Taigi,gyvename su žmogumi ir mylėdami atiduodame viską,juk nuo mylimo žmogaus nėra jokių paslapčių.Patys duodame,o vėliau patys verkiame kaltindami.....kam ėmei?Ir taip tokios istorijos kartojasi ir kartojasi..nuo jų neapsaugo jokie receptai ir patarimai,nes kiekvienas su tuo susiduriame individualiai,juk paimamas ne tik materialinis turtas,bet pavagiamos ir idėjos,pagaliau tai yra paties brangiausio mūsų gyvenimo dalis ir laikas.
Tik ar verta kaltinti,jei pats davei?
Sakykim,gyvena vyras su moterimi....jis verslininkas ,o ji ilgakojė gražuolė.Begyvenant,žinoma,matomos idėjo ir verslo keliai,kuo galima pasinaudoti vėliau,arba nunešti pas konkurentą.
O gal įmanoma gyventi nesidalinant ,kad paskui nebūtų ką kaltinti?
O jei turėtum vyrą...jūsų pinigai,tavo nuomone,turėtų būti bendram biudžete,ar kiekvienas turi valdyti savo? Kiek žinote šeimų,kur finansai atskiri ir kiek toje šeimoje santaikos? Aš kažkaip sunkiai įsivaizduoju bendrą gyvenimą su atskiru biudžetu,bet girdėjau ,kad tokių šeimų yra.
Kažkaip panašiai ir mano tėvai gyveno, bet vistiek negaliu sakyt, kad biudžetas visiškai atskiras, kad ir kiekvienas valdo avo pinigus. Juk ką nors perka vistiek į bendrą.
Kiekvienas gauname tokią meilę, kokios esame verti.
Sunku, ką nors pasakyti, kai išklausai tik vieną konflikto pusę. Du žmonės kuria vieną gyvenimą. Paskui, kai susipyksta - skiriasi ir kažkuris visuomet jaučiasi labiau nuskriaustas...
....tik vienas kartais tyli,arba abu garsiai rėkia.O šiuo atveju,manau,didžiausia skriauda- NEatsakas į meilę...jei aš jau tau atidaviau savąją,tai privalai amžinai būti su manimi kartu. Bet kas stebina..tai begalė besipiktinančių.Mano nuomone,jei partnerystę sudaro du,tai nėra įsipareigojimas amžinai būti pririštam.Deja...realybėje yra kitaip. Jei tai liestų šeimos(partnerystės) materialinį gyvenimą,yra gudručių,kurie slepia santaupas nuo sutuoktinio ir lieka tik moralinė ,,žala"-tu nepateisinai mano vilčių. Dabar verda aistros dėl šeimos sampratos ir įstatymo.Iki šiol buvo griežtai-santuoka ir iš to sekančios pasekmės.Nesusituokei..tau niekas nepriklauso.Susituokei-tau priklauso pusė visko,ką turite,apart meilės.
dabar jei pragyvena penkis metus kartu nesusituokę, visas turtas tampa pagal įstatymą bendras.... nebent sudarytų sutartį ir pasidalintų patys kitaip....
Na, nežinau kaip čia suprast tą vertumą ir kokia prasme. Pvz., jeigu aš negraži, tai ir neverta meilės? Na, tikriausiai taip ir yra, juk išvaizda moteriai tikrai svarbiau už viską, o gražiai atleidžiami bet kokie charakterio trūkumai, kvailumas ir kas tik nori.
Iš dalies tu teisi,bet tik iš dalies..tokia gyvenimo realybė.Bet pažiūrėkime į tas šiuolaikines gražuoles....kas liktų nuprausus ir nuėmus visą atributiką?Eilinė moteris,nes šiuolaikinė grožio industrija taip toli pažengusi,kad ir iš vizualiai negražios moters galima padaryti gulbę.Pinigai nėra kliūtis,tik reikia susikoncentruoti ties tuo ir siekti.Tik ar to reikia? Blogiausia,kad vyrai jau dabar dairosi gražios ir protingos dėl būsimų bendrų vaikų. Taip pat netiesa,kad blondinė gražuolė būtinai bus kvaila,ji gal tik bus išlepinta vyrų dėmesio ir nebus tokia pastovi.
Visų pirma protas nežinia kam gali būti naudojamas. Kitos protas gali būti sutelktas į tai kaip pasiekti gražią išvaizdą ar susimedžioti vertingą patiną, arba ką nors panašaus iš pasiekimų sferos. Bet toks žmogus, vien šukuosenai per dieną skiriantis po dvi valandas, negali gerai išaikyti IQ testą ir kitam pasirodys kvailas.
Vertumas ne išoriniame grožyje. Argi labai daug menekenių pasaulyje? Paprastai - visi žmonės vidutiniškai gražūs. Stebiu dažnai šeimas, kur moteriškė be paliovos burba, barasi, nurodinėja, kontroliuoja, priekaištauja ir LIEPIA savo vyrui. Vyras irgi tampa nemielas, agresyvus, atsikerta. Moteriškė dar labiau pyksta... Vat ir gaunasi taip...
Hmm. Na, tada moters vertumas kur? Jos gebėjime uždirbt pinigus, jos šeimos stovėjime ant kuo aukštesnio visuomenės hierarchijos laiptelio ar gebėjime prigimdyt kuo anksčiau ir kuo daugiau vaikų?
Moters vertė yra jos sugebėjime būti vyrui - gyvenimo užuovėja, UOSTU, namais. Vyras yra ieškotojas, medžiotojas... Jis turi turėti namuose užutėkį, kur iš savo "KOVŲ" turėtų kur sugrįžti, kur jo būtų laukiama... Moters vertė gebėjime būti drauge, meiluže, pagalbininke - tai juk moteris namuose yra 80 proc. tos šeimos atmosferos kūrėja. Moteris būna šeimoje, o vyras - pareina namo... (Net jei abu dirba vienodą skaičių valandų darbuose.) Moteriai reikia tai žinoti. (Nes praktiškai 99 proc vyrų neįdomu nei psichologija nei kokie ten jausminiai dalykai.) Jeigu vyras NORI eiti namo po visų savo "medžioklių" ir "grandiozinių darbų bei atradimų" - galima laikyti, kad šeima gyvens ilgai ir laimingai.
Be visų šitų išvedžiojimų galima sakyt, kad gyvens ilgai ir laimingai tada, kai bus vienas kitam reikalingi. Va, senovėje tai tikrai buvo sunku vienam išgyventi. Tada ir šeimos buvo tvirtos... O visa kita dabar man nesvarbu, juk žinai, kad aš prie tų nevertingų. P.S. Tau žinutę pasiunčiau
Galaxy,jei pažvelgsime į dar kvailiau gyvenančius(alkoholikus,degradus),tai pasijusime labai protingi.Tiesiog reikia turėti su kuo palyginti . Koks nors profesorius mano,kad žmonės ,praleidžiantys valandų valandas prie meksikietiškų serialų arba visokių ,,šou",mažų mažiausiai kvaili.Tai taip išeitų,kad pusė LT-kvailiai Net ir tokių laidų vedėjai sako...ai,burokams praeis.Praeina.
O aš manau, kad taip vadinami degradai net labai protingai gyvena. Pvz. kas pasakys, kad gegutės dedančios kiaušinius į svetimus lizdus yra kvailos? aišku, kad niekas
Tai kad nebūna - kvailai ar protingai... Kiekvienas gyvena SAVO gyvenimą. Kaip nori, taip ir gyvena. Čia nuo charakterio priklauso. Vieni gyvena, kaip išeina, kiti gi - nuolat dėl ko nors kovoja. Dar kiti - susiplanuoja ir siekia tuos planus įgyvendinti.
Visiškai sutinku su tavimi,tik pastaruoju metu vyrai ženkliai sumoteriškėjo ir medžioklė jiems neberūpi...jie ieško tik uosto po kelionių,bet čia jau mes,moterys ,pačios dė to kaltos,kuoka mojuodamos reikalavome lygių teisių. Turėtume suvokti ,kad vyrai mąsto kiek kitaip ,nei mes,o reikalaujame,kad jie mus suprastų.O ar gali kosmose nebuvęs suprasti ,koks tai yra jausmas?Nemanau. Nedaug,bet yra moteriškų vyrų(toli ieškoti nereikia),kurie tokie pat jausmingi ,kaip ir moterys....gal net dar jausmingesni,bet kyla klausimas..ar su tokiu vyru moteriai įdomu gyventi? Taip pat yra ir vyriškų moterų...
Va, man irgi atrodo, kad moterys pačios sujaukė vyro+moters santykių tikrąją esmę. Vyras ir moteris yra neįtikėtinai skirtingi. Visaip skirtingi. (Jie gali būti lygūs tik prieš žmonių sukurtą įstatymą.) Moterys neleidžia vyrams būti vyrais.
Kad vyriškų dabar dauguma, nes iš tikro moteriškumas nereikalingas. Žiūrėk, dabar kiekvienai reikia siekti karjeros, o jos su moteriškais bruožais nepasieksi nei pro kur.
Aš irgi ,nes bendrabutyje visada atsiras trintis...tai tik laiko klausimas,o dažnai tai ir būna pagrindinė skyrybų priežastis.. Mano giminėje yra viena tokia šeima..tai ten santaika niekad ir nekvepėjo,vyro dažniausias argumentas:ar iš tavo geriu,ar iš tavo pirkau sūnėnui mašiną?????Kur noriu,ten ir dedu ! Kas keisčiausia,kad materialiniai dalykai nejučiomis persimeta ir į moralinę plotmę.Kartais išgirsti:na ir kas ,kur noriu,ten ir einu.
Yra keli aspektai: 1 - kaip turėtų būti 2 - kaip būna 3 - kaip svajojama, kad būtų. Šeima, tik atrodo, kad paprastas dalykas. O iš tiesų - labai sudėtingas. Gyventi šeimoje - tai kūryba, pasiaukojimas, dėmesys, draugiškumas ir didžiulė atsakomybė. Atsakomybė ir už savo vaikus ir už partnerį. Jei tų mano išvardintų dalykų nėra - nėra ir tikros šeimos. * Kažkaip aš čia laikraštiškai parašiau, pardon...
O iš mano asmeninės varpinės - šeimoje turi būti visiškas pasitikėjimas vienas kitu. Antraip - tai ne šeima, o kol ūkis. Mano giminėje priimta, kad visi uždirbami šeimos pinigai yra ŠEIMININKĖS rankose. Ji teikia siūlymus kur išleisti pinigus, ko reikia šeimos ūkiui, ir ką būtina pirkti. Po to jau visi sprendžia - ką ir kaip pirkti ir kaip elgtis.
Ilganiui pirminė aistra išblėsta, bet lieka stiprus emocinis ryšys, draugystė, pasitikėjimas ir pagarba. Du žmonės vienas kitam tampa SAVI. Lyg vienas žmogus.
Kažkada man tėvelis sakė: kai užaugsi ir ištekėsi, niekada niekada nežemink savo vyro, niekada jo nebark - jis ne vaikas. Niekada nepasakyk ant jo negražaus žodžio. (nes jis tau atsikirs dar negražesniu). Ir tuomet - viskam bus pabaiga... nes bus peržengta ta riba, kai prasideda šeimos erozija. Aš tėvelio klausau. Jei reiktų skirtis.... nežinau. Manau kad sugebėtume normaliai viskuo pasidalinti...
Karaliene,tavo tėvelis buvo labai išmintingas...erozijos jau nesustabdysi...tai kaip piktybinis vėžys,kuris jau įsiveisė ir nebepaleis. Ir dabar man kilo mintis....šeimos mokslo turi pradėti mokyti tėvai dar paauglystėje,nes po vedybų mokyk nemokęs...jaunuolis kurčias ir aklas....jis tik nori padaryti taip,kaip JIS nori.Ko gero,to turėtų būti mokoma net mokykloje.Norėjau parašyti ..ne iš knygų..chi..chi..bet juk mokytojai ir patys skiriasi,taip ir neišmokę gyvenimiškos pamokos.Aš pati daug ką supratau tik iš metų atstumo. Bet skyrybų eigoje kažkaip dauguma pamiršta žodį sąžinė.Ar tai reiškia,kad mus siejo tik materialiniai dalykai?
Jaunimas mokosi šeimos gyvenimo taisyklių iš savo šeimos. Vaikams jų šeimos modelis lieka pasąmonėje visam gyvenimui. bet visdėlto, jauni žmonės ne visuomet seka tėvų gyvensenos modeliu. Dar norėjau į nuorodos temą pasakyti: Moteris labai mylėjo, bet nesulaukė tokio atsako, kaip jai to norėjosi. Na, jos manymu, ji "susimokėjo" už jo meilę, bet buvo apgauta, ir už tokią didelę kainą, gavo per mažai. Tai "pirk - parduok" (vartojimo) atspindys intymiame gyvenime. Man tai baisu... Jei aš žmogų MYLIU - galiu jam atiduoti viską. Ir nelauksiu, kad jis man savo meilę parduotų už tai. Vyras arba myli, arba ne. Ir nieko nieko nieko nepadarysi, kad jis pamiltų dirbtinai. Nei nupirksi, nei išmaldausi, nei išsireikalausi. Moteris turi tai jausti.
Sakai?O kiek gi yra tikrai darniai sugyvenančių?Labai mažai.Štai aš daug ką supratau,ką dariau negerai ir stengiuosi įkalti į galvą dukrai.Ar mano pamokos bus veltui,parodys laikas kaip ji elgsis šeimoje.
Jo, darniai gyvenančių mažai... Man kartais atrodytų, kad reikia kokių nors šeimoje gyvenimo kursų... O tavo mergaitė, jei yra ne egoistė, neišlepinta, kur žinai kaip - trept kojyte, "noriu to ano, noriu kad tas vyrukas mane mylėėėtų..." Jei protinga mergaitė, greit suvoks, kaip reikia elgtis, kad vyras gerbtų. Nes, jei vyras negerbia - jis negalės mylėti. Nes aistra labai greit vyrui praeina.
