Artėja, artėja, artėja... visi aukštesnieji vadovai jau atsiuntė sveikinimus, bet visiškai neturėjau laiko Juos peržiūrėti, dirbu, dirbu, dirbu nerandu laiko pasidžiaugti artėjančiai pasiruošimais, kaip kokia mašinytė darbas-namai, tvarkausi, miegu ir vėl nuo pradžių, visą savaitę (problemėlė: neberadau išmetamų rūbų konteinerio savo vietoje, kur dabar juos dėti? Stovi maiše, kaip koks priekaištas )...
šiandien kepsiu netikrus zuikius, ryt dažysime kiaušinius, pyragą, duoną išsikepsiu, nors vyras nori šašlus kepti, bet prašau, kad atidėtų iki sekmadienio pietų, deramės, dar nežinau kas laimės, nors mėsytę susmožyjau...
greičiau tas darbas pasidirbtų, nors pažiūrėjus į kupetytę kuri tirpta, bet vis tiek liks, kaip koks sniego lopas anksti pavasary, neatrodo, kad išvis jis gali pasibaigti, nebent darbo valandos ...
Bet nieko tokio, namai jau švarūs, menių apgalvotas, stalo papuošimai ir dekoracijos bus spontaniškos, arba nebus visai, nors verbų turiu, galėčiau jomis stalą papuošti, na bus matyt, kas šaus galvon...
O, kaip Jūs? jau ruošiatės? Puošiatės? O gal Jums tai ne šventė? O laikotės kokių tradicijų, gal turite kažkokią svarbiausią tradiciją Jūsų namuose, kad pajustumėte, kad būtent tai - Šv. Velykos?
paskutinė pertraukėlė vis labiau ir labiau jaučiasi artėjantis savaitgalis... va ką išskaičiau per pietus viename iš sveikinimų
Šv. Velykų proga visiems linkiu patirti:Tylos žavesį,Saulės šviesos didybę,Tamsos paslaptį,Liepsnos stiprybę,Oro gaivumą,Žemė tylią tvirtybę,Meilę, kuri yra visa ko pradžia.
Vat todėl tu ir neturi laiko, kad viską nori apžioti. Nieko kol kas nedarau...kulinarija daro. O kiaušinius tai sekmadienį rytą (o gal grįžus rasiu jau nudažytus?) O paskui nežinau, nes jokių planų dar neturiu, gal greičiausiai į sodą, ten ir šašlykai bus. Bet gal žinote, kuom galima greitai ir gražiai nudažyti kiaušinius? Senų senovėje dažėm su medžiagų dažais, nepamenu, tinkančiais vilnai ar medvilnei.
Šventė, bet šiaip nelabai, nes pas mane nėra kam švęsti atvažiuoti. O šiaip, tai viskas aišku - ir kaip dažyti kiaušinius, ir ką valgyti, t.y., kad šašlykus jokiu būdu rytoj nekepčiau. Per Velykas irgi ne.
Aš ir bėgu.... dirbu, o grįžusi,dar bandau velykoms pasiruošt. Meniu nėra labai platus,tačiau viskas naminis ir pačios daryta. Va šiandien,vyniotinis verdamas,kiašiniai marginami. Marginu su svogūno lukštais,įvynioju į visokias žoleles. raštai gaunasi gražūs. Velykų rytą visą laiką važiuojame į mišias,po mišių pas tėvukus. Tai ritualas kiekvienais metais.
Velykų diena ir yra šventė, kad mes viską darome patys. Tai yra-dirbame, kad būtų visko daug. Bet jei tu ateisi pas mane į svečius įsitikinusi, kad visi valgiai yra mano pačios daryti, girsi, kad skanu, nes profesionalios virėjo pagamina tikrai skaniai. Mūsų namuose, jei buvo kepamos bandelės, tai jau jausdavom, kad ateina šventė.
atėjo ir nuėjo.. viskas pavyko neblogai, et ir tai kas nebuvo suplanuota (Palangos margučių apžiūrėjimas Basanavičiaus gatvėje) buvo vaikai, marginome, daužėm, valgėm, vaikščiojome prie jūros ir ant molo, lepinomės saulės voniomis, tik jūroje vanduo ledinis, nors mačiau besimaudančių Donita teisi sakydama, kad reikia džiaugtis gyvenimu, tik labai nemėgstu metų laiko, kai ne pavasaris ir ne žiema... manyje atsiranda toks kurtinantis laukimas žalumos, kad net skauda...
vakar perskaičiau vieną eilėraštuką, o šiandien iš ryto susidėliojo: ...užsikūkčiot gali lemtimi,kol išmoksi kukuoti naują laiką,lyg būtum ne tu išprotėjus išilgesio,valandas kalanti tyliai nebūtim...(pagal Snygis www.rasyk.lt) viskas praeina, aš jaučiu, kad tuoj tuoj pajudėsiu, sprogsiu, kaip tie pumpurai po žiemos sąstingio, bet kol kas, vis dar stabdau save akimirkose, atkreipiu savo dėmesį į vieną ar kitą kas vyksta aplinkui, ir liepiu džiaugtis sau tame kame esu... vis dar trūksta to vienintėlio akordo, kai vidus ima dainuoti, kai visos problemos įveikiamos, o visos gyvenimo pamokos išmokstamos...
su tikru pavasariu gamtoje ir Jumyse (kad nevėluotų)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai. [ Registracija | Įeiti ]
)... 
... 
