Kiekvienas žmogus yra susikūręs savo laimės viziją. Vieni svajoja rasti tobulą antrąją pusę, antri – išlošti krūvą pinigų, treti – apkeliauti pasaulį. O dar kiti tikina, kad didelė laimė susideda iš mielų smulkmenų. Šitą aš žinau. Kiti pasakys kad "Norint jau šiandien pajusti tikrąjį gyvenimo skonį, reikia išmokti matyti kuo daugiau gėrio aplink ir pasistengti džiaugtis kiekviena smulkmena." bet jei protas tai suvokia o širdis ir visa kita miega,nesistengia to suvokti? Taip jaučiuosi jau antras mėnuo. nežinau kas yra... nesuprantu savęs. Taip norėtųsi įsispirti sau šiknon,bet koja nekyla .....pasyvumas,pasyvumas..... Nekaltinkit,na tipo guodžiuosi ir pan. Seniau susiimdavau,dar ir kitus tempdavau už ausų o dabar piiiiššššššš. Iš Torpedos pasidariau Šikneda.
Trūksta stimulo? Arba būna dar taip: kaip besibelstum, durys neatsidaro. Arba: tu kalbi, bet tavęs negirdi...
O pas mane šiuo metu apskritai nėra jokių durų, į kurias galima būtų belstis. Kalbėti nenoriu, nes žinau, kad nėra prasmės, nes vistiek nesupras. Nėra stimulo, nes neįsivaizduoju, kaip jis turėtų atrodyti.
Tai, kad ne visai. Užtenka tik neklausyt visokių "laimės ekspertų" patarimų. Šiaip, kad geriau jaustumeisi, reikia išvis nustot vaikytis laimę. Nes žmogui visada ko nors truks, visada bus ką vaikytis ir laimė liks nepasiekiama, kaip ir vaivorykštė.
Durys yra, tiktai akys aptrauktos migla.Žinai, kaip būna....ieškai raktų,o raktai kišenėje, tik tu jų negali pamatyti. Vėliau migla išsisklaido ir galvoji...na kokia aš kvaila, šitaip neprižlebti
Torpeda, bet Galaxy teisi, nustok isivaizduoti, kaip atrodo laime ir dziugesys tame ar kitame, gal atejo toks laikas, kai turi isgyventi tai ka isgyveni...
ka tik kitur perskaiciau, dar net uzvertus nebuvau: "Suprask ir atjausk save, kad kažko nepriimi. Taip galvojant apie tuos žmones, taip mąstant apie tas situacijas, jaučiant tokius jausmus tam yra natūralu, kad to nepriimi. Tad nesikrismsk, kad kažko nepriimi – viskas tvarkoje su tuo, tai natūralu. Priimk, kad nepriimi, nekaltink savęs, atleisk sau. Tavo vietoje visi nepriimtų. Keisis požiūris – keisis ir priėmimas. Būtų tai tau priimtina – priimtumei. Tad tavo reikalas pasirūpinti požiūriu ir neskubėti." na gal nevisai tiesiogiai atsako i tema, bet kazkas tokio, kas isplauke perskaicius tavo dienorasti
jei nori netylek, neuzsidaryk viena, rasyk cia ar kitur, issiliek, nepergyvenk kas ir ka pagalvos, jei tik reikia, jei tik norisi, skuskis, guoskis, kazkas is to vistiek iseis, o jei neiseis paziuresi i viska is sono... sako, kad moteris kalbedama isgirsta problemos sprendima pati savo kalbejime, o maz ka gali zinoti, gal ir isskaitysi ka nors is to prirasysi
Hmmm....Torpeda, Dalmara,ar beldžiatės, kai durys prieš jus? Ne.Jūs tyliai lindite savo kampelyje ir savo kiaute.Ir iš kur man šis jausmas taip pažįstamas,a? Ir iš viso manau, kad aplinkiniai turi būti dėmesingesni, nes pats žmogus, kaip sakė Dalmara, nemato durų. Negana to...rodai duris,o jis traukiasi atgal. Tempi jį,o jis kojomis ir rankomis įsispyręs laikosi už durų staktos. Ir jam atrodo, kad kitiems jis nerūpi. Bet tai tikrai netiesa. Taip, kaip nenorintis kažką daryti sugalvos tūkstantį priežasčių, kad tik nereikėtų daryti.
Na, kad kitiems nerūpi, tai net labai dažnai tiesa. O jeigu kam ir rūpi, tai tik tiek, kad tą kitą neaplenktum Žinoma, kokiem labai artimiem giminaičiam truputį kitaip yra.
Vat aš irgi manau, kad tereikia tik kažkokio vieno ne stumtelėjimo, o sėkmės kažkokiam reikale, tada viskas ima rodytis kitoje šviesoje. O jeee...ką aš čia parašiau, jei jau rodosi, tai visai blogai ..
Tai kad nesėkmių lyg ir nėra. vaikai sveiki,aš ir dar gyva,bet kažkoks kirminas neduoda ramybės ir tiek. O gal tiesiog po labai įtempto etapo pas mane atėjo melancholija? Gal man kaip tik trūksta veiksmo?
Taigi gali malkas skaldyti. O rimtai,tai reikia atrakcijos.Torpeda griebk šeimyną ir bent porai dienų į kokią išvyką.O geriausia tai vienai....ypač sanatorijon.Kai ten prisidirbsi,tai ir namai atrodys kaip rojus.
Linut... kas čia su tavim... gi energinga moteriškė esi... per kraštus tryško gyvibingumas! Manau, tau tiesiog trūksta veiklos! O ir gamta blogai veikia - kur gi tos pusnyyyyys!!!! Teisingai panos čia pataria - reikia kažkokių naujų įspūdžių, veiklos dūšiai mielos... Dafai-dafai, judinkis!!!! Oi, Džein prajuokino su fraze: "....ypač sanatorijon.Kai ten prisidirbsi,tai ir namai atrodys kaip rojus." :D Torpeduk, atvaryk kada Kaunan - papliurpsim!!!
Chm... gal Dzeine teisi.Gal šiek tiek nusivyliau.... Kai reikėjo-visada buvau šalia o kai atejo metas šventėms...tai mano pažystami ir draugai lėkė koncertan,spektaklin ir t.t. tik va kažkaip mane pasiimt ar bent pasiūlyt PAMIRŠO. Gal tas ir griaužia,galvoji kam tada eini,kovoji,darai..... Padėkų man nereikia tik malonu būtų kad kartais prisimintų ir mane.
Ach va...kame priežastis. Šiaip lakstant padėti visiems, dediesi sau pliusiuką, o paskui neduok dieve tavęs neatsimins..visi gi mes taip.Ir kaip išmokti nekreipti į abejingumą dėmesio?Skriauda vis vien lieka.
Simde, tu čia nejuokauk, dabar laidotuėvs brangiai kainuoja.Ar bent buvai pasitikrint?kKai žmogus numiršta infarktu, tai kartais pasirodo,kad jau anksčiau jis turėjo mikro-infarktą, bet tiesiog išgulėjo tą laiką ir niekur nesikreipė.
pažįstama situacija-kai darai gerus darbus, o atlygio jokio. aš dirbau savanore socialine darbuotoja, padėdavau, daugiavaikėms šeimoms, alkoholikams, net norėjau su buvusiais kaliniais soc.darbuotoja dirbti išvargsti, išsisunki, kaip citrina -o namams tavęs nebelieka, vyras pykdavo, dukra ištisai mamosnematydavo, kol trūko kantrybė-ir nustojau visus gelbėti.Dabar dirbu aukle už atlyginimą. Linut tau gal pošventinė depresija?imkis kokios nors veiklos, kuri tau pačiai labai patinka, pvz. man labai patinka bendrauti, bet dabar aš labai renkuosi su kuo bendrauti, nes kai ištisai bendrauji su skurde gyvennnnnnnnnčiais, su sergančiais depresija-tada ne kas.
Džeine,čia ne atlygio laukiu.... Situacija tokia. Geriausia draugė,pasako "einu su draugėmis į spektaklį".... juk ji puikiai žino kad man ir norėjosi. Tik va kame reikalas nesuprantu... ar draugystė pasikeitė ar kas? visada aš už atvirumą,galima pasakyt jei kas ne taip,juk bendraujame ne vieni metai. O už padarytus darbus aš jokio natlygio niekada nelaukiau ir nelaukiu.
O man paskutiniu metu norisi tik ramybės, vienas malonumas būti jaukiuose namuose Na jei , Linut, būtum arčiau tikrai nueitume kur nors, į teatrą ar dar kur, bet deja per toli esam...
.....pasyvumas,pasyvumas..... 
Žinoma, kokiem labai artimiem giminaičiam truputį kitaip yra.
