negražu taupyti kito sąskaita (t.y. paskambinsiu iš draugo, bet jei draugas mažiau uždirba aš jam perskambinu pati, ir vaikams perskambinu, kad sutaupyti, nes turiu papildomą paslaugą skambinti nemokamai keliems) eiti į rūsį ir užsikaisti vandens neturiu galimybės, nes vis tiek visi apmokame vieną sąskaitą visam namui ) keliauti autostopu - liuks nuotykis, bet aš tam kiek per sena, nors už pigiau susiradus per facebooką važiuoju ir vairuotojui gerai netuščiomis ir man pigiau, nei autobusu...

be to lankau nemokamus užsiėmimus ( http://www.sveikatosbiuras.lt/bylos/Liepos_kalendorius.pdf ), jei jie rengiami, o mano atlyginimas toks, kad neįperku, tai ko nepasinaudoti...

į teatrą bilietus perku iš anksto, tada būna su nuolaidomis... į kiną taip pat dažniausiai per kokias nors akcijas...

taip, galima gyventi taupiai, bet man reikia žinoti kam taupau, nes taupymas dėl taupymo, man nesigauna, aš tada labai daug svarbių išlaidų randu ir išleidžiu, užsilieka tik tie pinigėliai, kurie yra atidedami konkrečiam tikslui, daiktui, paslaugai...

Na tai tu, bet šiaip gyvenime tokių ,,pigiai" gyvenančių žmonių aplink mus pilna, ypač jaunuomenės (konkrečiau - vyrų). Bet alui pinigų visada atsiras. Štai tokie, manau, ir dalina patarimus kaip sutaupyti. Pilnas ,,Delfis" straipsnių su patarimais ir pavyzdžiais- tik taupyk ir taupyk. 
Ir aš nemoku pigiai gyventi. Kažkada sakiau šeimoje....mus kada nors dievas nubaus už tokį pinigų mėtymą, kai 5 tūkst. neatrodė pinigai. Akurat. Pasirodo, kad be reikalo mėtyti taip pat yra nuodėmė.

P.s. Pažiūrėjau tavo užsiėmimus. Tokie pat yra ir Vilniuje įvairiose vietose. Bet aš čia įžvelgiau ne taupymą, o kažkieno rūpestį žmonėmis, juk bet koks judėjimas gerina sveikatą, o kolektyvinis judėjimas mažina vienatvę ir artina žmones. Kaip ir bendras darbas daugiabučio kieme. Sovietiniais laikais buvo komunistinės talkos ir tai buvo šaunus dalykas.

taip tai rūpestis kažkieno, už kažkieno pinigus, nes jie nemokami tik lankantiems, o juos vis tiek klubams apmoka iš kažkieno uždirbtų pinigėlių... negi tu manai, kad visi klubai dėl reklamos tai daro nemokamai?

Nežinau smulkmenų, bet gal klubas dirba iš ES ar savivaldybės lėšų. Vilniuje, pvz., yra daugybė programų, apmokamų iš savivaldybės. Be to, yra visokios savanorių organizacijos. Kodėl jie tokie nesavanaudžiai? Įvairios priežastys- tai ir hobi, tai galimybė, kad tave pastebėtų ir gautum darbą, tai ir galimybė susipažinti su tam tikrais žmonėmis.
Štai dukra dirbo Užsienio Reikalų ministerijoje, tai ten tiek savanorių, kad visų net priimti negali. Išeidama iš ten galvojo retkarčiais pabūti savanore, bet atsirado kitų prioritetų.
Dar gali būti, kad jie patalpas nuomojasi iš valstybinių įstaigų, tai visuomeniniais pagrindais ir  atidirbinėja. Juk jei kažkokia įstaiga nori gauti leidimą kažką statyti, ji turi įsipareigoti kažką padaryti miesto labui už savo lėšas...gal nutiesti kokį kelią ar pan.

O ES pinigų negi niekas neturi uždirbti?

Galaxy, štai aš dirbu LT valytoja ir gaunu 150 eurų. Tu dirbi Norvegijoje taip pat valytoja ir gauni 1500 eurų. Metam į bendrą kasą ES ir dalinam. Tu jau pasidarai donoras ir aš iš tavęs gaunu bent jau 400 eurų. Gaučiau daugiau, bet Norvegijoje pragyvenimui turėsi skirti daugiau, nei LT.
Netgi jei iš tavęs gaučiau tik 150 eurų, tu nė nepajustum, o man tai jau dvigubas atlyginimas ir aš šaukčiau valio.....
Kol kas ES yra didžiulis donoras ir mes siurbiame iš jos kraują kaip siurbėlės. Įvedus eurą, kainos turės pamažiukais lygintis.
Bet mes tokie ,,protingi", kad esame prieš eurą ir prieš žemės pardavimą užsieniečiams. O juk tai didžiulė injekcija. Gal ir vergausime, bet jau už didesnius pinigus, nes savas buožė yra nežmoniškas grobuonis, o užsienietis dalinasi su vergu.

tas užsienietis kuris dalinasi, tai jis dalinasi su savu vergu, o kai ateina į kito žemę jis jaučiasi užkariautoju ir tikrai nesidalins, o tik nustekens viską ką gali ir paliks likimo valiai... jei mums patiems nereikia ir nesaugome, kodėl kažkas kitas turėtų tai saugoti? pasidarys gražaus pinigėlio ant mūsų "kvailelių" kuprelių ir išlėks, kaip vėjas į kitas žemes

Na nea, jie įpratę kitaip gyventi. Vienas švedas Lietuvoje dirba 200 ha žemę. Tai pats su kastuvu padeda darbininkams ir nenešioja baltų pirštinių. Žinoma, pasitaikys vienas kitas ir gobšesnis, bet juk kiekvienoje tautoje visokių pasitaiko. Užsienyje klesti firmos, kur darbuotojas laikomas draugu. Pas mus, kai įeina bent koks prakutęs viršininkėlis, visi ant blakstienų laksto. Gal tai mes įpratę lenktis kiekvienam?

Bet tai ir neduok niekam savo žemės ir netrukdyk kitam daryti su sava kaip jis nori

O tau nebūna blogai vienai? Man reikia žmonių ir šurmulio, viena aš nusidepresuočiau. Žinoma, nesinori gyventi ir visą laiką gatvės sankryžoje, bet....

jei čia klausimas man, tai būna, ir aš visiškai viena nusi..., bet aš stengiuos visą laiką kažkuo save užimti, na jei jau visai visai nieko nenoriu tik užsikloti galvą ir žliumbti, tai užsikloju galvą ir žliumbiu, po to palengvėja o šiaip užtenka to šurmulio, man visai patinka pabūti vienai... mūsų name juk apie 9 pastovius gyventojus(įskaitant ir mane), iš kur čia ramybė

Bet tai ir gerai, nes aš Lenkijos bute būnu viena pati, tai kyla tokių problemų, kokių jūs net nenumanote esant.
Aplamai žmonės neturėtų gyventi vieni, ypač mūsų amžiuje, kai prisigraibome įvairių ligų. Bet vėlgi kyla klausimas, kur susirasti žmogų, jei vaikai gyvena jau savo gyvenimą?

Tai va čia ir atsakymas: kai kiekvienas gyvena savo gyvenimą, jokio žmogaus sau ir nesusirasit. Juk kiekvienas tik savo net ir gyvendami kartu.
O kokios tos problemos būtent Lenkijos bute?

Oi ne, negalėčiau taip gyventi... nei naudodamasi kito žmogaus sąskaita (telefonas), nei "taupydama" kaimynų sąskaita (rūsys)....
Žmonės, šurmulys, įvykiai - man būtini taip pat, kaip ir Džein...
Va, dabar, kai jau esu tikrai "rimto" amžiaus, kai jau, rodos, nieko naujo nebegali įvykti - man kaip tik atradimų metas! Tiek visko naujo, neįtikėtino, įdomaus dabar vyksta mano gyvenime, kad net svajot nesvajojau net jaunystėje apie tai! Vos spėju suktis! Todėl jaučiu, kad gyvenu...

O taupyti man visada labai nesisekė... todėl gyvenu be kažkokių santaupų... kartais net baisu...

Tikrai, Tina, gyvenimas - tai judėjimas. Plūduriavimas - tai tik egzistencija. Taigi, jei aš visą gyvenimą gulėjau ant sofos, ar aš gyvenau?
Nesistebiu dėl tavo gyvenimo dabar, nes kol vaikai buvo neužauginti, tai visos mintys buvo ten ir vos spėdavai suktis, o dabar prieš mus atsivėrė visas pasaulis, tik kad to laiko džiaugtis tuom nebe marios. Atrodo, va griebtum tą, dar aną, pamatytum, nukeliautum.....

DŽEIN, ir griebk, ir nukeliauk, ir pamatyk... Tu gi dar jaunesnė už mane! Ir neskursti (kaip suprantu)! Tad negaišk, juk, tavo žodžiais tariant, to MŪSŲ laiko nebe tiek jau ir daug...

na, taupymas kitų sąskaita, tai jau ne taupymas, o parazitavimas...
O kaip gyventi netaupant, aš jau neįsivaizduoju... Žinoma, turiu omeny ne taupymą juodai dienai (kaip Akmenėlis sako- be tikslo), nes tam atliekamų pinigų nėra, bet turiu omeny taupymą, kai apskaičiuoji kiekvieną pirkinį, kiekvieną centą, o taupyti tenka būtiniausių dalykų, netgi maisto, sąskaita... kai nueinu į maximą, pusė mano pirkinių krepšio sudaro nukainuotos prekės, kitą didelę dalį- akcijinės prekės, o už pilną kainą labai mažas procentas... Žinoma, esu normalus žmogus, tai kartais norisi save kažkuo palepinti, bet tam irgi taupau. Tarkim, kad nueiti su šeima papietaut kartą į mėnesį į kavinę, paskui tenka savaitę maitintis labai labai kukliai, vos ne vien bulvėm ir makaronais. Bet tai yra tikslas, buvimas su šeima, ir tikrai verta tam taupyti, jeigu tai galima pavadinti taupymu. Turbūt net turėdama milijoną, gyvenčiau taupiai, nes jau nemoku švaistyti, o kiekvienas veltui išleistas litas ar nusipirktas ir beveik nenaudojamas gulintis daiktas mane labai slegia...