Visų pirma klausimas sau ir jums visiems.Kuom matuojamas gyvenimas?Laiku?O gal nuveiktais darbais?O gal esmė tame,kad jis mums atmatuotas nevienodai?Diskriminacija,žinoma,bet prie vėją nepapūsi..tenka susitaikyti, arba kovoti už laiką.
Laikas yra dar labiau nematomas ,nei vaiduoklis,todėl mes visi nešiojamės laikrodžius,bet netgi šveicariški laikrodžiai rodo neteisingai...tik paros ,mėnesio laiką,o galėtų rodyti tik laiką, likusį mums iki mirties.
Kas nuo to pasikeistų?Ogi labai daug kas,nes laikas taptų(o gal yra?) didžiausia vertybe.Ir dabar tai didžiausia vertybė,bet kadangi mes jo nematome,tai jo reikšmę suvokiame tik susirgę nepagydoma liga, arba raukšlės ima vagoti mūsų veidą,o smilkiniai pabąla.
Na...įsivaizduokime tokį elektroninį laikrodį rankoje.Laiką galėtume atiduoti,dovanoti,paskolinti,pavogti, atimti,bet gimdami gautume laiko tik 50 metų.
Dabar iš mūsų pavagia pinigus,dovanojame daiktą,bet stop...juk yra ne taip.
Realiai iš mūsų atima būtent laiką!Tai kiek dovanotumėte laiko,eidami į gimtadienį.....kiek paaukotumėte elgetai gatvėje,už kiek laiko pavalgytumėte pietus restorane, arba kiek laiko išmainytumėte į madingus batus? O gal pasitenkintumėt pigesniais...sakykim, kainuojančiais 2 valandas?
Kažkada žiūrėjau tokį filmą apie Laiką. Ten būtent viską pirko ir pardavinėjo už laiką. Bet ir atlyginimą gaudavai laiko matu. Vikas įkainota minutėmis. Labai įdomu... Tikra tiesa, kad brangiausias dalykas gyvenime yra Laikas. Jei minutėmis reiktų viską įkainoti, tai nepirkčiau batų už 2 val, bet pačius pačius pigiausius, kad tik kojoms nebūtų šalta.
Hmmmm...2 val. brangu?Juk batams dirbi ne 2 val,o maždaug 16 darbo valandų...kartais ir jų neužtenka. O ir koks skirtumas kokia išraiška įkainotas?Jei tu nusipirksi batus už vieną valandą,tai vis vien gyvenimo laiko niekas nepridės,o tik galėsi už sutaupytas 15 valandų nusipirkti dar daug ką....sakykim,dieną prie jūros
Tai čia tuomet taip, jei tas valandas tau kasdien papildo... O jei išlaidauji tik išimtinai tuo laiku - (50 metų)- tai išlaidaujant, juos gali išleisti per metus...
Aš manau TAIP.Juk tu gali per vieną dieną prisipirkti arba pasiskolinti iš banko tiek laiko,kiek galėsi uždirbti.Tik vat galvoju...ar bankas iš tavęs atima laiką,per kurį tu uždirbi procentus,ar ne?
Ei,Arti,.... ,,Kiemeliai" iš tavęs nieko nevagia...tai tu susimoki valandą už buvimą Kiemeliuose,nes tau čia užeiti malonu,o už malonumą reikia mokėti Jei tave pakviesčiau į randevu ir vėluočiau valandą,tada jau atimčiau,bet nepavogčiau,nes tu turi pasirinkimą....gali nelaukti ir eiti namo, gali pakviesti į pasimatymą kitą moterį ,gali naudingai praleisti laiką su kaimyne.
Laiką vagia daug kas.Štai iš tavęs pavogė automobilį..tfu..tfu...tfu..jis pavogė tavo laiko 1-10 metų(priklausomai nuo auto amžiaus),kurį tu sugaišai uždirbdamas.Nebent išlošei loterijoje.
Šiaip logiška, ir nuoseklu. Žiūrint iš vienos pusės. Bet kad nebūtų nuobodu (juk kai logiška ir nuoseklu darosi nuobodu), pateiksiu kitą matymo kampą.
Pagal straipsnio logiką, laikas yra tarsi padalintas į dvi dalis. Į laiką kurį mes praleidžiame naudingai, maloniai ir t.t., ir laiką praleistą nenaudingai,- na, tarkim, dirbant už batus kurių kaina didelė, ar laukiant kažko vėluojant susitikime.
Problema viena,- O KAS YRA NAUDINGA ir kas ne? Ar dar kitaip,- mes sutaupome laiko, nedirbdami geriems batams,- ir kaip jį panaudoti NAUDINGAI? Bėda ta, kad, tarkim, sutaupyto laiko mes negalime pasidėti į banką ar kojinę ir išleisti jį, kada mums reikia. Jis taip ar taip praeina. Bet tai tik viena problema. Žymiai didesnė ta, kad mes negalime net numatyti kas yra NAUDINGA ir kas ne. Kad žinoti kas mums naudinga, mes turime žinoti ko mums reikės, kitaip žinoti savo ateitį. Deja, tai mums neduota. Paprasčiausias obrazdėlis, pagal Džeinės paskutinį pasisakymą. Mums pavogė automobilį, ir mums atėmė laiką, kurį praleidome jam uždirbdami. O jeigu iš mūsų jo nebūtų pavogę, ir mes važiuodami tuo automobiliu siaurame kelyje būtume sutikę furistą jau išgėrusį lemtingą šimtą gramų? Tada vagis atimdamas automobilį mums laiko tik padovanojo.
Tema - puiki. Na, bet, kaip visada atėjo orvel ir viską išdarkė.
Nieko tas Orvel neišdarkė,o tik susuko smegenus. 1.Fūristas-čia jau susukai apie lemtį ir likimą ir mes šnekame apie tai kas būtų ...ir ko nebūtų....jeigu būtų. 2.Naudingai ir nenaudingai praleistas laikas.Kažkada čia pasakojau alegorinę istoriją apie kaimo žmonių gyvenimo trukmę,kai kapinėse ant lentelės buvo užrašyti trumpi gyvenimo ir mirties metai.Vadinasi,žmogus gyveno tik tada,kai jam buvo malonu ir gera,o visa kita-šlamštas. Štai guli ant sofos visą gyvenimą,o žmogui pamiegoti(pasikrauti energijos,nes žmogus-tai akumuliatorius) reikia tik 8 valandų.Vadinasi,tu gyvenai labai trumpai pats savo noru,nors buvo duota 50 metų...nebuvo jokių barterinių mainų,aukos,dovanų,nebuvo vagystės ir apiplėšimo,vadinasi iš viso NEgyvenai.
na ir kas, kad nebuvo jokių barterių, man dzin visą tai ir visi tie išvedžiojimai. Man buvo gera gyventi ant sofos ir taiviską pateisina, o kad kažkas man niori įrodyti, kad negyvenu, jeineverdu vienam brude su kitais, tai jau jų problemos
O aš manau, kad laikas būna ir atimamas ne tik atiduodamas ar pavagiamas. Pvz. uždarant į kalėjimą tam tikram laikui. Arba, kad ir į nemėgiamą darba su netikusiu viršininku. O pastaruoju atveju atimama todėl, kad atimamas žmogui pasirinkimas.
Kalėjimo atveju yra du keliai: 1.Tu padarei nusikaltimą ir sumokėjai už tai.Na lyg netyčia būtum sudaužiusi brangią vazą ir sumokėjai. 2.Tave apkaltino neteisingai ir sėdi sau 10 metų.Vadinasi,iš tavęs atėmė(apiplėšė)10 metų. Lyg tiesiog būtų priėjęs tas kažkas ir miegant tavo laiką atsukęs pirmyn. Antruoju(darbo) atveju tu kaip tik turi pasirinkimą,juk gali išeiti dirbti kitur,o ko tu ten tupi?Steik savo įmonę ir neturėsi jokio viršininko,išskyrus VMI.
Džeine, kai "malonu ir gera",- laikas neleidžiamas veltui ir niekas iš mūsų jo neatima. Mintį supratau. Ir vėl obrazdėlis. Praleidau vakarą ir ne tik su Žavia Moterimi. Buvo tikrai malonu ir gera, tad laikas nebuvo praleistas veltui, o paskui sužinojau kad užsikrėčiau AIDS... Kas sustik, atims iš manęs šiek tiek laiko, o gal ir daugokai.
Aga,čia tavo tiesa,tai reikia iš atimto laiko išminusuoti malonų ir gerą,o rezultatas bus matyti...arba pliusinis ,arba minusinis.bet jei numirsi nuo AIDs,tai jau nebesuskaičiuosi vis vien.
Nesutinku,nes bent pusė mūsų ,,pasirinkimų" -priverstiniai.Tada mes kiekvienas būtume pasirinkę visa ,kas geriausia...netgi tarnus.Deja..kažkas juk turi būti tarno vietoje,nors šiaip,turiu pripažinti,žmogus yra pats baisiausias grobuonis visame kame,siekiantis užvaldyti kitą.
Tikrai taip??Tada abrozdėlis:kažkas VSD sumaišo pavardes,arba įvyko kita klaida ir atvažiuoja tie,kurių veidų nelabai matome.Iškelia bylą ir tupi belangėje dėl kokio terorizmo...tai kurioje vietoje čia žmogaus pasirinkimas,a?
Sutinku.Kalbėkim apie tai,kas yra.O kasdien skiriasi poros ir kažkas kažkurį palieka.Kurioje vietoje yra palikto asmens pasirinkimas,juk jis neturi tokios galimybės pasirinkti,o yra pastatytas prieš faktą.Nesutinki?Teismas priteis
Na,trinktelėjai kuoka per galvą,kad neužsimirščiau. Skaityk 33-ią mano komentarą. Laikas ,kuriuo tau malonu ir gera,kaip tik ir yra būtent gyvenimo laikas.
Niekada negalvoju, kad laikas, kurį praleidžiame darbe, yra pavogtas laikas. Man patinka tai, ką aš dirbu, patinka kolektyvas. Aišku, būna tų dienų nekokių. Bet tokių būna ir asmeniniam gyvenime. Tai juk patirtis. O būtent tai ir įgyjama su laiku. PATIRTIS. Maloni, įspūdinga, skausminga ir visokia kokia, bet ji yra mūsų. Ir tai yra gerai.
O darbe laikas tikrai nėra pavagiamas. Man atrodo,kad tu jį atiduodi mainais į maistą ir visas kitas materialines gėrybes. Be to,tu turi pasirinkimą...dirbti ,ar iš viso nedirbti,jei kažkas tave išlaiko.Bet tada kitas asmuo tau paaukoja savo laiką.
Man irgi patinka,nes gal šiek tiek esu linkusi į darboholizmą,bet kaipgi vadinasi tie pinigai,kuriuos gauni kas mėnesį?ATLYGINIMAS-pagal tiesioginę savo žodžio paskirtį. Visai kas kita ,jei kažką darai savo malonumui be atlyginimo.Ką aš irgi darau O kodėl darau?Etapais,kai ilgai nedirbu(ypač pirmadieniais) kyla mintys....žmonės gi juda.O kur jie juda? Ir kodėl juda? O jei jie juda,tai kodėl aš nejudu?Ir kur man judėti?
Negali būti,Sim,juk pati ką tik rašei porą dienoraščių apie laiką...aš tik pakreipiau tavo mintį kitu aspektu,nes mane irgi kamuoja mintys apie prasmingai ir neprasmingai praleistą man skirtą gyvenimo laiką,kuris yra nematomas,bet negailestingai tiksi diena iš dienos.Kai mums 15 metų,jis atrodo begalinis,o kai mums 50,jis atrodo toks trumpas,-tik žybsnis visatoje.
dzein, niu va tuo mes ir skiriames, man gerai taip kaip yra , dabar, kazkaiop negalvoju kas bus ryt, niu negalvoju, kad tu zinotum mano toks poziuris kaip nervina kitus...
Nesugalvoju kaip įvardint...Kuo matuojam laiką...gal tuo jausmu, kurį pajuntame? Kai rodos va...ėjo ėjo koks tarpas laiko ir mes priėjo tai, iki ko ėjome. Ir pajutome-gera...Na...arba dar pakeliui... Dar pagalvojau, kad mano laikas nėra tavo laikas ir atvirkščiai. Mano valanda nėra tavo valanda... Tokiai gili tema...man patinka. Dar galvosiu. Nepažadu sugalvot..laikas juk ...:)
Pagalvok,pagalvok,juk išmintingiausias žmogus ir yra tas ,kuriam iškyla daug klausimų. Tik man įdomu,kuom mano valanda skiriasi nuo tavosios?Jei tu gyvenai prasmingiau......reiškia ilgiau? Kažkada čia buvau įkėlusi vieną pasakojimą,kuris dabar labai tiktų,bet neberadau...gal ištryniau,tai pasistengsiu kuo trumpiau atkartoti esmę: Eina žmogus per kaimą ir prieina kapines,o ten... tik gimimo ir mirties data: -Nejaugi visi mirė būdami dar vaikais? Tik sutiktas senolis jam papasakojo,kad čia suskaičiuotas tik laikas,kai jie buvo laimingi,vadinasi tiek tegyveno.
O, Dzein, kitaip supratai. Turėjau minty, kad pvz vienas per tą patį laiką padaro daugiau nei kitas, arba darbai turi kitą kokybę arba, kad pasiekt to, ką paisekia kitas, reikia padirbėti ilgesnį laiką. Arba...tam tikro tarpsnio siekimas ir mėgavimasis juo ...daug pavyzdžių. Bet iš kitos pusės, tasai, kuris sunaudoja daugiau laiko kažkam gal nelaiko to neigiamybe. Jam gal prasmė užimtume, darbo kokybėj, o ne kiekybėj... Todėl ir sakau- čia galvot ir galvot..ir neprieit atsakymo:) O gal kas iš gudresnių jį žinot?
Man patinka senovės persų supratimas apie laiką. Jie galvoja panašiai kaip ir tu. Jie mano, kad beprasmis laiko gaišimas - nepataisoma nuodėmė, kuriai nėra atgailos. Suprask, nepataisoma nuodėmė. Reikia pastebėti, kad tokių nepataisomų nuodėmių pas juos yra nedaug: žmogžudystė ir savožudybė. Atkreipk dėmesį, kad laiko gaišimas jiems panašus į žudymą. Man taip patiko šitas jų vaizdinys, kad aš įtraukiau jį į savo asmeninį tikėjimą. Aš patikėjau šituo vaizdiniu. O koks laiko gaišimas tada yra ne beprasmis? Jie mano, kad žmogus turi bet ką veikdamas siekti naudos savo šeimai ir savo asmens sveikatos išsaugojimui. Jei žmogus šeimos neturi, tuomet pirmasis prioritetas - tarnavimas visuomenei. Čia itin daug dėmesio skiriama aplinkos saugojimui. Žemė, oras, vanduo ir ugnis jiems buvo šventi dalykai, kurių jokiu būdu negalima teršti. Bet šeima - aukščiausias prioritetas. Man taip jų vertybės patiko, kad ir jomis aš patikėjau.
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai. [ Registracija | Įeiti ]
Pvz. uždarant į kalėjimą tam tikram laikui. Arba, kad ir į nemėgiamą darba su netikusiu viršininku. O pastaruoju atveju atimama todėl, kad atimamas žmogui pasirinkimas.
O kodėl darau?Etapais,kai ilgai nedirbu(ypač pirmadieniais) kyla mintys....žmonės gi juda.O kur jie juda? Ir kodėl juda? O jei jie juda,tai kodėl aš nejudu?Ir kur man judėti?
