Pasiūla didėja,o žmogus toks gyvis ,kuris visad ieško kur geriau.Vieni randa,kiti ne.Iš dalies tai gerai,nes grįžtame į realų gyvenimą,nes internetas yra baisus laiko ėdruolis.Bet klausimas kitas,ar realybėje mes randame tai,ko ieškome?
Manau taip...viskas traukia kas nauja,o paskui atsibosta kaip vaikui naujas žaislas.Bent man jau internetas įdomus tiek,kiek jis duoda naudos-pvz. Google.Na dar ir čia susidariusi grupelė.Bet naujų plotų tikriausiai jau nebeieškočiau. Ir dar internetu kartais pateisinu savo nieko neveikimą vietoje parūkymo..
Hmmm,čia iškilo naujas klausimas-ko mes čia ieškome?Draugų,antros pusės ar tiesiog praleisti laiką? Antrai pusei yra pažinčių svetainės.Bet ar pabandėte kas nors rasti?Vienas dalykas jau esame ,,padėvėti",o padėvėtiems labai,net labai sunku,gi moterys nenori kokio prasigėrusio alkoholiko,o nori princo ant balto žirgo.Vyrai ieško tik jaunos ilgakojės gražuolės.Deja...moterys tikrai nerasite. Draugų?Taip pat sunkoka,tam reikia suvalgyti pūdą druskos. Praleisti laiką?O taip...čia tai realus noras.Pasipešti,pabendrauti soc. tinkluose visada galima.Tik man nepatinka Facebook,ten tie draugų ratai-kažkokia makalienė ,o ir teisingos info apie save negali pateikti...dabar net darbdaviai tame saite tikrina,kuom tu kvėpuoji.Sukčiai,vagys taip pat.
Man kilo mintis draugų ieškot (dėl antros pusės iliuzijų neturiu). Nes kaip tik suprantu, kad draugų kuo toliau, tuo sunkiau bus rasti (kad ir dėl tos druskos), vadinasi, reikia susipažint su kiek galima daugiau žmonių, kad šansai padidėtų. Be to internete galima sutikti ir tuos, kurie gyvenime kitais takais vaikščioja. Dar be to internete galima drąsiau išsikalbėt apie viską, o realiai mandagiai nutylėt yra įprasta. Beje, kas dėl internetinių draugų, tai vienai tokiai pagrąsinau, kad atvažiuosiu į pasimatymą, kai automobilį nusipirksiu (tik niekas man jo nupirkt nepadeda). Nors aišku, kad draugaut ir atstumasn kliudo, ir laiko trūkumas. Todėl aišku kodėl žmonėms internete lieka tik sexpažintys ir facebookas, kuris yra visiškas niekas. P.S. Ten aš pilnos pavardės nerašiau, o mano veikla (kurios net nėra) matoma tik draugams
praleisti laika... taip... ir as taip pat, nieko daugiau ir nesitikiu... kazkada maniu, kad esu priklausoma nuo interneto, bet pakako vieno zmogucio "pabegimo" ir labai aiskiai supratau kiek galiu sau leisti internete bendrauti, tas pats zmogutis pasake, kad esame is niekur (turejo omenyje interneta) tuo metu prisimenu patvirtinau, bet vidumi nesutikau su tokiu apibudinimu, atrode, kad liksime draugais amzinai, bet praejo siek tiek laiko ir tampa aisku, kad tai ka laikei "artimu" pasirodo yra "niekas" ir tik tie kurie gyvenime realiai yra tikri ir artimi... visa kita tik musu noras matyti tai ka isivaizduojame, o ne tai kas yra...
Aha. Kai atsirado internetas mano gyvenime, sumažėjo išlaidos telefonui. Apsidžiaugiau tada, kad naudingiau praleidžiu laiką bet iš tikro tai turbūt nenaudingiausiai jį leidau būtent aš. O, kad su kai kuriais ir aš tikėjausi likti amžinais draugais, irgi faktas. Bet durnas tikėjimasis, jei matai žmogų kokį nori matyti, o ne tokį, koks jis yra