Vyras ir žmona pragyveno santuokoje 30 metų. Bendro gyvenimo jubiliejaus proga žmona nusprendė pradžiuginti vyrą gardžiu vyšnių pyragu. Tokį pyragą ji kepdavo kiekvieną sekmadienį. Tačiau šį kartą norėjo jį paruošti su ypatinga meile. Kiekvieną kartą padalinusi pyragą pusiau, vyrui ji atiduodavo labiau paskrudusią, skaniąją, pusę. Pati valgydavo likusią dalį su minkštuoju šonu. Pagaliau pyragas baigė kepti. Žmona padalino jį pusiau. Ir staiga pagalvojo. Ji trisdešimt metų vyrui atiduodavo skaniąją pyrago dalį. Negi ji nenusipelnė bent šiandien skaniąją pyrago dalį pasilikti sau. Nors jaudinosi ir nerimavo, kaip vyras sureaguos į tokį jos akibrokštą, visgi padarė taip kaip nusprendė – sau pasiliko paskrudusiąją pyrago pusę, vyrui į lėkštę įdėjo pyrago dalį su minkštuoju šonu. Išvydęs lėkštę su savąja pyrago dalimi, vyras akimirkai neteko žado, po to nusišypsojo žmonai ir tarė: -Ačiū tau. Tai nuostabiausia dovana, kokios tik galėjau tikėtis. Džiaugiuosi, kad tridešimtmečio proga gavau tą pyrago dalį, kuri man labiausiai patinka, ir kurią visus tuos metus palikdavau tau.
Moralas:Kalbėkime apie tai, kas mums rūpi. Klauskime apie tai, kas rūpi kitiems, ypač mums brangiems žmonėms. Kad praėjus daugybei metų staiga nepaaiškėtų, kad visą tą laiką aukojomės ten, kur mūsų auka niekam nebuvo reikalinga.Ar mums taip nebūna?
Na, aš ne iš tų, kurie tyliai aukojasi Šeimoje įprasta kalbėtis, ar tai malonus pokalbis, ar nelabai, o kai kada ir labai nemalonus - viskas išsakoma ir jokių neaiškumų ir nesusipratimų. Vaikai jau suaugę, savo šeimas turi, va, į jų gyvenimus jau mes nesikišam, nors ir matom, kad ne viską daro gerai, bet tai jų gyvenimai...
Nu va...kokia tu protinga,Sonymar,o aš tik ir žiūrėjau ką už kurį padirbti,kad jam lengviau būtų,kad jis pailsėtų,o tik neseniai supratau,kad dariau ne gera,o bloga.Kai tu augini vaiką (ir vyrą) kaip šiltnamio gėlytę,tai jie nebeprisitaiko gyvenime ir mažos problemos jiems atrodo,kaip neįveikiamos kliūtys. Ir kai susiduriu su neveiklumu,kyla mintis...vyras turėjo man atimt motinystės teises.Deja..jam pačiam taip buvo patogiau.
Di,mes kiekvienas žiūrime iš savo varpinės ir tokie dalykai mums atrodo savaime suprantami.Juk jei pats nemėgsti anksti keltis,nesupranti,kaip kitam tai gali patikti . Įsijausti į kito žmogaus požiūrį-štai ko mums reikėtų,tada ir suprasti jį būtų lengviau.
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai. [ Registracija | Įeiti ]
Šeimoje įprasta kalbėtis, ar tai malonus pokalbis, ar nelabai, o kai kada ir labai nemalonus - viskas išsakoma ir jokių neaiškumų ir nesusipratimų. Vaikai jau suaugę, savo šeimas turi, va, į jų gyvenimus jau mes nesikišam, nors ir matom, kad ne viską daro gerai, bet tai jų gyvenimai...
