- Kodėl žmonės šaukia, kai susipyksta? - Todėl, kad jie praranda ramybę, – atsakė vienas. - Bet kam šaukti, jei kitas žmogus yra šalia? – paklausė Mokytojas. – Negalima su juo kalbėtis tyliai? Kam būtinai šaukti, kai esi piktas? Mokiniai siūlė įvairius atsakymus, bet nei vienam Mokytojas nepritarė.
Galiausiai jis paaiškino: - Kai žmonės nepatenkinti vienas kitu ir pykstasi, jų širdys atitolsta. Tam, kad įveiktų šį atstumą ir išgirstų vienas kitą, jiems tenka šaukti. Kuo stipriau jie pyksta, tuo garsiau šaukia.
- O kas atsitinka, kai žmonės įsimyli? Jie nešaukia, atvirkščiai, jie kalba tyliai. Tai todėl, kad jų širdys labai arti ir atstumas tarp jų visai mažas. O kai jie dar labiau myli, kas nutinka? – tęsė Mokytojas, – Nekalba, o tik šnabždasi ir tampa vis artimesni savo Meilėje. Galiausiai net šnabždėtis jiems nereikia. Jie tik žiūri vienas į kitą ir supranta viską be žodžių. Taip būna, kai šalia du mylintys žmonės.
Torpeda,šiaip aš nelabai mėgstu viešumą,bet prie progos užvažiuosiu. Tik ar visada būna taip,kaip antrame teiginyje....esu girdėjusi,kaip jaunikis per mašinos langą šaukė kiek išgalėdamas....,,Mano sieloj šiandien šventė!!!"O ar mums taip nebūna?O gal šiuo atveju šaukė dėl ryšio nebuvimo su viso pasaulio žmonėmis,o ne su jaunąja?
Va čia tu,Agnieška ,apie fizinį girdėjimą,bet ir tuo aspektu kalbėdama esi teisi.Kuo tyliau žmogus kalba,tuo labiau žmonės suklūsta.Ypač jei žino,kad tas žmogus turi kažką pasakyti. Bet kiti žmonės tiesiog turi skardų balsą:arba dirba triukšme,todėl jie įpranta garsiau kalbėti,arba pats žmogus senas,arba neprigirdintis.....jis taip pat kalba garsiau. Bet pati esmė,manau,įsiklausyme. Duosiu abrozdėlį......dvi bobulkos žiauriai garsiai viena ant kitos šaukia, norėdamos įrodyti savo tiesą ir pritraukti kuo daugiau palaikančiųjų savon pusėn.Visi aplinkiniai tikrai gerai girdi,deja jos pačios viena kitos tikrai ne. Pagal gyvenimiškąją situaciją pastebėjau,kad žmonės geriau girdi tą,kuris rėkia garsiau....prisiminkime politiką arba kaimynų barnius. O į mamos barimą tai jau tikrai neįsiklausydavome,tiesiog bijojm gauti skūron.
Ai, čia nuo daug ko priklauso... Ypač nuo temperamento Pietiečiai kuo karščiau myli, tuo garsiau šaukia Šiaip tai santykiuose, manau, dažnai ima šaukti tas, kuriam skauda. Vienas skaudina, o kitas žodžiais tą skausmą išrėkia. beje, iš dviejų blogybių šita yra geresnė, nei kita- tylėti, viską užspaust savy.
Aga,Lira,ir dar kuris labiau myli,tas daugiau skūron duoda Manau,kad tai tik agresoriaus pateisinimas.O gal garsiai šaukiantis iš viso net nėra agresorius?Tada prisiminkime savo viršininką.
Euphoria,o kodėl mokytojas šaukia,a?Ar ne dėl to,kad mokiniai negirdi?Jei tai kokia geografija,tai suprantu,o jei matematika,kurios ir aš mokykloje nevirškinau? Savo vaikui leisk daryti viską ,ką jis nori ir niekada nebūsi gestapas,tik laikas parodys,kas išaugs iš to vaiko. Man tai klaiku žiūrėti,kaip kartais tėvai lepina savo vaikus,o paskui skundžiasi,kad vaikai tėvus spardo ir spjaudo ant jų.Ką čia tėvus,tokiam ir svetimą apspardyt vienas juokas.Neseni Londono įvykiai parodė,kad visas tas baisybes krėtė ne banditai,o daugiausia 10-13 metų vaikai.
Iš psichologijos pamenu, kad visada labiau įsiklauso į žmogų, kurio balso tembras žemesnis, ir jo nuomonė , priimama labiau, nei kito, kuris kalba aukštesniu ar net spiegiančiu balsu, nors tas antras gal net teisesnis ir labiau argumentuotai kalba. Mūsų pasąmonė taip reaguoja į kitų žmonių balsą, todėl kai žmogus nori būti išgirstas, ta pati pasąmonė ima reguliuot balsą į garsesnį,, kad "pramušt" kito balsą garsu. Todėl, pamanu, paskaitoj apie konfliktus mus mokė, kad reikia balsą ne kelt aukštyn, o atvirkščiai, stengtis išsitiest ir kuo žemesniu, sodresniu balsu kalbėti. Nes vieni kitus bando perrėkti pasąmoningai, nejučiom, bet staiga suvokdami kas vyksta, galim sąmoningai imt ir pareguliuot savo balsą. Tiesiog žmogus rėkia, kai pasijunta silpnas, neišgirstas. Pažiūrėkit į valdingą, autoritetingą, stiprų žmogų- jis pasako trumpai, aiškiai, bet su tokia jėga, kad leki ir darai neprieštaraudamas
Aha... bet palyginimas ne apie darbinius santykius, o apie šeimą berods? na, šeimoj aš irgi mačiau, kaip vyras nerėkia, o vien žvilgsniu visus šeimoj valdo. Tik pažiūri- ir visi tyli. Tik meta piktą žvilgsnį į žmoną- ir te lekia kito patiekalo atnešt. Argi tai meilės išraiška?
taip,rekia kad butu isgistas,bet yra tokiu,kurie skaito paskaita ir nepajausdami saves pakelia aukstesni balso tona,vien todel,kad jie isijaucia savo vaidmenyje.teko su tokia lektore susidurt,tiesiog atiduoda visa save perteikdama mums zinias
Lira,o šeimos valdymas žvilgsniu iš ko kilo?Tik jau nesakyk,kad iš nieko arba labai švelnaus elgesio.Toks valdymo būdas rodo,kad šeimos galva išsikovojo tokias pozicijas buvusia agresija ir despotizmu,o kiekvienas šeimos narys jau žino,kas jam gręsia už tokio žvilgsnio nepaisymą. Šiaip santuoka,manau,susidaro iš dviejų asmenų:imačiojo ir duodančiojo,ką bešnekėtų mūsų lygių teisių galimybių komisijos.
,tai katroje vietoje čia pravalas,a?
