Kažkas praeina, bet kai kas užsilieka giliai širdies kertelėje "amžinai".
Taip norėčiau "užsikrėsti" tavo nuotaikom... Bet... gal kada nors, po tam tikro laiko...

O dabar mano gyvenime begalinis skausmas ir liūdesys. Neišvengiamybė ir neviltis.
Net nežinau, kaip visa tą savo negandą išgyvensiu?

Vienai išgyvent per sunku. Reikia prašyt Dievo pagalbos. O su Juo ir nevilties nėra.

Gal tu ir teisi...

Miela Dalmara... menkai tave pažįstu, dar menkiau esame bendrave... bet... tavo bėdą atsimenu... pačioje jos užuomazgoje. Kai buvo tik išgastis ir abejonė. Suprantu tave. Norėčiau apkabinti... norėčiau paguosti, bet nėra tokių žodžių... Galiu tik tau palinkėti stiprybės. Nusiraminimo. Susitaikymo.
Beje, gal tai ir ne paguoda, bet mano gyvenime dabar irgi baisus periodas - didelį skausmą turiu širdyje... kuris, kaip ir pas tave, nepraeis savaime... Tad laikykimės.

ne, brangioji, kai tu numirsi numirs ir visi geriai ir visi blogiai tavo gyvenimo, nieko nera amzinai...

zinau, kad kiekvienam savas skausmas - skaudziausias, sava nasta - sunkiausia ir t.t. ir pan., bet jei sedesi ir nieko nedarysi, niekas ir nepasikeis... bandyk kazkaip, kazkuria kryptim judeti... as vakar buvau "Sielos rate" tai toks meditaciju ciklas, streso mazinimo ir saves pazinimo link, nusipirkau tik keturis kartus, nes daugiau tiesiog negaliu sau leisti siuo metu, bet buvo labai gera ten pabuti, pakalbeti su bendraminciais, tai padeda atsitraukti nuo kasdienybes, nuo savo meiliu ir nemeiliu, nes turi susikaupti kazkam kitam... aisku tokioje busenoje visa laika nevaiksciosi turi grizt i tikrove, bet zinant ir pajautus, kaip gali buti gerai, pradedi to noreti, pradedi dazniau stabdyti save ir dekoti uz tai ka turi, o ne tik maldauti ir meilsti ko troksti, dekoti galima uz viska, uz tai, kad saule raudona leidziasi ir tu ja gali matyti, kad sveika, kad vaikai sveiki ir t.t. ir pan. dekoti gali net uz tai ko neturi, avansu, juokingai man pasirode, bet tiesos tame yra... bandyk atsisakyti zodzio skausmas net mintyse, dekok uz tas akimirkas, kai jo nejauti uz tai, kad jautiesi gerai, aprimusi, uzsiemusi, uz tai, kad juokiuosi, ar dar galai zino apie ka, fantazija turi, sugalvosi... na nezinau ar aiskiai cia surasiau, bet jei neaisku rasyk i e.pasta, papasakosiu daugiau

O jei, pvz.,aš nemanau, kad tame "Sielos rate" bendraminčiai? Juk aiškiai pasakei, kad ten reikia pult į euforiją ir tik tada, kai rimtų bėdų neturi, tik taip zirzi, nes kiti geriau gyvena tavo manymu.
Kai bėdos rimtos, įtariu, kad su jais visai į neviltį pulsi.

jie bendraminciai, jau vien todel, kad ten atejo, tu tai neatejai, tai ir nesi bendraminte siuo klausimu

i nevilti? nezinau, jei jau atejai, tai esi pasiruoses isgirsti ir kazka naujo, jau ko gero pribrendai kazkokiai kitokiai patirciai gyvenime, nes matai, kad varant savo sena vaga "savigailos" ir dejavimo geriau nepasidaro... suvoki, kad turi kazka daryti, keisti, jei nori gyventi... jei jau gyventi nenori, tai tada jokie "sielos ratai" nepades, turbut tiesiu taikymu pas psichologa, kad padetu atkrapstyti tavo gyvenimo dziaugsma...

zinau, kad tu kartais kalbi, kad tik kalbeti, galaxy, va tau

Puiku,kad gyveni turiningai ,Akmenėli,bus ką prisiminti.Ne visi išnaudoja galimybes,o kai galimybių nebėra,tai graužia sau nagus.
Dalmara,viskas praeina arba bent jau apsiramina....praeis ir tas skausmas,nes viskam reikia laiko.Kas iš to,jei mes raminsim,vis vien teks pereiti skausmą pačiai-tai neišvengiama.Bet kai skauda širdį dėl tavo bėdų ir šalia esančiam,tai gal šiek tiek ir padeda.Žinok,tikrai skauda ir mintys kyla kasdien.

Gera, kad jūs čia esate, kad yra Kiemeliai. Tai lyg mažutė užuovėja. Vistiek - jausmas, kad šalia yra žmonės, kurie ŽINO tavo bėdą, ir savo buvimu, pokalbiais labai labai padeda.
Kas kart, kai tik turiu laisvesnę minutę - užeinu čia  pasisemti pozityvo ir jėgų, pasiskaityti jūsų minčių, gyvenimo epizodų... Ir pačiai lyg ir lengviau pasidaro.

Akmeniuk,tie filmai tai kiekvienam savo,vat karo ir pokario aš beveik nežiūriu....žiaurumas mane veikia labai neigiamai,o apie jūrą tai galiu žiūrėti be perstojo.
O sapnas kažkoks padrikas.Žinau tik tiek, jei žiurkės-tai apvogs,jei š...tai gausiu pinigų. Tie du pildosi.

apie kara ir as nemegstu filmu, i si ejau, nes tai man gimtadienio dovana buvo, be to lietuviskus stengiuos pamatyti visus, nera ju tiek daug, isskyrus tokius kaip "Valentinas vienas"...
ne esme yra pats sapnas, esme tame, kad visdar sapnuoju, nors turejau jau pamirsti, nemazai laiko praejo nuo paskutinio pokalbio... tiesiog viskas kas vyksta ir malonaus ir nemalonaus - praeis na nieko nera amzino...  nezinau ka reiskia sapnas, gerai nors, kad sveikas, labai negerai krajuota sapnuoti, visokios bedos, nelaimes, si karta buvo sveikas...

neskaiciau..reiktu perskaityti

Aš tundra. Manęs netraukia nei tokios knygos, nei filmai. Tiksliau netraukia išgalvoti ir svetimi jausmai. O  netraukia nuo tada,kai apsižiūrėjau, kad reikia išgyventi viską savo. Na, nemoku paaiškinti, bet tada dar labiau atrodo, kad gyvenimas eina pro šalį

O ar tai paimta ne iš gyvenimo,tik pakartota?Tiesa,kriminaliniai tai gerokai ,,persūdyti",nes taip realybėje nebūna.
Pasakos auklėja vaikus ir aš pykstu ant verslininkų,kurie kuria visokius pokemonus ir pan.,juk taip tiesiogiai žlugdomi vaikai,nuo tų multikų ir prasideda visuomenės moralė ir žiaurumas,o dabar stebimės ,kodėl išaugo tokia žiauri vaikų karta.Bet čia galime piktintis į valias...visada atsiras,kas kurs...pinigai daro viską.

Tai, kad ne nuo multikų. Pirma pagenda visuomenė, kad pelnas pasidaro aukščiau visko ir jis daromas iš visko, net iš vaikų, t.y. žiaurumo žadinimo vaikuose.

nesutinku su tavimi, kad knygu skaitymas, ar filmu ziurejimas, ar muzikos klausymas, ar teatru lankymas yra "gyvenimas pro sali"... gyvenime tiek meslo, kad norisi save prifarsiruoti tiesiog geriu, kad joks sudas nebetilptu... net toks filmas, kaip "Ekskursante", skaudus vaiko likimas, asara nubraukiau, bet baigesi gerai, su viltimi ir visai nesigailiu tu valandu praleistu kino saleje

Užmečiau akį ir aš į tą knygą... hmmm... užvedanti...  Bet jau pats turinys - eilinis meilęs romanas. Žinoma, kai ką iš tos knygas gal ir atsiminsi amžinai... bet tik kai ką... va, ką pritaikei jau...

as tos knygos tikrai neatsiminsiu amzinai, ir heroju vardai isbles po menesio, nes taip buvo perskaicius pirmasias dvi knygas, trecia skaiciau, nes patinka uzbaigti ka pradejus, nieko super-duper ten nera... kai pradejau skaityti tai tos atvirai aprasomos sado-mazo scenos zaidimu kambaryje verte stipriai raudonuoti, kad sulaukus tokio amziaus turiu googlinti, kad suprasciau, kaip tai gali atrodyti, net i sex-sopa buvau nuejusi pasiziureti, kaip tai atrodo. ta prasme vieni ar kiti daikciukai, na tiesiog smalsumo vedina... antra karta tos knygos net neskaityciau

Akmenuk , nu kų tu čia daba skaitai , liepiau juk perskaityt "Našlė vieneriems metams"

as nelabai didele megeja Irvingo, skaiciau jo "gyvenimas pagal Garpa" ir jei sis parasytas tame paciame stiliuje, tai tegu dulka bibliotekos lentynoje

nors aciu, kad parekomendavai

Akmenėli,šiuo laiku mes pakeitėme vertybes,kai nuogi užpakaliai ir seksas užvaldė pasaulį,o Lietuvoje tai iš viso tyliu.....sekso pozų,orgazmų,viliojimo meno mokoma patirti kasdien visose žiniasklaidos priemonėse,lyg būtume triušiai be smegenų.Viskas daroma seksui,kad suviliotum partnerį,bet kai išprievartauja,tai rėkiame.....och,gyvuliai!Aš vat šito nesuprantu,nors užmušk.
Tai reiškia,kad mes sugyvulėjome ir aš jaučiu gėdą dėl tokio visuomenės degradavimo,todėl tokių dalykų net neskaitau.Bet ir neskaitant atsiverti pvz .,,Delį" ir nuotraukos,antraštės akis badyte bado....taigi pasirinkimo nėra.

sakyk ka nori, bet seksas labai svarbi ir nemenka gyvenimo dalis, nesakau, kad vilioti visus is eiles, as moteris - uz kokybe, ne uz kiekybe, bet kai gyveni su tuo paciu partneriu, ateina laikas kazka keisti, nes viskas pasidaro neidomu, rutina... ir jei partnerio nesinori, tai tada reikia ieskoti kazko kas paivairintu gyvenima lovoje...
sutinku, kad pliksiai labai agresyviai verziasi i musu gyvenima, ir issiplikinti visai negeda, bet knygoje kalbama labiau apie tai - kas tinka dviem miegamajame, tas tinka abiem su ju paciu sutikimu, ir ne man spresti tai priimtina ar ne, jei jie manes neliecia, jie man netrukdo, o gyvenime tokiu zmoniu nesu sutikus, arba jie tiesiog nepasigyre, tai man ir neskauda pasidometi tuo siek tiek, manau, labai sveika ir kazka naujo isbandyti irgi idomu, jau vien todel, kad smagiai pazvengti ir butu temu padiskutavimui dviese... as neleisciau vyrui nei supancioti manes, nei perti, bet suzinoti apie tai buvo idomu ir zinau, kad kitu panasaus turinio knygu kolkas nebeskaitysiu, pasisotinau... bet ka gali zinoti, i vandeni nespjaunu

Šaunuolė tu, miela Akmenėle... drąsi savo mintyse, polėkiuose... O veiksmuose? Kaip sekasi įgyvendinti realybėje, pakeisti, "išjudinti" rutiną? Žinai, visai būtų įdomu susitikus pasikalbėti... seniai tą bedarėme, ane...

visada prasom, as gyvenu ten pat, telefono numeris tas pats, drauge bendra ta pati