Čia kokių 2008 ar 2009 m eiliukas

Ateik su kibiru jausmų
Kirviu iškirsk širdy ledus
paženklink man akis krauju
ir kelią man nušvieski fanaru

panirk į kibirą- nebūk ledinė
Tave vaikaus aš kiekvienam sapne
Nuplėšiu tau suknelę išeiginę
ir išskalbiu ją ežere

Tokia tyra ir begalinė
ta mūsų meilė, kaip sriuba
srebiu ją šaukštais aliuminiais
atvėsus ji, bet ne bėda

kelis ratus, paėmęs kirvį,
vaikysiu aplink trobą aš tave
kol vėl įkaisi kaip keptuvė
ir vėl nusvilinsi mane...

ateik-as laukiu su kirviu...
parodysiu tau meile begaline..
pakisiu nakti po ledu-
tegul neptunas toliau myli!

ateik su kibiru mesos,
pavalgydink tu vilka-as priprasiu.
nekisk tik rankos tu savos-
juk vilkas-imsiu ir nukasiu...

suėdęs kibirą mėsos
ir dar paėmęs ant drąsos
švelnumo ir aistros pagautas
dar miško uogos neragautos
ir vietoje tavų ilčių
letenų stangrių plačių
vilkelis pratarė švelniu balsu
mergaitės,visas,visas jūsų aš esu

Plačiai praskėtus savo glėbį
Neptūno laukiu su kirviu
seksualiai apnuoginus krūtinę
po šios nakties pasruvusią krauju

Gyvenimas tik kartą duotas
ir tiktai kartą jį atimt gali
Užversiu savo kojas aš plaukuotas
Ir pasiliksiu amžiams su Tavim....

tu kojas nusidepiliuoki...
ir lauk ateinancio tada.
krutinej Tavo durklas styro-
bandziau nudepiliuot ir ja!

depiliatorius sugedo
neberauna iš šaknų
jeigu nori neplaukuotos
peški vištą su snapu

matau-jau lauki issirengus.
tik ne su kirviu-su dalgiu....
sienaut,sakai,esi nusprendus?
ar vyrus,ar tik ju galus????

Esu romantiška širdžių ėdikė
nudepiliavusi krūtinę su dalgiu
dantis suleidžiu tau į širdį
frigidiškai užkąsdama tavuoju galiuku...

Išplauks, meilės laivas išplauks...
Sugrįžtančių mūsų Algirdas lauks....

Ale kokie visi poetai...

Aga,o aš tai paprastas žemės kirminas

MES VISI PAPRASTI...NE PRIE MENO... EILINIAI..

ateisiu,būsiu tavo fėja
ir žengsim į nendrių alėją
surasime lelijos žiedą
ir tau ir man bus miela

Myliu aš, mylėk ir tu
Nes prapulsim be kalbų...

Nustebino lapinas ir Lira..Cia ko gero slastuku poveikis abiem

praeivi,naminukes poveikis....

Na va kokie visi poetai

Jalgirdai, tu padarysi mus visus poetais...

Tai kas gi, po velnių, ateis?
Užknisote, kiek galim laukti.
Ir ežero giliam dugne,
Gal jus palikti, gal ištraukti...

Be valties plaukti per gilu.
Ir irklus dar kažkas nukniso.
Bet ilgiau laukti negaliu
Tad plauksiu "krauliu", kas beliko...

Lai audros ežero išmes,
Arba išgelbės tos... undinės.
Juk kur aš dėsiuos be tavęs,
Reiks vėl ieškot kitos blondinės.

Sakiau, nelįsk, tenai gilu.
Bet ar klausai protingo žodžio?
Na, viskas, laukti negaliu,
Nebūsiu čia gi iki gruodžio.

Neišplauki, na ir nereik.
Tai Tavo reikalas, galiausia.
Jei nuskendai, ką gi tyliu,
Išplauksi, tai ateik,- atleisiu.

(2011.11.22 22:01 Paryžius - Kelmė - Londonas - Berlynas - Garliava - Ostruvka - Vašingtonas)

ką man dabar daryt
čia tiek poetų
nebėra žodžių
nei kraštelio vietos
gal įsisprausiu
gal surasiu plyšį
į šitą gildiją trigrašiu
įsipaišysiu

nes kas link meilės
abejingų jai nelieka
net po ledu dugne
su lapinu arba su Shrėku

Kiemeliai nepražus -----
o subujos poetais...