Kažkodėl prisiminiau Vysockį "Ja nie liubliu kagda mnie liezut v dušu, tiem boleje kagda v niejo pliujut..."
Nors gal ir ne į temą...

Rasiuk,pataikei 100 procentų...

Negaliu pakęst Visockio. Niekada jo nemėgau

Dairosi Dievas nuo kalno - kažko
jam mano gyvenime trūksta:
ieškok, reikalauja, ieškok!
Nejaugi bus veltui triūsta?
Nejaugi nerasiu kažko svarbaus,
Sunkaus, nežemišku svoriu.
Na ją gi, - sakysiu jam, - Viešpatie, bausk:
gyvenau! Ir dar noriu.
J.Marcinkevičius

Mylimiausias mano poetas. Ech, ir tas neišgyveno valdant konservatoriams...

Ateina supratingi vakarai
Visai pakrypus saulei prie laidos
Dabar, atrodo, viskas bus gerai
Nebus apsirikimo ir klaidos

Iškart atskirsi priešus ir draugus
Neapsikrausi nuodėmių našta
Manai, kad tau likimas palankus?
O gal tai paskutinė jo klasta?
(J. Macevičius)

O aš mėgstu Mačernį
Oi,ogi visi iš M...gal čia užprogramuota?

Juozo Macevičiaus puikus eilėraštis (tik jis čia visai ne į temą, bet už tai politikams...):

Ačiū jums už juodą neteisybę -
aš buvau teisus ir įžvalgus.
Taip ir likote mažyčiai ir dvilypiai,
perkami už Judo skatikus.
Taip ir tęsiate žaidimą savo juodą
prie visų valdžių visais laikais.
Jūs net rimbą galit pabučiuoti,
jeigu rimbas kvepia pinigais.
Tai ir tęskite nešvarią savo puotą
ir skandinkite ramiai vieni kitus.
Viskas jums kol kas bus dovanota
vien už tai, kad laižote padus.
Laikinų baldakimų nešiotojai
su skambiais vardais ir be vardų,
dar padžiūgaukit ir turą dar pašokite,
kol pakliūsit po istorijos ratu.

Aš preparuoju sielą, žiūrėkit,
Jūs patys juk prašėt diagnozę paskelbt.
Čia randas, jis pasitikėjimą pasauliui sulaužė
Kraujuoja kartais, na ir dievai su juo, nusispjaut.
Užtepsiu truputį zelionkės ir jodu.
Ne taip ir skauda,o čia pažiūrėk-
Įsisiurbė į nesterilę sielą votis...
Neliesk, nereikia jos draskyt.
Yra žaizdelės ant kūno ir įkandimai
Skiepo nuo pasiutligės reikėtų man.
Nors skiepytis,tu žinai,aš bijau,
Ir su pasiutlige žemėj gyventi lengviau.
Diagnozė-sergu.Kuo tiksliai nežinau,
Bet sielą...išgydyt kažin ar gali?
Štai jeigu numirsiu,aš leisiu paimt,
Siela juk nemirtinga-ne amžiais gyventi kūne?
Nors ne viskas blogai,gydytis moku,
Ir,galbūt,pagyvensiu truputį dar aš.
Užšalusią sielą aš sušildysiu degtine.
Visus nafig pasiusiu-žodžius mokinuos.
Uždengsiu aš maudančia žaizdą skarda,
Šarvais nepralaužiamais aukštais trejais,
Taip bus žymiai,tikriausiai,lengviau,
Ir jūs neieškokit manęs daugiau.

Monai,nuostabus eileraštis....
Kas autorius???

Nežinomas.Tiksliau šios eilės buvo rašomos kaip daina,bet žuvus tam autoriui,draugas jas pateikė kaip eiles,deja kategoriškai atsisakydamas pateikti autoriaus pavardę,tokia buvo žuvusio valia.

Įdomi nuotrauka,Torpeda.

tai mano širdis.....

kas nutiko?

Įdomu ką toks eilėraštis galėtų reikšti?

taip ir norisi nupiešt šitą vakarą....

O dabar šiai situacijai.
Tai R. Kiplingo eilėraštis, specialiai parašytas Linai, Torpedai.

Jei tu ramus, kada visi klejoja
Pametę galvas, kaltina tave
Tiki savim, kada kiti dvejoja
Ir jų dvejonių nelaikai kalte
Jei moki kantriai laukt ir nepavargti
Už piktą šmeižtą nesiteist šmeižtu
Nekenčiamas nekenčiančių nesmerkti
Ir nesidėt protingu nei geru

Jei tavo svajos remiasi tikrove
O mintys - ne vedliai, o palyda
Jei tu, sutikęs Negandą ir Šlovę
Gali bodėtis viena ir kita
Jei kęst gali, kai tavo tiesą šventą
Derglioja niekšai, siekdami klastos
Kai žlunga tai, kas sunkiai užgyventa
Ir vėl pradėti viską iš pradžios

Jei visą, ką anksčiau esi laimėjęs
Gali lengva širdim ant kortos dėt
Pralošt, vėl griebtis to, nuo ko pradėjęs
Ir niekada po to nesigailėt
Jei savo raumenų ir dvasios galią
Gali valdyti taip, kaip sumanai
Ir nepalūžt, kai teturi tik Valią
Kuri tau tyliai kužda: “Privalai!”

Jei su minia gali būt sąžiningas
O su karaliais - paprastas, kuklus
Jei priešams ir draugams esi teisingas
Ir su tavim kiekvienas pagarbus
Jei tu jauti, kaip greitai bėga Laikas
Ir jį matuot sekundėmis gali
Tada tu būsi tikras Žemės vaikas
Tada, Linut, tu tapsi Žmogumi.

nežinojau kad man ir eileraščiai rašomi...........