Važiuoju automobiliu ir užsuku į degalinę pamaitinti savo kuiną.Išvažiuojant ,už posūkio stovi apkūni moteriškė su dideliu krepšiu.Automobiliai važiuoja ir važiuoja pro šalį....ir taip vos ne valandą.Sėdžiu degalinės kavinėje ir per didžiulį langą stebiu ją,nes kava beveik verdanti ir šiltu metų laiku ilgai nevėsta.Moteris,kaip matosi,netvarkinga,nesišukavusi,nešvariu sijonu ir nukleiptais batais.Kartas nuo karto ji nubraukia prakaitą skarele,labiau panašia į pašluostę,nei kažkada buvusią madingą rusiškų matrioškų išmargintą skarelę.
Ir nė vienas auto nestoja...na ne kiekvienam norisi juk ,,prikvėpinti " savo važiuojančią tvirtovę tvarto kvapu.
Laikas bėga,o ji vis tebestovi.O aš vis žiūriu ir galvoju,kodėl ji tokia apkūni?Širdis,apsiėdimas,judėjimo stoka?O nevalyvumas gal dėl storumo,kai tau tampa problema net įlipti į vonią?O gal tos vonios ji net neturi?
Toliau mano mintys nejučia pradeda grįžti į praeitį,kai neturėjau važiuojančio žirgo,kai krepšys atrodė lyg plytų prikrautas ir jį norėjosi mesti pakelėje.
Na štai...kavos puodelyje jau tik rudi tirščiai ir aš pakylu nuo staliuko.Soti,pailsėjusi,sėdu į savo kuiną ir įjungiu radiją.Smagi muzika nuteikia pakiliai ir esu pilna gerų ketinimų pavežti tą storą moteriškę.Kol apsuku ratą,jos jau nebematyti...kol privažiuoju tą vietą,jau ten stovi pora automobilių.Aha,galvoju,geri tie žmonės,vis dėlto kažkas paima.
Deja,už automobilių matosi gulintis kūnas.Tai ji,matrioškomis išmarginta skarele.Atzvimbia greitoji,tik jau pavėluotai.....amžiną jai atilsį.
graži diena šiandien, dirbu ramiai ir tvarkingai, nors galvoje labai daug visokių egzistencinių klausimų knibžda...
gerai aprašyta, bet nemalonu buvo perskaityti... suprantu, kad tai - gyvenimas, bet taip norėtusi tokių situacijų nepatirti... kodėl? dabar negaliu atsakyti... gal aš nesąmoningai vengiam tokių situacijų, o gal sąmoningai... suprantu, kad visokios blogos situacijos mus moko kažkokių ir teigiamų dalykų, bet...
neleidžia pataisyti: parašiau, kad "mes vengiam", o paskui pagalvojau, kad nenoriu kalbėti apie visus, šiandien noriu kalbėti tik iš savo pozicijos ir reikšti savo nuomonę, pataisiau į "aš", o "vengiam" liko, kažkodėl neleidžia pataisyti, pakimba
O nematyti tokių situacijų reiškia,kad jų nėra?Yra kasdien ir daug,tik kai atsiduri tokioje situacijoje pats,tai jau nebeatrodo nereikšminga.Kai atsitinka kažkam kitam....tai taip toli....kažkur Afrikoje,nes tai mūsų neliečia. Kodėl tiek vairuotojų sustojo tada,kai ji jau mirė?O kur jie buvo bent valanda anksčiau? Tai svetima moteris,o ne mano artimas žmogus. Ar tai reiškia,kad mes gimstame,gyvename ir mirštame vieniši,reikalingi tik labai siauram ,kelių žmonių būreliui? O piktinamės gydytojais,kurie nepadėjo mums arba mūsų artimiesiems,kaip ir mes nepadedame kitiems.Mes svetimi gydytojui,o pakeleivis svetimas mums.
Visa ryta lija ...norisi tingėti ,perskaitau iš išsiblaškau atrodo lygtais kažkas iš vidaus supurto ,priverčia susimastyti o kiek kartu mes nespėjame? kiek kartu lyg drumzlės nusės prisiminimai skaudus ....
Vat jūs sakote,nespėjame.Man kilo kita mintis-o jei tai būtų mano ar tavo mama?Kaip dažnai mes priimame pasiaukojimą kaip paprastą ,kasdienišką dalyką,kai jos tempia mums maistą krepšiais. O gal mirtis ir yra kasdienybė,kaip ir lemtingoji akimirka būti ar nebūti?
Dzein,nežinau ar mirtį galima priimti kaip kasdienybę,ar kaip lemtinga akimirką būti ar nebūti? žinau ,kad tai neišvngiama....žinau jog mirštame visad nelaiku ...tikiuosi jog po mirties vistik dar kažkas yra ,tai jau kiekvieno mirtingo reikalas į ką tikėti ar ne... O susidurus su mirtini dažna karta pamastome gal galėjome pasielgti kitaip,gal galėjome nutolini ar išvengti to. Vieno žmogaus mirtis yra tragėdija ,o milijono tai jau statistika ,skaudu bet faktas. .
Statistika sako ką kita....jei žmonės nemirtų,Žemėje vietos jau po kelių metų nebebūtų.Bet jei tai būtų man artimas žmogus,aš labai norėčiau,kad jis beviltiškai nestovėtų karštyje,o imtų kažkas ir pavežtų.Bet ar aš pavežu kiekvieną?Žinoma,kad ne. Kaip sotus neužjaučia alkano,taip ir važiuotas pėsčiojo,tempiančio sunkius daiktus.Jei kaskart pabandytume save įsivaizduoti stovinčiojo vietoje,gal būtų kitaip. Aš vis keistai pasijuntu nuvažiavusi į kaimą...ten gyvenančios tetulytės pasirūpina visais....jei ką kepa,tai būtinai padalins ir pasirūpins,kad kas nuneštų kažkam.Jei žmogus nepasirodė kelias dienas,skuba pačios patikrinti,kas atsitiko.Dažnai sakome,ot pletkina.Betgi gerai,kad pletikina!Tai bent sužino vieni apie kitus ir gali pasirūpinti.
Žiauri situacija... net širdį susopo... Net nebėra ko ir bepridurti. Tai - žmonių gyvenimas. Kažkur skaičiau, kad kai daug žmonių vienu metu - nė vienas nesiima pagelbėti nelaimingajam, pamanydami, kad pagelbės kitas. Gal ir pravažiuojantys tie, kurie pajuto poreikį pagelbėti, taip pat pagalvojo, kad va, aš neturiu laiko, ar neturiu laisvos vietos, bet gal kažkas kitas pagelbės... Pameni filmus apie tundrą? Va, jei ten tyrlaukiuose stovėtų žmogus, laukiantis pavėžėjimo, o pro šalį važiuotų vienas šunų kinkinys... Tikrai paimtų...
Neatsimenu to filmo,bet kiekvienas tundroje pamanys...ogi vilkai gali užpjauti. Tik man vis kirba mintis-o jei pakelėje būtų stovėjusi ne apkūni ,netvarkinga moteris,o jauna ilgakojė?Na,nebūtinai prostitutė,ko Lenkijos pakelėse pilna.Garantuoju 100%,kad jai netektų laukti nė 5 minučių.Kodėl?
Todėl, kad ne visi žmonėskitiems vienodai reikalingi. Gyvenime gali sektis tik tiems, kurie reikalingi daugeliui. Beje, kad tuoj būsiu palikta numirti ir aš, jau visai neseniai patyriau, kai pamačiau jog nėra suinteresuotų asmenų, kad aš gaučiau vaistų arba tie asmenys patys nieko nepajėgia. O situacija, kad gali būti paliktas mirti, kiekvienam ne svetima. Girdėjau pasakojimą kaip gydytojai nesirūpino gatvėje nukritusiu ir atvežtu į ligoninę žmogumi paprasčiausiai dėlto, kad nebuvo nieko šalia,kas kyšį jiems paduotų. O tas žmogus net turtingas buvo. Kaip su artimaisiais jam nežinau - neturėjo išvis ar tik tą momentą nebuvo.
galvok ką nori, man vistiek... šiandien, diena į pabaigą pasidarė visai prasta, atsirado dar daugiau problemų, kurias reikia spręsti čia ir dabar, taip, kad naudos iš manęs, kaip iš ožio pieno
jos ne tokios jau ir slaptos, ačiū už gerus norus, bet nutylėsiu... gal kadanors progai pasitaikius, kai viskas aprims ir bus pavirtę istorija, papasakosiu
Torpeda,o kodėl žmonės išgalvojo(o gal ne?) velnią?Mes labai dažnai nesuprantame,kodėl žmogus,skirtingai nuo žvėries(neįžeidinėkim!),žudo ne tik alkanas,o dėl įdomumo arba šiaip sau?Kodėl vienas geras,o kitas tiesiog baisus?
