Pagrindinis » 2012 » Kovas » 8 » Ar atsimenat bendravimą internete, kai dar nepažinojot vieni kitų?
16:36
Ar atsimenat bendravimą internete, kai dar nepažinojot vieni kitų?
(Va, dar dienoraštis, jei jų čia mažai). Kaip tada manėt, ar galima žmogaus charakterį, mokėjimą bendrauti ir susirasti draugų, sąžiningumą, nuoširdumą, sugebėjimą padėti ar pakenkti, galų gale socialinį statusą ir visa kita suprasti vien iš tokio bendravimo? Ir kaip manot dabar? P.S. ir kuo vis dėlto mokėjimas bendrauti skiriasi nuo mokėjimo manipuliuoti?
Taip kam? Visiems punktams? T.y. galima apie žmogų sužinot viską ilgiau bendraujant? (ir tikrai nemokėjimo bendraut negalėjau per ilgesnį laiką nuslėpti
Ko gero, bet koks bendravimas yra sąmoninga ar nesąmoninga manipuliacija. Kažkodėl galvojama, kad manipuliuojant siekiama tik materialinės ar kažkokios tai karjierinės naudos. Manyčiau, viskas sudėtingiau.
Juk bet koks bendravimas, bet koks kontaktas turi tikslą. Ir tegul tas tikslas tik pasakyti, ar išklausyti, bet ir tai mes jo siekiame, siekiame kažkiek manipuliuodami. Taip pat manipuliavimo aš nevadinčiau nuoširdumo antonimu. Čia jau svarbu TIKSLAS.
kaip užsiciklinote apie manipuliavimą bendravimas ir draugystė yra ne kas kita kaip keitimasis energijomis, kurios kartais pateikiamos moraliniu pagrindu ar fiziniu tokio kaip manipuliacija kažkuo tur būt mato ir bijo tik tie patys manipuliatoriai, bijodami atsidurti jų pačių aukų padėtyje peršasi tokia nuomonė dėl to besikartojančio žodžio galaxsy kalboje
Iš dalies mokėjimas manipuliuoti yra mokėjimas bendrauti. Nors viskas prasidėjo žymiai seniau, tačiau kažkodėl pirmą impulsą priskiria D. Karnegi. Tenai nėra ko kritikuoti, nes viską ką jis rašo yra teisinga,- nori patikti? Domėkis pašnekovu, šypsokis, leisk išsikalbėti, nepertrauk ir t.t. ir pan.
Ir dabar įdomiausia vieta. Kai kas tai sugeba nuo gimimo. Ir tada visi sako, kad tai natūralu. Kiti tai išmoksta. Ir jeigu pripažįsta, kad jie išmokę, mes laikome tai manipuliavimu. Įdomu, ar ne? Kas ten sakė, kad idiotizmui ribų nėra? va, tokie įsitikinimai ir parodo, tikrai nėra.
Galaxy,o gal tik tau atrodo,kad tu nemoki bendrauti? Šiaip tai aplinka,kur žmogus bebūtų,uždeda savo antspaudą ir jis ryškiai matosi.Pagyvenk 5 metus vienatvėje ir visi pastebės rezultatą.Lygtai žmogus jau ir norėtų bendrauti,bet tuo pačiu kompanija ir jau ima varginti.Ir vienam jau blogai,ir su žmonėmis nėra gerai.Ir vėlgi prie bendravimo reikia pratintis ne vienus metus,kad gerai jautumeis. Imkime vėl tą patikimą pašnekovui....šypsokis,nepertrauk...bet jei domiesi nenuoširdžiai -tai yla išlenda iškart.To nejaučia ir nemato tik aklas arba labai susireikšminęs žmogus. Bent aš esu labai atsargi su labai manimi besidominčiu asmeniu,o jei dar ir pasaldžialiežuvauja....tai jau apsidairau,ar neturi kokios kiaulės už nugaros.
Tai aišku, kad uždeda. Iš kur kitur atsiranda keistuoliai, jei ne iš keistesnių gyvenimo sąlygų? Bet dabar aš rimtai susirūpinau, kad nemoku saldžialiežuvauti. Va. Vadinasi, socialiniai įgydžiai blogi. Ir dėl mano nemokėjimo bendrauti.... pagalvojau, kad tas taip pat turi matytis (ir matosi) internete.
hmmmm...Dzein koks atsargumas bendraujant arba visas čia arba - nėra tavęs!o kai visas atsiveri ligi dugno visada gauni per galvą. Bet čia jau tų davėjų-mušeikų problema, o Kornegis (kažkada buvęs po grifu slaptai !!!) būtent komerciniai santykiai, kad palenktumei žmogų prie savęs...išnaudotujiškai bet kokia kaina, gal būt jis čia kiemeliuose nelaibai ir tinka.Jei sovietmečiu dėjo grifą O man reikia žmonių ne dėl to, kad juos išsunkčiau, pati savy netelpu ir dalinuosi....
Džeine, bent man yra įdomus BET KURIS pašnekovas. Jeigu neįdomus, aš su juo nešneku. Kam kalbėti su neįdomiu? Tad domėjimasis, turbūt, natūralus, ar ne?
Ar internete,ar realybėje labai dažnai skamba trafaretinės mandagumo frazės.Gal tu iš viso nekalbi ,bet daugumoje žmonės priversti kalbėti-tai darbas ar šiaip kokios sąsajos..gal net giminaičiai,juk nenusisusksi ir nenueisi.
Tau pašnekovas pasakoja kelintą kartą kažkokį įvykį..bet kaskart pasakoja šiek tiek kitaip pamiršdamas,kad jau pasakojo: 1.Nutrauki ir pasakai,kad jis jau pasakojo. 2.Pasakai,jis meluoja. 3.Patyli ,dar kartą pasiklausai ,bet galvoji...eik tu.. 4.Klausaisi tos pačios istorijos su dėmesiu.
kai as noriu guliu kai noriu dainuoju...... Visada buvau ir busiu kokia esu. neapsimetinesiu. O su kai kuriais zmonemis,internetine draugyste tapo tikra. Labai tikra. jei zmogus nepatinka,stengiuosi nebendraut.
O man skirtumo nėra, ar realybėj, ar internete bendrauti... Pajuntu žmones taip pat, kaip ir realybėj, ir beveik niekada nebūna taip, kad realybėj pamatau visai kitą žmogų, nei pasirodė virtualiai... Kai bendrauji iš širdies į širdį, tai fiziniai dalykai tam beveik netrukdo.... O jei palyginti bendravimą prieš 8 metus, kai tik įlindau į internetą, ir paskui, tai pradžioj buvau labai įsitempusi, man atrodė, kad internete visi nenuoširdūs, kad ieško pažinčių seksui ir pan, todėl labai atsargiai bendravau, buvau nusiteikusi nei atvirauti, nei apie save kokią info suteikti, nei nuotrauką kam rodyti. Galvojau, taip ir liksiu inkognito, jokiu būdu su niekuo niekada realiai nesusitiksiu
Bet iškart ir nepuoli realiai, kai galima dar ir telefonu pusiau gal realiai. bet telefonas pavojingas tuo,kad tada tai jau tikrai išsiplepu. Nepriklausomai nuo to noriu susitikt ar ne.
Taigi aš neslepiu to numerio. Bet dona10 mano komentarus ištrynė, kai aš dienoraštyje to telefono nr. paprašiau. Ji durna? Kaip pas ją komentuot dabar? Nenorėjo, galėjo nesakyt, niekas nevertė, be to ir man visai nebūtina jai skambint.
O aš nelabai. Visada su kuo draugavau ar kalbėjausi, tai todėl, kad to norėjau, ne "ant durniaus" ir ne iš mandagumo. Bet kai žmonės dėl to net įsižeidžia...
O aš, pvz. Netloge, ne visus priimu į draugų būrį... pirma noriu pabendrauti, sužinoti, KODĖL jis ar ji pasirinko mane į draugus, paskaityti jo komentarus, dienoraščius, susidaryti bent kažkokią nuomonę... ir tik tada arba priimu, arba ne.
Kad dar nieks neisbraukė... yra pora draugų iš vis išėję... tad... O aš pati esu išbraukus irgi gal porą dėl to, kad visai nebendravom... O jei nei iš šio, nei iš to išbrauktų - būtų , ko gero, nemalonu... imčiau galvoti, ką blogo padariau...
Simdi, tikrai nesutinku su tavimi. Nuoširdumo visiems reikia! Tik štai ką pastebėjau... Jūs čia daugelis atėję iš Zebros... Kiek suprantu, ten tikrai darosi kažkoks ne bendravimas, o šiaip - pasišpilkavimas, pasipešiojimas, pasikoliojimas, vienas kito nupmonės nepaisymas, pagieža... Žodžiu, jau vien iš kitų paskojimų ir nuotrupų, aš jokiu budu nenorėčiau ten BŪTI! Va, todėl ir JŪS susidarę nuomonę apie bendravimą internete. Aš atėjusi iš kitų svetainių ir forumų... ten buvo bendraujama paprastai, geranoriškai... Paskui nuėjau i Netlogą. Ten irgi susiradau daug nuoširdžių, gražiai bendraujančių ir diskutuojančių žmonių. Tiesiog gal man nepapuola tokių, kurie būtų pikti, besikoliojantys ir bloga linkintys... Aš paprasčiausiai su tokiais nebendraučiau... Man reikalingas paprastumas, nuoširdumas ir virtualiame, ir realiame bendravime. Tai tiek.
Dabar net pagalvojau kuo gali būti dėta Zebra, jei žmonės visur vienodi? Gal tik tu neįsivelia į konfliktus? Turbūt neįsiveltum į juos ir Zebroj. Nors... žmogų užgauliot galima ir neiškoliojant. Galima mest iš draugų sąrašo, blokuot, trint komentarus. Ir visa tai nė iš šio, nei iš to. O koliojimasis yra tik paprasčiausias savo "kultūros" rodymas.
Paprasčiausiai ten elgiamasi laisvai kaip niekeno teritorijoj, o čia dar bendravimo taisyklių paisoma, nes žmonių ne tiek jau ir daug, ir anonimiškumui vietos nelieka.
nu ko tu nori žinot? kaip aš elgiuosi internete tu matai, o kaip realybėje- nematai ...ir nematysi už kitus atsakyt negaliu, o pati noriu arzyt, ko reale neišeina man, bo visi pernelyg geri aplinkui kad arzytau kap šunis yr žmonių, kurių nearzinu ir internete visi internautai man tik masės ir nieko daugiau, kažkas tokio neapčiuopiamo, virtualaus, nei aš juos noriu pažint, nei man jų reikia aplamai paskutinius pora metų mano erdvė realybėje užpildyta ir virsta per kraštus prieš keturis metus labai trūko bendravimo, nes iš šeimos išnyko keturi vaikai ir tapo tušti namai, pas kaimynus neturiu įpročio vaikščiot, į svečius- man lažas, reikėjo kažkuo užpildyti atsiradusią tuštumą dabar viskas pasikeitė atvirkščiai, vaikai su savom pusėm ir da vaikais, draugai, šiaip žmonės ieškantys žolinių vaistų- tik vyniokis doremi todėl internete esu atsaini, ką dar tau pasakyt?
tikrai jokios nuomonės, juk sakau, visa tai yra niekas žinoma, aš klystu vien todėl, kad iš interneto mano aplinkoje atsirado žmonių, su kuriais glaudžiai susijusi mano veikla, mano pasaulis, bet ta nuostata mano tokia vien todėl, kad nebereikia daugiau, nes kiekvienas žmogus realybėje reikalingas laiko, dėmesio ir visa kita todėl nežinomi internautai yra tik šiaip kažkas anapus ekrano, kažkas kas manes visai nedomina apart pasirašinėjimo
p.s. kai naujokė atsivežė variety į susitikimą, tuomet nusigandau ir prapuolė noras naujai susipažint, o tai tikrai nesmagu buvo, fanaruotos, girtos ir bliauna,
o man atrodo, kad jau prieš susitinkant turėtų būti maždaug aišku koks žmogus yra. Ir išvis aš spėlioju. Bet nemanau, kad su tuo, su kuriuo nėra ką kalbėti internete, būtų ką kalbėti realybėje. O kiauliškai pasielgęs internete taip pat nemanau, kad bus kitoks realiai susitikus.
Troleibusas ir Afrikoje troleibusas,o kiaulė ir Amerikoje yra kiaulė,todėl prieš susitinkant reikėtų pasidomėti .Deja..dažniausiai elgiamės spontaniškai,o paskui negalime atsikratyti nemalonaus jausmo,nes kiauliškai besielgiantis virtuale,bus toks pat ir reale. O sakykit,demokratija-tai gerai,ar ne?Aš visada buvau už demokratiją,tik Zebros leista demokratija privedė prie to,kad žaidėjai pamiršo apie taisykles ir pradėjo žaisti džiunglių žaidimus.O kur džiunglių įstatymai-ten ir žmogus virs žvėrimi. Oi,ką aš čia įžeidinėju žvėris...dar ne kiekvienas sugebės elgtis taip,kaip kartais elgiasi žmogus.O dar kas keisčiausia-susitinkama su tokiais ir realiai.Kyla klausimas-kodėl?Neatsargumas,naivumas ar adrenalino trūkumas?
Bet bet kokiu atveju aš manau..nereikia bėgioti,skųstis,įrodinėti nesant kupranugariu ir ieškoti palaikymo komandos...už klaidas reikia mokėti,kad kitą kartą tokių nebedarytum.Taigi,moku ir kitą kartą pasistengiu apeiti kvapo sklidimo spinduliu...jei kvapas manęs nepasiekia,tai tegu ten bezda kas tik nori ir kiek nori...manęs tai neliečia.
Bet tada išeitų, kad Zebra kaip tik geriau leidžia pažinti žmones. Tik reikia palaukt ir bus matyt ką galima perkelti į realybę. Beje, o dėl susitikimų, tai visai galimas daiktas, kad susitiikt užsimano viena pusė, o kita mandagiai nusileidžia ir sutinka nors nelabai nori.
jo, norėjau, dabar atšoko fantazija, leidžiu sau benrauti realiai tik su nestandartinio mąstymo žmonėmis ir tai tenka atsirinkti su kuo pakeliui su kuo ir ne, o kasdienių pokalbių pašnekovai aplamai nedomina kas jie realybėje yra ir kuo užsiima
kiekvienas juk esame egoistai bendravime ir norime iš žmogaus mokytis, tobulėti ir sužinoti daugiau ir tikrai ne tujų ar sėklų lygmeny todėl aš noriu bendrauti tik su tobulesniu už šave kažkokioj srity, mainais duodama jam tinkančią informaciją, kurią pati gerai žinau o tokios kalbelės apie kavą, orą ir bites nekelia susidomėjimo, pašnekovu tuo labiau
Na, čia jau komfortas susirast pašnekovą pagal savo norą ir temas. Aš, pvz. mažai tokių esu radus. Bet kitų temos gali būt kaip tik įdomesnės ir informatyvesnės. Nežinau.
Vis tik, bendravimas nepažįstant žmogaus asmeniškai, vien tik interneto chatuose ir mano, tavo susidarytas paveikslas ir nuomonė yra subjektyvus dalykas - vienareikšmiškai.
Eini gatve ir priešais ateinantis žmogus tau nemalonus,o priežasties net nežinai. Bet kas keisčiausia ,lygiai tą patį jausmą jis pajunta ir tau.Gal čia kokie poliai veikia? Visgi manau,kad virtuale žmogus atsiskleidžia greičiau.O kas mums taip jau būtina virtuale...argi žmogaus išvaizda?Tik vidus.Jei kokia Mis Pasaulis čia ateis ir pradės p...k...b....n....,tai aš jos tikrai nerinkčiau ne tik į Mis Pasaulio gražuoles,bet nenorėčiau tokios samdyti net tulikams valyti.
Prisimenu, prisimenu, kai 2004 metais įsivedžiau internetą... Tada dar nebuvo tiek daug bendravimo saitų, o ir kaip ir kur neaišku dar buvo... Patekau netyčia į Taką (zebrą)... Pradžioje pastebėjau Pažintis, pasisukinau ten, apsižiūrėjau, žiūriu, kad ne man tai, bo pažinčių neieškau... Tik šiaip, pasikalbėjimo. Iš ten vienas toks man ir parekomendavo Takelius. Tada taip vadinosi dabartiniai Gyvenimai. Nuo ano laiko daug vandens nutekėjo. Iki interneto apie žmoniją buvau žymiai geresnės nuomonės. Maniau, kad tik aš viena iš nedaugelio esu bjaurus tipas... O pasirodė - kad yra dar už mane bjauresnių... Pabendravus su labai įvairiais žmonėmis daug ko išmokau. Oi, kaip daug... Kad ne visi "saldūs" yra geranoriški ir kad ne visi rėksniai yra piktavaliai.
Karaliene,o kai tu iš pradžių ateini į svečius,negi puoli tuoj snukius šeimininkams daužyt?Ne.Pirma apsiuostai,ar tau tai pavyks.O pagaliau ir pradžioje ir priežasties nematyt...ją reikia ,,pagimdyti". Aha..pagaliau suradai priežastį...valio!Šeimininkas tyli.Na ,nežinia,kodėl jis tyli...gal bijo,gal jam nepatogu rodyti savo diktatoriškas savybes,o gal jis tolerantiškas viskam,net smurtui. Na,tai pirmyn!Taip ir įvyko Zebroje.Tik kai mūšis pasibaigė,pasidarė nebeįdomu....vėl einam kitur ieškoti naujos vietos,nes padorūs jau iš šios išvaikyti....tai dabar išvaikyskime ir iš kitur.
Nežinau, čia kaip kam. Man tai nekyla noras ieškoti priekabių. Man norisi, kad visiems būtų smagu. Pradžioje aš bandau išjudinti žmones, pakibinti, pajuokauti, vėpsančius pakalbinti... Būna kad ir užsiraunu. Bet niekad niekam blogo nelinkiu. Niekad niekam nepavydžiu ir nebandau lipti per galvas...
Visaip būna. Būna, kad bendrauji ištisus metus, o paskui sužinai, kad žmogų "knisai" tuo savo bendravimu. Niekad nesuprasi ko kam reikia, nors... daugumai reikia tik pritart
O vat geriausia ir išjudina spyris kažkam.Tik po to spyrio kažkas atsigula į ligoninę,kažkam padidėja spaudimas,kažkas iš viso nieko nebegali pasakyt...amžiną atilsį...duok mirusiems.Jis tik ,,Rekviem " klausosi.