Nesureikšminu
tradicijų. Galima jų laikytis, galima ignoruoti, galima kartais taip, kartais
taip. Ir turbūt ne jose esmė,- žmogus turi likti žmogumi, nežiūrint dienos metų
ar jubiliejaus. Man atrodo kvaila dovanoti gėlės tai kurią myliu vasario 14
dieną,- gėles reikia dovanoti kuo dažniau. Tačiau, savo širdies dienelę aš
pasveikinsiu ir vasario 14. Nors to nesureikšminu. Tiesiog žinau, kad jeigu tai
pamiršiu, JAI bus skaudu, o juk aš nenoriu, kad mano brangiam žmogiukui
skaudėtų...
Šiandien Tėvo
diena. Ir man skaudu. Aš puikiai suprantu, kad mano mažius dar nesupranta ir
nesigilina į tradicijų reikalingumą ir absurdiškumą. Tačiau... Juk yra Mama,
kuri nukreipia, pamoko, parodo. Ir, beje,- „tėveli atsiųsk pinigėlių",-
Aistukas išmokytas gerai. O čia juk pasveikinti tėvą, na kam to reikia...
Gal aš ir nesu
idealus tėvas. Kad nevykęs vyras,- žinau, gal blogas ir tėvas. Nors, didžioji
dalis mano jėgų skirta, kad gerai gyventų toli esantis sūnelis. Bet ne tame
esmė. Juk tai TĖVO diena... Bet kokio Tėvo, o ne pagal kažkieno tai supratimą,-
gero ar blogo.
Vaikiukas suaugs
ir supras. Arba ne. Bet tai dabar nesvarbu, svarbiau, kad lygioje vietoje man
žeidžia širdį. Manau, be reikalo, nepelnytai.
Ir todėl
patarsiu, kas yra panašioje situacijoje,- nesielkite taip. Nors gal taip ir
turi būti, gal tai tiesiog nuovargis...
Nežinau ką parašyt. Neturi taip būti ir gal...vis gi kai praeis kiek laiko nebus to. Gal kiek šviežia pas jus. O gal dar pasuks. O jei ir ne - svarbu pats palaikykit ryšį. Na ir laikykitės.
Niu įdomu. Tu manai, man tinka taikyti "net nenorėtų pažinti savo tėvų"? Net įsižiojau... Šiaip "nupiešiau" paprastą ir aiškią situaciją. Priminsiu, kad Aistukui tik trys metukui, tad kažkokie išvedžiojimai, na gal ir galimi, bet ar teisingi?
Irgi normaliai. Džeine, Tau neatrodo, kad leidi sau jau per daug? Ir kaip dabar atrodo kitų komentarai, kurie atsakė Tau? Tai juk nepagarba ne tik man, bet VISIEMS Tau atsakinėjusiems ir skaičiusiems.
Paprasčiausia, manau, Tu tikslingai sugadinai temą,- gal ji nebuvo įdomi, bet man aktuali. Ir po tokio akibrokšto aš labai pagalvosiu ar skelbti šiame portale dar ką nors.
Improvizacija, aš savo komentarų netryniau. Ir norintys gali matyti, kad aš nieko blogo nepasakiau, tik paklausiau. Tačiau kai kam geriau suvaidinti nuskriaustą,- "gailėkite manęs, va kaip mane, vargšelę, piktas orvelas užpuolė, net komentarus trintis turėjau".
Kerštas už kitas temas, noras mane išėsti iš portalo,- tai suprantama. Bet, kaip rašiau, NORS KARTAIS žmogus žmogui turi būti žmogumi. Ne taip dažnai kuo nors guodžiuosi. Bet ir tiek kiek guodžiuosi,- be reikalo. Kol portale yra kai kurie žmonės.
Sauliau,neperdek....Niekas nekerštavo,niekas nevaro.... Baikit,nesusikalbejot tai va ir pykstates. Galų gale tai tik tavo ir tavo buvusiosios reikalas(vaikas dar mažas). Jūs ten kažką nesutariat tai ji ir nuteikineja,o gal ir ne... Pameni,dar senuose Kiemeliuose aš tau sakiau kad per daug tu lendi į gerą vietą jai. Keliones kad pailsetų ir t.t. Va ir pagavo tavo silpną vietą,dabar už virvučių tampo vaiku. neteisiu nei jos nei jo.... turi apgalvot viską ir nusprest pats. Niekas negali patart. Juk mes visi ne be nuodemes. Nei pas mane,nei pas tave,nei pas Do nera viskas idealiai. galime girtis,galime gintis bet aš teisi. Tam ir vaikai kad klystų,klaustų,pamirštų.
Nieko nesuprantu..., bet gal ir gerai. Nepriklausoma nuo povandeninių srovių. Ir toliau noriu nežinoti. Bet susitaikykit. Neverta...dėl tokių niekniekių neverta pyktis.
Vaikui tik trys metai... O taip sureiksmini tokius niekus... Svarbiausia juk- ne ar pasveikino tradiciniu svenciu metu, ar nepasveikino... Juk tai tik zodziai. Kurkas svarbiau- ka jis tau jaucia... Ir jei jauti, kad esi jam reikalingas, mylimas, tai nusisvilpt i tokias dienas... man tevas buvo pats paciausias, bet tada apie jokia tevo diena net girdeti nebuvom girdeje... Tad buvom laimingi turedami vienas kita ir myledami be jokiu svekinimu... neimk taip jautriai i sirdi- stai ka noriu pasakyti...
Orvelai, tu nenusimink. Tavo sūnelis dar per mažas suprasti suaugusių žmonių "žaidimus". Praeis keleri metai ir jis ims suvokti, kad jis turi tėtį, kuris jį myli. Viskas, ką vaikas tau jaus - bus gauta iš tavo širdies šilumos. Net jeigu jo mama apie tave nekalbės apskritai - jis vistiek žinos apie tave ir mylės. Vaikai tai žino visada. Neišsireikalausi iš moters, su kuria negyveni, kad ji elgtųsi taip, kaip tau norėtųsi. Bet sūnus visuomet visuomet liks tavo sūnumi. Su TĖVO diena, tave.
net ir negalvok taip. Sūnus ar mylės tave, ar nemylės - priklauso tik nuo tavęs... Gali kas tik nori varyti ant tavęs kokį blogį... nuteikinėti, apkalbinėti. Bet vaikas visuomet jaučia, ir myli. Vaikas visuomet žino savąją tiesą. Taip, vaikas gali tuom kart pataikauti motinai (vaikai gudrūs), bet iš esmės, vistiek visuomet būsi jam tėvu. Jis gi auga... Kol kas nelauk kažko, jis per mažas dar...
Pritariu Karalienei- sunus dar per mazas, kad jau skintum kazkokius auklejimo vaisius... be to, tokio amziaus vaiku elgesys gali keistis kas valanda. Kvailiausi klausimai, kai tevai klausineja mazo vaiko: Ka labiau myli- teti, mama, mociute? O vaikas tokio amziaus budamas ir nurodo ta, kuris paskutinis jam saldaini dave Viena akimirka labiausiai myli teti, kita akimirka, tecio pabartas- jau labiausiai myli mociute, ji uztarusia... Kad vaikas taip elgiasi- normalu. nenormalu, kai tevai, protingi zmones, tokius dalykus priima uz rimta dalyka... Sauliau, per daug sentimentalus esi... be to, Cipa teisi- kuo prisijaukinai, to is Taves ir laukia. Pripratinai vaiko motina prie pinigu- to ir laukia. Kokia meiles israiska pasirenki, tokia is Taves ir priima. P.S. o juk budavo, kad ir manes vaikai nesveikindavo su motinos diena. Kodel? nes as pati juos nuteikdavau, kad man ne ju darbeliai maloniausi, o ju geri darbai. Ta prasme- ne rankdarbiai, pagaminti mokytojos nurodymu ir ant atviruko uzrasyti zodziai, o tie poelgiai, kurie eina is mylincios sirdies... verciau jau nesveikinti visai, nei sveikinti "pagal komanda". manes sunus va nesveikindavo gan ilgai, o siemet pribloske ir pasveikines, ir gele is paskutiniu pinigu padovanojes. O dukros, kad ir nesveikintu, vistiek zinau, kad visada jos uz mane, visada pagelbes jei man kas atsitiks, visada eis petis i peti su manim. tai svarbiausia...
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai. [ Registracija | Įeiti ]