Pagrindinis » 2013 » Lapkritis » 3 » Ar prisimenat tuos laikus, kai dauguma nenorėjo Stočkūno nukopijuotų straipsnių?
14:09
Ar prisimenat tuos laikus, kai dauguma nenorėjo Stočkūno nukopijuotų straipsnių?
O jeigu aš dabar pakiščiau ne straipsnį, bet komentarą kometuot? Pvz., kad ir tokį: "Skaitau komentarus ir negaliu atsistebeti "proto bokstu" kvailumu.Kazkas raso kad butina zinoti kas yra Che Guevara (ypatingos kvailumo aukstumos) butina atskirti volta nuo vato,zinoti zvaigzdynus Kam zmogui tai?kokiu budu sitos zinios pades jam pratesti gyvenima??Arba ta pati juodoji jura,kam man zinoti kur ji jei as pulmonologu noriu tapti o ne Indiana dzounsu As sita komentara parasiau be lietuvisku raidziu,nekreipdamas demesio i klaidas.Ar tai pakenke mano gyvenimui???Manau kad ne As gerai zinau kas yra sinchrofazotronas.Ar tai pades man gyvenime??Tikrai nepades Tai pasakykit ką vis dėlto žmogui reikia žinot, kad būtum išsilavinęs? O gal nebūtinai išsilavinęs? Gal žmonės tik nori būti sėkmingi?
Nukopijuoti straipsniai ar jų nuorodos - tai dar nieko tokio blogo nėra. Kartais verta ir pažiūrėti, kuom ten žmogus susidomėjo... kartais ten iš tiesų būna įdomu. Bet pats Stočkus, kaip asmenybė - va čia tas faktas ir erzindavo žmones, kad jis nurodo straipsnį, bet komentuoti "neleidžia', ginčytis neleidžia, polemizuoti uždraudžia, aptarinėti irgi nebūdavo galima. Toks būdavo keistas vienpusis nuorodos parodymas ir kvit. * O kas dėl komentaro... ką čia ir komentuoti? Ar kada matei, kad išmintingas, daug išmanantis ir žinantis žmogus ne aptarinėtų temą, bet oponentus pravardžiuotų?
Na, gal ne patį geriausią komentarą ištraukiau (delfyje retai, bet pasitaiko visai neblogų). Bet norint ką nors parašyt, geriausio ir nereikia. O ten, Delfyje buvo rašoma, kad atėję studijuoti vieni studetai (lituanistai) nežino kas yra prieveiksmis, kiti galvoja, kad Juodoji jūra prie Lietuvos, treti sako, kad Kuba yra miestas. Tai ką vistik reikia išsilavinusiam žmogui žinot? Čia parašytas kursyvu ir įdėtas yra pvz. toks komentaras.
Hmmm.....būtina žinoti tai,ko moko vidurinėje mokykloje,o toliau tai jau pagal kiekvieno norus,nes nuo vidurinės žmonės jau skaidosi į socialinius sluoksnius.Visi nori būti aukščiausiame,bet niekas nenori būti žemiausiame....va taip ir lipame per galvas kas ką valdys. Bet mano asmeninis pastebėjimas -kuo žemesnio sluoksnio ,tuo jis ,,protingesnis",ypač kai išgeria. Kodėl brangūs sklypai Vilniaus Tarandėje?Ogi pasistatė namą Paulauskas ir visi puolė pirkti.Kodėl sklypas namui Bajoruose kainuoja 350 tūkst.,jei neseniai kainavo penkis kartus mažiau?Ogi į ten pradėjo keltis Vilniaus grietinėlė ir miestas pradėjo plėstis būtent į tą pusę,juk net planuotojai yra draugai ir švogeriai. Dabar toliau: ar jie bendrauja su neišprususiu žemiausiu sluoksniu?Žinoma,ne. Nu kad prirašiau....negalėjot sustabdyt?
O aš suabejočiau ar jie išprusę būtent į tą pusę, kad žinotų prieveiksmius ar kas buvo Che Guevara. Man čia kažkas su tuo išprusimu neaišku. Juk aukštesnio sluoksnio žmogaus išsilaviimas gali ūti žemesnis už vidurinį, t.y. gali nežinot net ko moko 5 klasėje. O žemiausio socialinio sluoksnio žmogus gali būti ir neblogai išsilavinęs
galaxy (Vakar 19:47)Man čia kažkas su tuo išprusimu neaišku. Juk aukštesnio sluoksnio žmogaus išsilaviimas gali ūti žemesnis už vidurinį, t.y. gali nežinot net ko moko 5 klasėje. O žemiausio socialinio sluoksnio žmogus gali būti ir neblogai išsilavinęs.
Tai tu čia matuoji socialinius sluoksnius pagal materialaus turto kiekį,bet realiai tai turtas-tik viena iš sudėtinių dalių. Profesorius gali neturėti jokio turto,bet jis yra aukščiausiame socialiniame sluoksnyje,nes jis turtingas išmintimi ir kuklumu.
Pasiekti rezultatai juk ir rodo išmintį,nes jis mokėsi ir kažko siekė.Bet tai susiformavusi žmonijos nuomonė. Štai Oželytės nuomone,nėra nieko absurdiškesnio už tikslą.Iš dalies ji teisi, bet tik iš dalies.Pvz. mūsų tikslas-milijonas ir daktaro laipsnis,o tam paaukojame beveik visą gyvenimą.O tai kada gyventi, t.y. džiaugtis gyvenimu? Lygiai kaip ir mes visi gyvename pagal programą: mokomės,vedame, gimdome vaikus ,paskui ariame trečdalį savo gyvenimo jiems pakelti ir vis galvojame...va,kai jie užaugs,būsiu pensininkas ir tada jau gyvensiu sau.Nifiga,tu jau nebeturėsi sveikatos, jėgų ir noro...o koks gyvenimo skonio ragavimas, kai esi senas ir ligotas?
Bet kartais, kad tapt profesorium, nebūtinai mokslo pasiekimų reikia arba ne tik jų. Kažkada gal reikėjo į KP įstot, kitą kartą į kitą partiją arba būti kažkieno naudingo proteguojamu (o čia jau ir socialiniais sluoksniais kvepia. Be to profesorių yra ne tokių išmintingų ir kuklių, bent jau aš ir kitokių mačiau). Beje, jei profesorius neturės sąlygų dirbti mokslinį darbą ir jį kas nors įdarbins pvz. tekintoju, kaip tada?
Va va, Džeinė teisi, dėl to, kad gyvendami mes tą gyvenimą nuolat atidedam: Va, kai pabaigsiu mokslus - vo tuomet imsiu gyventi... Vat, ištekėsiu, tai prasidės visavertis gyvenimas... Vat, užauginsiu vaikus - tada tai pradėsiu gyventi sau... * Ir tik pasenus supranti, kad visą gyvenimą gyvenai ir šito nežinojai...
Bet prasmigai tai kaip? Žmonės juk tą atidėliojimą gyvenimo supranta , kad ir šaukštų taupyme. Va, ima ir naudoja pačius prasčiausius, o geriausi lieka ateities gyvenimui. Bet ar čia ta prasmė kokiais šaukštais valgei ar kur pabuvojai gyvenime?
Chi..priminei šaukštus. Aš manau,kad ir taupytuose šaukštuose yra prasmė,nes jie pažymi kažką šventiško ir malonaus.Šventiniai buvo naudojami ,kai atvažiuodavo svečiai arba ateidavo kunigėlis.Kartais patys išsitraukdavo ir mėgaudavosi...vadinasi tie šaukštai susiję su turtu ir gėriu,o gyvename mes tik tada ,kai mums miela ir gera. Štai pas mane namuose nerasi balto metalo šaukšto ar šakutės.Man neskanu valgyti ir viskas.Tegu ir mažas blynelis ,bet didelėje ir gražioje lėkštėje.Kartą,kai įpyliau kavos draugei,ji nuėjo į virtuvę ir persipylė į kitą puodelį...sako,man iš gražaus puodelio ir kava kitokio skonio.Vadinasi,ne aš viena tokia prietranka. Svarbiausia gyvenime tai,kas tau kelia pasitenkinimą.