...atostogų tris dienas buvau, nes nebelaikė sveikata, reikėjo atokvėpio... sėdžiu darbe ir pertraukėlės metu galvoju tai daug ar mažai? kaip jaučiuosi? niekas nepasikeitė "nepatinka turėti darbą, eilė už durų" labai norėčiau parodyti principą, bet tuo tik sau pakenksiu...
tiek to: "kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais" pasibėdavau ir einu dirbti
O tu pabandyk įsivaizduoti situaciją - noriu dirbu, o noriu nedirbu ir guliu mėnesį ar du. Tada ir praeina noras nedirbti. Štai šitaip aš gyvenu. Žinoma, laisvė yra gerai, bet ilgai neišgulėsi.
Aš galiu tave pavaduoti? Važiuoju, ką tik atsikėliau. :D Bet rimtai, tai ši problema ypač akltuali, nes įsigalėjo darbo vergovė. Jei pakelia algą 10 Lt, tai užkrauna papildomo darbo už 100 Lt. Pagaliau žmogus nebepaveža. Daug kas pasakys...nedirbk už centus. Tai yra gera mintis, skatinanti dirbti sau. Bet gaunasi užburtas ratas - mus taip nustekena darbe, kad nebeturime jėgų galvoti ir kažką kurti. Man patinka žmonės užsienyje, nes jie streikuoja prieš tokius vergvaldžius. Mes įpratę nusilenkti.
Šiaip jau, mažas atlyginimas labai gerai, kad žmonės santaupų neturėtų (jei turi paskolų dar geriau). Tokie nepristreikuos Be to mūsų žmonės niekada nesusivienys- jie greičiau sutiks dirbt už tris, kad tik bendradarbis ar kaimynas darbo išvis neturėtų
Na čia nereikia daug galvoti. Jei tu pradirbi visą savo poilsio ir pramogų laiką, tai kam gyventi? Na pagalvok, darboholikas ir per šventes galvoja apie darbą, ar tai normalu? Visų pirmiausia, jis praranda draugus, nes draugystę reikia maitinti dėmesiu. Vienuoliui gal ir būtų gerai vienam, bet dauguma be visuomenės yra ponas Niekas. Ar tau nekyla mintis, ko mes taip kariaujame dėl aukštesnio posto? Taigi dėl to, kad norime valdyti kitus.
nenoriu valdyti kitų, ir darboholikė irgi nesu, darbą susiradau tokį, kad dirbčiau tik darbe, nieko negaliu parsinešti į namus, visas kitas laikas man, noriu bendrauju su namiškiais ar draugais, nenoriu nebendrauju, noriu važiuoju į keliones, einu į filmą, teatrą, parodą ar koncertą, neturiu tiek pinigų mokamai susirandu nemokamai... šiuo metu po darbo lankau mankštą sąnariams ir stuburui nemokamai ir baseiną mokamai, bet su nuolaida per beta.lt neįpirkau braškių turguje, susiradau Šilutės raj. ir prisirinkau pati iš lauko po 3Lt litras... gerai, kad tik du kibirus atsivežiau, nes daugiau būtų netilpę į šaldiklį...
su amžiumi, aš vis labiau ir labiau moku gyventi: užuosti metų laikus, džiaugtis lietumi, girdėti mišką, jūrą... aišku iš to duonos nevalgysiu, todėl ir turiu darbą tokį kokį turiu, kad duonytei užtektų
mano gyvenimas man retai būna antrame plane, nors aišku būna ir taip, kai taip nebebus būsiu tobula, tik dar nežinau ar tokia norėčiau būti...
Visiškai sutinku su tavimi, Donita. Kai sąskaitos beldžia tau kiekvieną dieną, tai nebėra vietos kitokioms mintims. O blogiausia, kad atėjus tokiam momentui, pradeda belstis ir visos kitos problemos: bateliui nukrenta kulniukas, pradyla džinsai ar sugenda skalbyklė. Tik ne visi atvejai vienodi. Turiu draugus, kurie taupo visur, kur tik įmanoma...valgo nukainotą maistą, rengiasi ,,staromodnais", 30-ies metų rūbais ir sako, kad jiems visko užtenka. Bet žinau moterį, kuri renka nuo konteinerio, turėdama pinigų žymiai daugiau už mane.
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai. [ Registracija | Įeiti ]
:D 
nors labai norisi pasakyti, kad ne, bet gal iš šono geriau matosi? neskubėsiu atsakyti 
