Vyriškis išbėgo iš ofiso į gatvę. Kaip visuomet visur skubantis, nekantriu mostu sustabdė taksi, paskubomis įšoko vidun ir nervingai metė: „Varom! Lėk kaip įmanoma greičiau!”
Sucypė padangos ir taksi šovė į priekį. Nurūko pagrindine miesto gatve it raketa, palikdama už savęs vien dulkių debesį. Po kurio laiko keleiviui šmėstelėjo abejonė. Palinkęs prie taksisto paklausė: „Ar aš jums pasakiau, kur reikia važiuoti?” Pasigirdo ramus vairuotojo atsakas: „Ne, jūs tik pasakėte, kad reikia kaip įmanoma greičiau!”
Moralas:Taip ir nugyvename gyvenimą – kaip įmanoma greičiau,ar ne?Bile kaip,bet sprendimai greiti.
(Bruno Ferrero).
Žmonės sako,kad esu greita(jeigu galima jais tikėti),gal todėl esu pridariusi tiek neapgalvotų sprendimų,tokių esminių...kaip santuoka,vaikai,universitetas.O juk mūsų gyvenime svarbi kiekviena smulkmena,kurį gali pakreipti mūsų likimą vienon ,ar kiton pusėn.Atrodo,pakeistum daug ką,jei būtų galima laikrodį atsukti atgal.Deja... Daugumą tokių žmonija vadina nevykėliais.
Kad visad skubančius žmones visi vadina nevykėliais, tau tikrai perlenkei lazdą Galima skubėti+ galvoti ir galima skubėti, bet negalvoti nei kur skubi, nei kodėl... O klaidų , manau, visi padarėm tiek ir tiek, bet kiekviena klaida mokė, ir tai, kad dabar suprantam savo klaidas, vadinasi pamokos nepraėjo be reikalo... tik gyvenimo nepasuksi atgal... O jei žinotum, kur krisi, paduškytę pasikištum...
Sony,mano dukra dažnai sako...tik nepradėk kišti savo patirties. O kodėl?Juk aš tik noriu,kad ji nekartotų mano klaidų.Kodėl mes negalime pasirausti gatavos lygties sprendime,o ne klysti iš naujo?
Kiekvienas turi nugyventi savo gyvenimą, padaryti savo klaidas ir iš jų pasimokyti. Vaikus mes auklėjam tik iki tol, kol jie būna įsikibę į mūsų sijoną, o paskui, juos auklėja gyvenimas...
