| Visai neseniai buvo šalta, niekaip tas pavasaris nenorėjo ateiti. O dabar atšilo, matomai, pagelbėjo šis atviras laiškas- kreipimasis į sinoptikus... Ei, po velnių, pavasarį įjunkit!
Ar ragint jus dar negana?!
Ir Saulės laužą danguje užkurkit,
įgriso iki gyvo kaulo jau žiema.
Na, susimilkite, nebūkit šmikiai
ir duokit pagaliau mums šilumos,
o tai gandrai parskridę tykiai
atgal vėl į Egiptą emigruos...
Ir išsimėžt prašyčiau sniegą,
seniai jau laikas sėti žibutes,
snieguoles žadinkit iš miego,
nes jau žiemos ėmiau nekęst.
Pavasario ir vištos pasiilgo,
Velykas greit turėsim švęst.
Kiaušiniai bus kaip... seno vilko,
jeigu negaus žolės užlest...
|
