Styvas Jobsas buvo(o gal tiksliau sakyti yra?),,Apple " kompanijos įkūrėjas.Na šauni ta kompanija,kurios rezultatais naudojamės ir mes ,pildydami jų kišenę.Deja,neseniai Jobsas mirė nuo vėžio,palikdamas mums palikimą-savo išmintį:
<<Kuo daugiau aš bendrauju su žmonėmis, tuo labiau įsitikinu, jog iš esmės jie turi vienintelį viso gyvenimo tikslą – tapti pačiu turtingiausiu numirėliu kapinėse.>>
Kuklesnių,manau,nėra..apetitas kyla bevalgant.O jei pabandyti peršokti tą ilgą siekimo kelią ir pamatyti plačiau? Štai valytoja svajoja gauti geresnę vietą,kur mažiau darbo ir daugiau atlyginimo.Kai ji tą pasiekia,ji jau nebenori būti valytoja,o dirbti biure.Po to užsinori būti biuro viršininke.O jei neiti dirbti valytoja,o iš karto svajoti apie biuro viršininkės vietą,a?Juk metai susideda iš tų pačių 840 tūkst.sekundžių. Štai turistai ,papigiai nusipirkę kelionę,,viskas įskaičiuota",stengiasi suvalgyti daug ir dar daugiau.Vienoje kelionėje kalbėju su viešbučio savininku,tai jis labai stebėjosi,kiek žmogus gali sulapnoti. Arba turite 6 val. nemokamų pokalbių už 20 Lt abonementą.Tai ar gale mėnesio nesistengiate išskambinti tas valandas,kai kitu atveju kažkam net nepaskambintumėte?
Na, ne visai. Manau, kad lengviau ir yra iš pradžių būti biuro viršininke (ar panašiai kažkaip), o paskui tapti valytoja. Juk vyresnė moteris geresnio darbo negaus, tai su laiku apetitas ir nekyla. Šiaip, tai tikrai nesako teisybės tie, kuriems "daug nereikia". Nebent jiems kaip toj dainoj "kai nieko neturi, tai ir nereikia nieko". Beje, manau, kad šitas mūsų apetitas ir yra ta gimtoji nuodėmė.
Aga....kai nieko neturi,tai nieko ir nereikia. Kažkada labai įžvalgi ir protinga kaimynė į mano pasakymą,kad auto man nereikia,atsakė: -Tau perdaug tolima ,kad tu to norėtum.
Bet gali būti ir truputį kitaip.Pvz. man automobilio irgi nereikia (baisu, kaip man nieko nereikia, net norėjau dienoraštį apie tai rašyt), bet... turbūt pirksiu.
Pirk,Galaxy,nes tai yra bendravimo priemonė ir judėjimo laisvė.Jei kas man atimtų,būčiau kaip be rankų,ir sėdėčiau namie kaip tas apipelyjęs krepšas.Auto man davė daug įdomių nuotykių,gal kartais ir nelabai malonių,bet argi tai svarbu? O teises jau turi?
O aš baisiai atsilikus nuo gyvenimo, ir aš jas tik šiemet gavau Bet kaip pagalvoju kiek aš nusimanau apie tuos auto ir kiek mane kiekvienas durnius servise apgaudinės...
Nežinau ar tai tiesa,bet juk yra ir išimčių... Niekada nesvaigau milijono.... daugiausiai ko noriu-tai kad vaikai nesirgtų,kad vaikai baigtų mokslus o mes su vyru pasenę sėdėtume savo kiemelyje rankom susikabinę. Nesu aš pinigų ar pareigų vergas. Tiesiog moku gyvent pagal pajamas...protingai jas išdėsčius. Kažkaip tik nedaugelis supranta kad ne viskas yra pinigai... Žinoma jų reikia bet jei jų turėsime milijonus o nemokėsime jais naudotis-gausis š...as.Net paminklo nenoriu,prašiau sudeginti ir išbarstyti pelenus...na kam sodint,ravet....ir dar akmenį didžiulį užristi ...juk nepareina niekas,nepasako kaip ten yra....
Hmmm...čia aš matau vieną,mano nuomone,labai negerą,egoistišką norą,pridengtą gražia servetėle.Na pasakyk,kur ateis tavo vaikai,kai jiems bus labai negera? Į laukus?Paprastai žmonės traukia prie pačio artimiausio žogaus kapo ir randa nusiraminimą.Kodėl atgaivinti širdį mes važiuojame į gimtuosius namus?Gi ten MŪSŲ sienos,tarp kurių gyveno ar tebegyvena mylimiausi žmonės ir mūsų šaknys. Bet milijono tu tikrai atsisakytum?.Jei išloši,tai atiduok man ,aš išvaduočiau tave nuo tokios ,,pakusos".
Gerai Džein,atiduosiu,tik matai man fdar reikia norėt išlošt ir nusipirkt bilietėlį o aš jų neperku,neperku ir tiek... matyt nėra poreikio. Na o pelenus gali ir apie namus pabarstyt...kas iš to kad užrita akmenį ir pamiršta? arba susirenka ir pjausto prabangiausius valgius ir prabangiausius gėrimus pilsto? ar nuo to numirėliui geriau? va čia ir pasireiškia noras pasidižiuot ir pasirodyt. Jei mano valia būtų aš uždrauščiau visas tas "vaišes" nes žmonėms ir taip liūdesys o čia dar artimuosius "pašert" reikia,paskui dar apkalbos plinta kas tas ar anas negerai buvo. O kas nustatė tas taisykles? Patys žmonės norėdami pasipuikuot tai visa ir daro...Man to nereikia,ne vienam sakiusi" bendraukit su manimi gyva o kai numirsiu man to jau neberėikės".
Aš irgi neperku bilietėlio,nes iš patirties žinau....niekada nieko neišlošiu,o krauti turtą bendrovėms kaip ir nesinori. Dėl vaišių tu gal turėjai galvoje vakarienę?Vakarienė yra liuks ir turi ne tą potekstę,kurią aprašai.Ją daro giminių susitikimui ,susipažinimui ir pabendravimui,juk su kai kuriais susitinkame tik vestuvėse arba laidotuvėse.Vestuvėms gal kas neturi pinigų,bet į laidotuves tai ateina.Todėl tai yra labai šaunus paprotys.O dėl brangių gėrimų,tai jau čia pasipūtėlių artimųjų psichinė problema.Bent mano giminėje to nėra. Bet ką mes čia nuvažiavom į tokią liūdną temą.
Aš čia biškiuką ne į temą,bet irgi išmintis.Ieškojau kaip sode pasigaminti elektros,nes kompas po 3 val. išsikrauna,o generatorius sugedo,tai radau štai ką...pasižiūrėkite įdėmiai-nemokama elektra:
Na ne visam laikui.Jei toks daiktas veikia bent valandą ar dvi,tai irgi liuks,nes sode be generatoriaus nėra kaip net telefono pasikrauti.Yra dar vienas būdas su dviem cukraus gabaliukais,bet ten šviečia tik maža lemputė,išlaiko 7 dienas.Vsio. Bet šitokį tai jau ryt išbandysiu.
Sakai,apgaudinėja???Bet tada apgaudinėja visi,ten tų filmukų daugybė,kaip jie visi taip padaro? O tu negalėtum pabandyti ir mums pasakyti tiesą?Šiuo momentu neturiu tokio prailginimo su tais išlindusiais pypsiukais,nusipirksiu tik poryt. Aga,gal tiesą sako,kad viltis-durnių motina.
Pratesiant Torpedos temą apie laidotuves ir kapines, tai pilnai jai pritariu. Paskutinį sykį kur buvau laidotuvėse, tai niekas jokių gedulingų pietų neruošė. Prie kapo pastovėjom, pasikalbėjom ir išsiskirstėm. Ir man tai visai pasirodė priimtina ir normalu.
O į kapines neinu nusiraminimo ieškoti... Jei noriu su tėveliu pasikalbėti, išsitraukiu jo laiškus, fotografijas... kiek daug gyvų prisiminimų iškyla... Kapinėse dabartiniais laikais gražu... Bet žiauriai jaučiasi netikrumas. Paroda.
Šiandien ką tik su kaimyne kalbėjom apie gyvenimo vertę,t.y. pletkinom apie kitus žmones.Viena moteris (dar pigiai) nusipirko nemažą sklypą užmiestyje,padalino į 5 sklypus,2 pardavė po 350 tūkst (700 tūkst.) ir už juos pastatė kituose sklypuose sau ir savo vaikams namus.Taigi prabangūs namai už dyka.Ji neįdėjo jokio darbo, per keletą metų miestas išsiplėtė ir dabar tai pats gražiausias rajonas. Mano kaimynė gyvena vieno kambario bute,perka pigiausią,nukainotą maistą.Rankos nuo sunkaus darbo išsukiotos,o ligų -begalė,bet ji didžiuojasi.Sako,o man nieko ir nereikia,esu soti. Bet jos argumentas toks:man nebus gaila palikti visko,o turtingi neranda ramybės kas bus su jų turtu. Bet ar tikrai taip?Neturiu milijonų,todėl man jos žodžiai kelia abejones.Kuriam bus sunkiau išeinant?
O čia jau žiūrint kaip tikėsi, nes žinot neina. Tik yra tokie Šv. Rašto žodžiai: "vargas jums, turtuoliai, nes jūs jau atsiėmėte savo paguodą".Šiaip, tai sakyčiau, kad turtuoliai pasiima kito dalį ir iškeliauja į aną pasaulį su skola. Ta nusidirbusi ir mažai vartojanti moteris atvirkščiai. Nors... greičiausiai ir ta gyvena per gerai ir sunaudoja per daug. bandėt kada atsakyti čia: http://www.myfootprint.org/ Ten, apačioje galima atsakyt ir rusiškai. Išmes rezultatus apie jūsų ekologinę pėdą. Lietuviai visi pakliūva į prasiskolinusius.
Buvau,apžiūrėjau,bet ten gale reikia įrašyti savo e.mail.nepildžiau toliau,nes jie paskui siunčia savo begalines reklamas.O gal ta svetainė ir sukurta potencialiems gavėjams? O gal aš kažką ne taip supratau?
Ne, ten gautum laiškus, bet ne reklamų, taip supratau. O jei nesupratau, tai galima neparašyt to emailo, ir neuždėt varnelės. Paskaičiuos kiek tu pervartoji vistiek.
Veikli, energinga moteriškė, turinti daug gerų pažinčių. Tai jos siekis, jos svajonė, dėl kurios ji stengėsi. Faina jai, pasisekė. matyt dar ir nekvaila ji. Kaip pastebėjau per gyvenimą, tai be energijos, išminties, žinių, žmogui dar svarbu yra jo sėkmė. O juk ne visus toji sėkmė lydi. O šiaip... paprastai, ko žmogus siekia, dėl ko kovoja visa savo siela, tą ir gauna. Kai kurie gyvena šia diena, džiaugiasi gyvenimu ir tiek. Jiems matyt, nėra labai svarbu turtai... O kiti gi, per gyvenimą vien tik "kraunasi turtus". Tai jų viso gyvenimo siekis ir prasmė. Tad nei pavydėti, nei sekti jais nevertėtų. Kaip ant Buchenvaldo vartų buvo parašyta: "Kiekvienam savo" - tikra tiesa.
Na... turiu paprieštarauti.Mažai žmonių,kuriems rūpi vien tik turtai.Kai turi milijoną,tai tas milijonas padaro dar milijoną,o tu sau guli prie kokios Karibų jūros.Jie ir gyvena daug kokybiškiau.Jei turtingas susirgo leukemija,jis nusipirks vaistų ,kurie kainuoja 30 tūkst/mėn.ir pagis,o kitas maldaus žmonių,kad paaukotų ir negaus.Aš čia labai jau žiauriai,bet ar ne tokia gyvenimo realybė?Valstybė kompensuoja tų vaistų tik kas 10-am,o gydytojai renkasi,kurį gelbėti,o kurio ne,t.y jie tampa kitiems budeliais.Turėjau draugę,kuri pražilo belaukdama nuo įtampos,bet gavo tas išganingas tabeletes. Na štai tau sugedo.tfu...tfu..tfu..katilas.Tavo mintys vėl užimtos nuo ryto iki vakaro,kaip sutaupyt tam naujam katilui.Kitas dėl to sau net nesuka galvos....jis paskambins į parduotuvę ir jam atveš ir neaukoja laiko,kurį praleis savo malonumui.
Šiaip, daugiau a priklauso nuo to į kokią aplinką žmogus patenka ir kokie žmonės jį supa. Juk vienas yra remiamas, jam suteikiama viskas nuo pinigų iki informacijos, o kitas lieka nustumtas į šalį. O turtų kartais ir skurdžius siekia, tik nepasiekia. Nors dar yra vienas dalykas, kuriuo tikiu, tai, kad turtus visada pasieks tas, kuris galingesnis. Tik ta galia skirtina gali būti - vienam apsukrumas, kitam įtakingi giminaičiai, trečiam net žiaurumas, kokiai blondinei grožis ir retam išskirtiniai gabumai.
Domantas Razauskas dainuoja vieną dainą, tai ten tokie žodžiai yra: "kas tavo kapui prisius kišenes", tiesiog Styvas bendravo su tokio kirpimo žmonėmis, "pasakyk kas tavo draugai, pasakysiu kas tu"... ne visi žmonės siekia turtų, bet kai pats labai sieki, tai sunku patikėti, kad kažkas gali gyventi vadovaudamasis kitokiais principais...
Ot man irgi atrodo,kad žmonės sprendžia kiekvienas pagal save ir matuoja tik savo matu.Pernai prajuokino giminaitė.Kalbėjom apie buto ir namo privalumus.Sako...nugi nusipirk tu tą namą !Bet nesupranta,kad kitas gali neturėti pinigų namui. Juokas ?Taip.Bet kiti nesuvokia,kol nepagyvena kitaip. Kai dukrai pasakiau,kad nėra pinigų profesionaliam fotikui,ji sako...tai nueik į bankomatą.
Kažkada mano dukra kai labai norėjo fotiko tai visą mėnesį su studentais lakstė po kaimus ir užrašinėjo senoviškas dainas .Užsidirbo lygiai 1000 litų ir už 800 nusipirko "Olymp" markės fotiką , tokį išlendančiu objektyvu , kuriuo naudojasi po šiai dienai . O gal taviškė panoro tapt profesionale fotografe ?
Juokavau,Arti. Ji daug nori ir jos norai buvo pildomi su mano palaiminimu. Nenoriu labai nukrypti nuo temos,bet mano NE gal pastūmė ją siekti pačiai,kas tęsiasi iki šiol visose srityse.Fotiką ji jau turi.Atvažiavo pas mane vasarą dirbti,per 1,5 men.užsidirbo 6 tūkst.,nusipirko ir likutį pasiūlė man už jos maitinimą.Pasirodo,kad ji išradingesnė už mane,o aš palikau su ištįsusia nosimi.