame pasaulyje daugybe žmonių tampa socialinėmis aukomis, kurioms pradeda rūpėti tik materialūs dalykai, šitaip yra užmirštamos dvasinės vertybės, draugai, artimieji, dėl geresnio materialaus gyvenimo yra aukojama viskas. Tačiau nutinka ir taip, kad kai kuriems žmonėms atsiveria akys, tačiau jau būna vėlu ką keisti.
Kiekvienas žmogus turi savo troškimų, siekių, norų, tačiau ne visus juos galime pasiekti taip lengvai, ir dėl savo gyvenimo tikslo įgyvendinimo, tenka aukoti daug. Gyvenimo prasmės paieška, gyvenimo tikslo siekimas dažnam iš mūsų yra didžiausias gyvenimo lobis, kadangi siekiant jo, tenka pasinaudoti visomis dvasinėmis vertybėmis, tokiomis kaip tikėjimas, drąsa, ištvermė ir kantrybė.
O tai ir prirašiau

O kaip gerai būtų, kad per visą materialumo siekį gebėtume susimąstyti dar iki nelaimės. Nesvarbu kokios- paties materialumo ar daug baisesnės. Čia aišku labai subjektyvu, nes kiekvienam savo nelaimė yra vistiek baisiausia. Kaip bežiūrėtum. 
Šiandien apžiūrėjau gaisro padarinius.. na, o galėjo viso to nenutikti. Gal jei kažkas būtų vienas kito atžvilgiu kiek pagarbesni? Va vienas kaimynas net nepasidomėjo, nes kažkada kitas (tas sandėlio šeimininkas) per pusę pėdos į ano teritoriją su tvoros dalimi išlindo..

Vau...na tai tikrai stresinė naktis.Ir blogiausia,kad mes viską tempiame į namus...o gal kada nors ko nors prireiks.Turiu kaimyną,,šriūbelį"tai kai prireikia šriūbelio ar ko kito ,pas jį visad gausi.Aš tai nemėgstu turėti daug šlamšto,viską metu lauk,o mano dukra krauna ir krauna namie,bet aš nematant prašluoju spintas ir nepastebi,kad dingo tiek daug.Vadinasi,ir nereikėjo jų.
Vat tos bakūžės-tai tikra dievo rykštė.Vilniaus Užupio Respublikoje tai irgi tas pats..žemė nežmoniškai brangi ,namai stovi net ant 4 arų žemės ir sandėliukas prie sandėliuko,o kambariukai mažulyčiai.Sako...vertybė.Na kokia čia vertybė,jei nėra erdvės ir žmogus jaučiasi kaip suspaustas.Mane tai depresija užpultų.

Taigi. Mano namas nors ir senos statybos, bet gana erdvus. Bent lubos aukštai.. Ir dar vis erdvinu. Nes nekenčiu daiktų begalės. Kai kada nors pasidarysiu remontą, išvis viską taip sukišiu, kad liktų pustuščių sienų įspūdis.
O gaisras... na taip. Vakar stovėjau prilipus prie lango ir maldavau to, kas aukščiau mano suvokimo, kad padėtų gaisrininkams daryti savo darbą. Ne tik dėl savęs šįkart...

Labai įdomus paveikslėlis.Man cekauna,kurioje paveikslėlio dalyje norėtumėte gyventi?Visi rėkia,kad niokojame galmą,tai gal norėtumėt persikelti iš dangoraižių į mišką?Grynas oras,jokių išlaidų,nes viskas už dyka.

Aha, viskas už dyką, tik ne visiems. Jei būtų užtekę visiems, niekas į šiaurę, ten kur daugiau dirbt reikia, būtų nesikraustęs.

Visiškoj gamtoj tikrai ne, pernelyg įaugusi man ta civilizacija. Va jei taip skersai per paveiksliuką- visai gerai. 
Bet va gerbti gamtą ir bent savo šiukšles susirinkti, kiekvienas galim. O jei dar prigriebtume kaimyno- turėtume visai gražų civilizuotą gamtos kampą.

Tu teisi,reikia dar pasiaukoti ir kaimyno šiukšles nunešti kaimynui ant stalo,nes kitaip išauginsi kaimynus-parazitus.Jie šiukšlins ir juoksis iš tavęs.Į akis gal ne,bet už akių tikrai.

Kaimyno netiesiogiai. Tiesiog pakelti ne tik tą šiukšlę, kurią numetei arba nenumesti tos, kurią ketinai numesti, bet ir pakelti kitą, šalia besivoliojančią. Nors dienoraštis ne apie tiesiogines šiukšles, o apie kaupimą vadinamų gerų dalykų, nors išties kas tai? Iki tampant geru dalyku, pritinkančiu prie ūkio, kažkam tai buvo niekinis dalykas, atiduotas tik tam, kad parduoti nepavyko, o išvežti kainuotų.
Bet paprastai tik atsitinkant kažkam negeram ištiesiam ranką. Arba ne. Vėlgi, priklauso nuo požiūrio į žmogų. Nors paprastai pamatom kitame save.

Tyliai noriu pabūt...

Kai mano mama susirgo Alzhaimeriu, eme kaupti tikra slamsta... Jei nebutumem liuobe- butu namai virte tokia landyne, kokia matom kartais spaudoj apie tokius  zmones, pavertusius namus siukslynu. vadinasi, tai kazkokia liga... Ir matyt ji pasireiskia zmonems, kurie buvo linke visa gyvenima kazka pasideti juodai dienai, ar "o gal kada prireiks". O gal dar tie, kurie sunkiai gyveno ir zino kiekvieno maisto trupinio verte.
As irgi turiu plinki kazkur kaupt nereikalingus daiktus. bet man gyvenimas vis "suleidzia vaistu" nuo tos ligos Nes tekdavo nuomotis butus, kraustytis is vienu i kitus, ir besikraustant kartais  sunkia  sirdim ismesti tai, kas jau nereikalinga. Neispasakytai daug visko ismetem is mamos buto, rusio. Ir kai kuriu dalyku dabar gaila, pasigendu. Ir senutes gal 50 met7 Spidola radijos (egzotiskai dabar ziuretusi), ir mano jaunystes drabuziu, odiniu zieminiu batu,kurie neseniai su trenksmu sugrizo i mada, ir senovinio lagamino is Argentinos...
O del gaisro... Baisu... Baisu matyti, kad va- buvo ir nera... bet turbut dar baisiau matyti, kaip ta ugnis besotiskai viska ryja.... telieka tik padekot Dievui, kad viskas gerai baigesi.
o kokia  gaisro priezastis?

Sako, kad elektros instaliacija. Aš tai džiaugiuos, kad niekas rimtai nenukentėjo. O turtas- jis užgyvenamas. Tik kraupiai atrodo styrantys degėsiai..

Viningreta,ogi kaupimas ne visada yra gėris...tai ir sukelia gaisrus.Ne tik gaisrus ,ko pasekoje žūva daug žmonių.Jei pamatytume statistiką ,kiek žmonių sudegė vien dėl to,kad daugiabučių laiptinės buvo užgriozdintos senais baldais,vaikų vežimėliais ir visokiu šlamštu...juk gaisrininkai negalėjo prieiti ir greitai užgesinti.Lygiai tas pas pas jus...juk privažiuoti sunku per visokius nelegalius statinius ir šlamštą.O jei būtų nespėję užgesinti,gal ir jūsų jau nebebūtų...tfu...tfu...
Man negaila išmesti jau dėl kitos priežasties.Štai kažkada buvo mada rodyti savo išmintį ir kaupti knygas.Dievulėliau....kiek pinigų buvau investavusi į visokias knygas,kurių dar negalėjai gauti...vien serija pasaulinės literatūros 200 sunkokų knygų.....turėjau vieno kambario dvi sienas vien lentynos knygų.O dabar pamąstykime,kiek mano šeima sukvėpavo dulkių,juk knygos-dulkių sugėrėjas.Taigi dar tas knygas dėdavome į sekciją po stiklu.

Nu, chebra, jūs kalbat tik apie šlamšto kaupimą. O juk iš principo tai viskas yra šlamštas. Negi jau tiek daug  tam žmogui reikia? Negi reikia didžiulio namo, kai gali ramiai sau gyventi vienam kambarėlyje? Negi reikia taip visą gyvenimą plėšytis ir rūpintis dėl sąskaitos banke, jei iki mirties pinigų nesunaudoji? Ir taip toliau, ir taip toliau.

Na taip. Bet jei kaimynas turi daugiau, jau nepatogu, nervina Jei jo namas gražiau atrodo, kaip gi su savu atrodai? Bet iš tikro, gražini savo buitį dėl savo komforto, ne dėl kitų. Nes gražiuose namuose gerokai lengviau kvėpuot. Ko nepasakyčiau apie daiktų kiekį..

Va tą ir sakau. Pakaupiu daiktus iki kantrybės netekimo. Bet jau kai jos netenku- metu viską iš eilės.. Tas kaimynas, pas kurį kilo gaisras ir kaupdavo viską (manau ir toliau kaups)

ačiū dievui viskas gerai ir Tavo namai saugūs:)

Džiaugiuos apsidraudus. Ugnis baisiausias dalykas..

Sakiau, kad studentų geriau nepriimt - pirma proga apsirūkyt puola, paskui činčikus meta, kur papuola

baisus dalykas..prieš keletą metų degė kaimynų garažas , kuris prisiglaudęs prie mano..gerai, kad laiku užgesino....esu padėjusi netolimiems kaimynams gaisro gesinime...vyrai gesino, o mes moterys gyvulius varėm, naktis..šaltis..dieve, atrodė, kad ta baisi naktis niekada nesibaigs..o užvakar , dėkoju Dievui , kad neapturėjau nelaimės savo namuose..ryte pajutau degančios plastmasės kvapą, ir čirškesį prailgintuve, kur sujungtas kompas, telikas..iš ten kilo melsvi dūmeliai...
pasirodo, kažkoks lašas nulašėjo nuo radiatoriaus, tiesiai į prailgintuvą, ir ten gavosi židinukas, kai jau ėmė degt laidai...bijau pagalvot, kokios būtų pasekmės, jei nebūčiau buvusi namie...

Būtų "smagu"... Man visai neseniai skalbiankės žarna nušoko ir tiesiai ant prailgintuvo. Jis kibirkščiavo kai atėjau. Tai primokiau merginas ką daryti tokiu atveju (atjungti staigiai automatą)