Hmmmm...ot nemėgstu įsipareigojimų. Ateinu kai noriu ir išeinu kai noriu, nes juk nesėdi visą laiką toj pačioj Plepynėj....darai dar kažką tuo pat metu: ar tai filmą žiūri, ar laiškus rašai, ar kažką kuri. Diena trumpa, ir jei kaskart atsisveikinėčiau, laiko neužtektų. Gal tu perdaug rimtai žiūri į Plepynę? Net pavadinimas atitinka žodį ,,plepėti". Jei nieko nerandu, ar nebeatsako, vadinasi užsiėmę darbu ar kuom kitu. Pvz. Buba gal Matuką gyvent moko ir kartu čia rašo. Matukas sako: einam, bobule! Tai negi ji dar rašinės? Kas svarbiau...anūkas ar Plepynė?

Ai, Rivake, o tu neatsidarai kelių langų iš karto? Pas mane nuolat atidaryti bent 5 ar 8. Niekas nedingsta, nes tu kaip ir neišeini iš to puslapio. Štai ir dabar aš pas mane viršuje matosi 7 langiukai: Plepynė, Dienoraščiai ,,Delfis", YouTube, Brungman, dar vienas langas YouTube ir filmų langas. Jei noriu trumpam nubėgti į Dienoraščius, spaudžiu tą langiuką, tuo pačiu likdama Plepynėje. Na pažiūrėk viršutinėj juostoj. Tiesiog neuždarai Plepynės lango, o pridedi dar vieną ar kelis langus.
.

Šokiruotas...

Kokia prasme ir nuo ko?

Dėl to ir dingsta,kad ir pas mane atidaryti nuolat bent penki langai.

Tai jau nieko nebesuprantu, kaip gali dingti, jei neišėjai iš puslapio, o tik peršokinėji nuo vieno į kitą. Čia tas pats, kas su pinigine...pasidėjai prieš save 4 daiktus, o piniginė ėmė ir akyse išnyko.

jei žmogus plepa tai ir plepu, išėjo tai išėjo... kur čia problema? dingo komentaras? vadinasi nelabai ir reikėjo, kompas geriau žino kuo kimšti tau galvą, o ką ištrinti tau nemačius dar

 

Taip,Akmenėli,pritariu tau.Todėl ir šokiravo mane ta neslepiama panieka pašnekovui.

Na matote, kaip į tą patį reiškinį reaguoja vieni ar kiti žmonės...visiškai priešingai.
Bet reikėtų suprasti, kad internetas - tai surogatinis bendravimas ir jis neturi užgožti realaus gyvenimo. Ir aš ne tik neleidžiu savęs paveikti žmonėms, kurių tu gyvenime gal nesutiksi, kuriam labai lengva apsimesti visai ne tuo, kuo yra, pasidvejinti ar net pasidauginti. Internete yra vertinga mintis ir žinios.
Bet yra kategorija žmonių, kurie gyvena internete....
Vat čia labai aktuali tema. Gyvena du žmonės kartu , o vienas patologinis melagis, kuris net pats patiki savo fantazijomis ir papasakotomis istorijomis. Kaip jaustis antram, kai jis pradeda gyventi kažkokiam paraleliniam pasaulyje? Jis pats darosi keistas. Aš jau rašiau apie pieno pirkimą.

"Gyvena du žmonės kartu , o vienas patologinis melagis, kuris net pats patiki savo fantazijomis ir papasakotomis istorijomis." kaip žiauru ir jei jau pajautei, kad tave apgaudinėja gal ir dink iš ten, arba nustok tikėti, arba pirštu badyti į to žmogaus melą, kad matau, jaučiu, neapgausi, gal taip tada?

o kas čia apie pieną? kur rašei?

Vakare eina vyras į parduotuvę pieno, bet jau nebeįleidžia, o tik išleidžia, tada jis graudžiai pasakoja apie namie paliktą kūdikį, kuris bus alkanas. Apsauginis nenorėdamas, bet įleidžia. Vyras pasipiktinęs grįžta namo ir sako žmonai: - Na matai, kokie beširdžiai, galėjo vaikelis likti be pieno! Žmona nustebusi atsisuka: - Bet mes gi neturime vaiko!
O dėl draugo, pažįstamo patologinio melagio tu teisi, bet jei tai tavo vyras? Skirtis? O jei vaikas yra? Esu susidūrusi su tokiomis situacijomis. Patikėk, tai labai labai sudėtinga, nes juos ,,perkandi" po metų, dviejų ar daugiau. Tokie išisuka iš bet kokios situacijos. Kuo melas svarbesnis, tuo jis įtikinamesnis, bet tai kardinaliai keičia artimųjų gyvenimus.
Badyti į jo nuolatinį melą - tai kovoti su tuštuma, nes jie to nesupranta ir neturi gėdos jausmo, iš demaskuoto melo sukuria naują melą. Juk neini į durnių namus ir nesakai jiems, kad jie durni. Ar jie tai supras? Žinoma, ne.

panieka? kurioje vietoja čia panieka? ar aš kažką vėl pražiūrėjau?

Tiek to.Internete (ne tik Kiemeliuose) didžiausia nuodėmė turėti savo nuomonę,kuri skiriasi nuo minios.Ne tiek jau daug čia mūsų yra,kad pyktume vieni ant kitų...

aš nepykstu, net nesusinervinus... o kodėl turėčiau? kodėl tau atrodo, kad aš pykstu, nes tu turi kitokią nuomonę?

Rivake, o kodėl negali turėti savo nuomonės? Aš turiu ir ją išsakau, juk ne choras, kur kitokia nata sugadini dainą. Prisitaikėliškumas diskusiją daro nuobodžią.
Netgi tu pats rašai paprastą dienoraštį su pavadinimu ,,Prieštarauk!" Jei mes pareiškiame kitokią nuomonę, tai jau nebegali būti nepasitenkinimo. Tada pavadinimas turėtų būti ,,Pūskite į vieną dūdą su manimi".

Beje,visai ne tau tą taikiau.Be to čia ne pyktis,tiesiog nepasitenkinimas,kad kažkas galvoja kitaip negu jis.Ir iš vis,dažniausiai ne žodžiuose esmė – lemia tonas,kuriuo jie pasakyti.

Savo nuomonę turiu visad,ginti ją galiu bet kada.Problemėlė ta,kad oponentas dėl kažkokių priežasčių nepateikia argumentų,o užsipuola patį pašnekovą,jo asmenybę.Tokiomis sąlygomis tęsti ginčą negalima jau vien tik iš etikos pusės.

O kurioje vietoje užsipuolimas? Gal ne visi akli mato, tai aš tarp jų.