Tu nebijok,kad lietūs lyja
O debesys vis plaukia dangumi,
Geltonais lapais nubarstyti
Takai vėl šaukia eit pirmyn.

Juk tu žinai,kad viskas griūna
Nuo rankos rudenio skaudžios šalnos
Ir gėlės,puikios gėlės žūna
Be džiugesio ir be dainos.

Tu neliūdėk,juk metai skrieja
Ir visko dar įžvelgti negali,
Kažką jauti,kažko gailiesi
Bet vis eini,eini,eini......