Dzein, istrink ta po apacia nezinau kodel cia du gavosi

Mano vaikai jau išaugo iš to amžiaus ir nedarome nieko, bet man ir pačiai būtų įdomu pasibūti tokiame ,,Viduramžiai" vakarėlyje. 

Mes irgi nedarome nieko.Taip,išaugome,nusibodo,įgrįso.Mums jau kiekviena diena kaip šventė,nenustebins niekuo.

nors mano mažylei 26-eri, mes vis dar dedam jai dovanas po eglute, tiesa, dabar abiem su draugu, pakviečiau atvažiuoti per Kūčiiias, bet dovanų per Kūčias neima, tik per Kalėdas sako, galima paiimti Kalėdų Senelio dovanas.

Na, dovanėlė - tai savaime suprantama tema, kažkaip automatiškai rūpiniesi ir viskas. Gal dėl to, kad sviestas sviestuotas atsibosta? Pastaraisiais metais mane daugiau džiugina ne materialinės dovanos, o baseino abonementas, kelionė ar netgi vištos kepimas miške žiemą.
Artėjant Kalėdoms, kasmet vis dažniau išgirstu skundų dėl vienišumo, o kai kurie net nelaukia švenčių. Kodėl? Įtariu, kad kaip tik dėl vienišumo. Visur trimituoja apie džiaugsmą, meilę, o jie to neturi arba įsivaizduoja turį nepakankamai ir visuotiniame šurmulyje nesijaučia komfortiškai.
Todėl vis labiau imu vertinti artimuosius, meilę ir šilumą. Pradedu suprasti ir vienišą kaimynę, gyvenančią trečiame aukšte, kuri Kalėdų dieną sėdi prie lango ir liūdnai stabi kažkur pro šalį praplaukiantį kalėdinį šurmulį. Šįmet būtinai nueisiu pas ją.

Nelaukiu švenčių, dovanos pasidarė tiesiog būtinos- kaip gi Kalėdos be dovanų...kažin ar ir ankščiau taip būdavo? nemėgstu tos šventinės karštligės, žmonės lyg išprotėją, laksto, perka bet ką, nervuojasi...va tau ir susikaupimo metas :)

as nuo pat vaikystes prisimenu dovanas, kad ir kokios kuklios jos budavo, ir mano dukra irgi is vaikystes atsimena ir Kuciu patiekalus, labai patikdavo jau zuvies vyniotinis, bet dabar tokiu nebuna...

Jurmala, tikrai būna, bet viskas, kas buvo vaikystėje, mums atrodo skaniau, geriau ir nuostabiai žavinga. Čia veikia formulė - ,,vaikystėje ir medžiai buvo didesni" , nes mes juos matėme iš žemesnės pozicijos. Aš prieš keletą metų buvau nuvažiavusi į savo vaikystės miestą...o jaaaazau...koks nedidelis 100 kv/m namukas, normalūs medžiai. O kai iš vieno iškritau, man jis atrodė ligi dangaus. O didžiulė bala po lietaus prie namų buvo pati nuostabiausia vieta taškytis.

Būtinybė aplankyti kapus leidžia man kasmet aplankyti tas šventas vaikystės vietas.Gaila,laikas negailestingas,keičiasi viskas...Namas statytas dar XIX amžiuje,įdomu,kad dengtas angliška skarda,kurios iki šiol dar nereikia keisti.