Ar tai nieko jums neprimena?Taip,tai yra internacionalas,sukurtas Eženo Potjė ir išverstas į daugybę kalbų.O dabar pagalvokime,kas verčia korėjiečius masiškai verkti,kas mums atrodo keista ir juokinga.Būtent keista,nes korėjietis verkia iš baimės...jei jis mažai verks,bus sunaikintas.Moteris kažkur musulmoniškuose kraštuose vergauja irgi būtent iš baimės.Mes pakampėse piktinamės ir šnypščiame,bet neiname kovoti irgi būtent iš baimės.
Bet juk kai kurie žmonės tampa drąsūs tik dėl kitų bailumo!
O baimė-tai toks bjaurus jausmas,kuris mus paralyžuoja.Ir ne tik mus.Štai varlė sustingsta,susidūrusi su gyvatės žvilgsniu ir tampa skaniais gyvatės pusryčiais.
Ar jums neteko ko nors labai bijoti?Prisiminkime jausmą prieš egzaminą.
Nebebijai,kai nebeturi ko prarasti.Žinoma,kad jos praeina,bet ateina naujos baimės. Aš stovėjau suakmenėjusi,kai neberadau kieme mažo savo vaiko.Negalėjau nei šaukti,nei pajudėti. Dabar jau esu kompleksuota:bijau daug ko...svetimos šalies,vakaro užkampyje,bijau netgi stomatologo. Bet nebijočiau nušauti žmogaus, užpuolusio mane ar mano vaiką su ginklu. Gal todėl ir ne kiekvienam duoda leidimą įsigyti ginklą savigynai,nes jei ginklas yra,bėdos atveju kyla noras jį panaudoti.Tada jau kas -ką....tada arba sėdi kalėjime,arba gyveni.
Baimių turim visi ir visos jos daugiau ar mažiau baisios. Man gal didžiausia- brangių žmonių, ramybės, stabilumo praradimo baimės.. Va, dėl vaikų priminei. Mano dičkei buvo dveji, kai kartą vos nusisukusi porai minučių, radau ją ...kitoje gatvės pusėje. Brr kažkoks...
Vinigreta,o kiek žmonių dingsta kasdien,kur jie?Su visam,o ne porai minučių.Jau geriau žinoti,kad žmogus miręs,o ne kažkur kankinamas,juk pasaulis-tai džiunglės.
O aš ir galvoju.....kodėl tiek daug psichiatrinės pacientų. Kai tik koks pabando cyptelti,tuoj ten atsiduria. Po vaistų dozės jis pasidaro viskuom patenkintas ir laimingas.
Įdomiai.Nebijai išprievartavimo ,sužalojimo,nelaisvės ir t.t.?Nebijai eiti į aikštę streikuoti,kovoti už savo ir mūsų teises? Sakai,kai nebelieka kur dėtis...tada mes tikrai dar turime kur dėtis su savo minimalia alga.Žinoma,jei jos neužtenka, turime išeitį-apiplėšti banką,turtingesnį asmenį,pavogti(ko aš tikrai bijau),valgyti tik duoną. Man kilo mintis...kuo žmogus biednesnis,tuo jo poreikiai mažesni,tai gal poreikius ir formuoja galimybės? Turėjau draugę,kuri sakė...va, nusipirksiu šitą bulkutę ir vakarienei pasidalinsime su sūnumi.O jei nebūtų net tos bulkutės,ar ji alkana eitų kovoti prie prezidentūros?Nemanau,mes labai nuolaidi tauta.
Nesakau, kad nebijau, bet su sliekų baime kovojau ir man nepavyko laimėt. O daug ko tikrai galima nustot bijot susidūrus akis į akį. Pvz. joks bedarbis nebijo netekti darbo. Arba, įtariu, pastatytas prie sienos sušaudyti, jau drąsiai žvelgia į mirtį. O dėl tos kovos... tai tokios kovos ne pavienio žmogaus darbas. Manau, kad patarlė "vienas laukia ne karys" dar galioja. Arba įsivaizduok, žmonės kovoja dėl geresnių darbo sąlygų ir atlyginimų, tik ką gali laimėt, jei nebus kitų palaikomi? Juk pavalgyt reikia ir tokiam, kuris sustreikavo ir išėjo iš darbo.
Pastataytas prie sienos iki paskutinės sekundės tiki,kad kažkas ateis ir išgelbės nuo mirties,tegu ir be teisės išeiti iš kalėjimo. Bedarbis bijo NErasti darbo,jei jis nenori gyventi iš pašalpų,bet paprastai NEnorinčių lyg ir nebūna. Tik labai susidomėjau....o kas gi turi pakelti į kovą dėl didesnio atlyginimo?Milijonierius ,ministras, ar turi organizuoti streikus pats darbdavys? Kažkas juk turi organizuoti,a? Tai tu organizuok,o mes tave tikrai palaikysim. O kodėl nelabai noriai atsiranda organizuojantys?Nes mūšyje pirmiausia žūva vėliavnešys.O jei jis su ta vėliava rėkdamas bėga pirmyn.....atsisuka...ogi už nugaros nieko nėra! Bet tada jam duoda medalį.Po mirties,žinoma. O Kiemeliuose organizatorius-Torpeda(ne veltui ji Torpeda)....tokia idėjinė,žinokit.
Taigi žūsta dėl bendros idėjos. O pas mus nėra prasmės dėl kažko bendro aukotis, jei visi individualizmo ideologiją išpažįsta ir kiekvienas tik už save. Va, taip. Ir išvis jau dabar truputį kitaip yra su tais streikais ir reikalavimais (pvz. sreikuot gali tik dirbantys). Kartą tokį Čekuolio neblogą (iki tam tikro momento) straipsnį ir video buvau radus. Bet kadangi komentuotis žmonėms atsibodo, tai gal be diskusijų ir apsieisim
Galaxy,papasakosiu apie blusų eksperimentą.Uždarome jas į stiklainį ir jos ten gyvena,bet kas keisčiausia,jos net išleistos į laisvę šokinėja tik iki stiklainio aukščio.O dar keisčiau,kad tie genai persiduoda ir jų palikuonims. Kur lenkiu?Ogi žmogus nesiskiria nuo blusos.Pašoka,gauna per galvą...vėl pašoka,vėl gauna per galvą.Daugiau nebešokinėja ir nieko nereikalauja.Tai persiduoda ir vaikams.....turiu galvoje tavo žodžius ,,nėra prasmės dėl kažko bendro aukotis".
O čia jau išmoktas bejėgiškumas. (beje, irgi ne be mokytojų pagalbos). Bet aš lenkiu į tą pusę,kad jeigu žmonės "apdorojami" viską daryt "patys' ir "dėl savęs", bendrų reikalų jie neturės, t.y. nesusijungs į kovojantį vienetą.
Baimė - pati svarbiausia emocija leidžianti mums išlikti. Obrazdėlių toli ieškoti nereikia,- turbūt nei vienas nenorėtų vykti į kelionę su bebaimiu vairuotoju ar bebaimiu lakūnu...
Kitas momentas, kad kartais tos baimės per daug. Kartais ji patologinė... Baimė turi padėti, o ji trukdo. Ir blogiausia, kai laimi ne racionalus protas, o baimė. Tarkim, aš BIJAU atidarydamas naują poziciją biržoje, ar pradėdamas naują biznį. Bijau, kad prarasiu pinigus. Ką darau? O gi dar kartą išanalizuoju padėtį ir DARAU, darant baimė dingsta.
O dėl visų kovų, į kurias čia nukrypo kalba. Kiek tų kovų buvo jau paskutiniais metais. Ir su pedofilais kovojom, ir su krize ir su korupcija. Labiausia įsiminė didžioji kovotoja su oligarchais, kurios pirmas kovos žingsnis buvo, pasirašyti dėl pensijų sumažinimo... Tad po šios kovos nutariau, jau geriau aš oligarchu būsiu, ir lai su manim tokiais metodais kovoja... Mielosios ponios, ponai ir panelės. Nereik kovoti. Reikia KURTI. Kurti biznį, ateitį, geresnį gyvenimą, finansinę nepriklausomybę... Kurti visa tai SAU, savo vaikams, savo šeimai. To, visiems norėčiau palinkėti ir Naujaisiais Metais. O visi kovotojai... Žinote, manau, kai žmogus nesugeba KURTI, jis pradeda kovoti... Gal ir klystu, bet pažiūrėjus į didžiąsias kovotojas ir didžiuosiu kovotojus labai jau panašu....
Orvel,tu matai tik blusą(nurėžtas pensijas),o nematai ,kad už blusos stovi džinas (korupcija).Aš tai vadinu artimu ir tolimu matymu.Juk nepaneigsi,kad tik didžiosios kovotojos laikotarpiu tas baisus džinas,paleistas Adamkaus,po kuopelytę kišamas atgal į butelį?Bet tai tikrai kova....jei mes kursime tik SAU,tai gyvensime džiunglių įstatymais,pamynę bet kokį žmogiškumą. Bet grįžtant prie baimių,analizuoju save.Tu čia teisus,būtent baimė man pakišo koją.Na,gal šiek tiek atsakomybė.
Džeine, su Naujais Metais Tave. Viso viso ko geriausio Tau Naujais.
Dėl korupcijos, savo nelaimei dažnai tenka susitikti su valdininkais, ir galiu pasakyti, kad korupcija tik padidėjo. Ir tai - asmeninė patirtis. Kaip suprantate, viešame tekste, aš nepateikinėsiu įrodymų, asmeniniame susitikime - laisvai. Gražios kalbos nevisada reiškia gražius darbe. O politikų tarpe net atvirkščiai.