Jau nuo gilios senovės žmonės gal iš patirties, o gal susiejo žmonių charakterius su dangaus kūnais ir...neprašovė pro šalį. Vieni esame materialistais, kiti šviesuoliais, o dar kiti - mazochistais ar cholerikais. Man pasistojo klausimas: jei siedami savo gyvenimą su informacija, tai gal taip išvengtume daugybės klaidų ir skyrybų?
Štai pavyzdžiui skorpionas - kraštutinumų žmogus. Jis nemato spalvoto gyvenimo, o tik juodą arba baltą ir nuo to, kokią spalvą jis matys šiuo momentu, priklauso jo paties ir jo šeimos gyvenimo atmosfera.
Su vėžiu turėsi jaukius, šiltus namus, už jo - kaip už mūro, jis nuolat aukosis vyrui ir vaikams, bet jei jau užsispirs, tai vargu, ar bus įmanoma perkalbėti. Vargu, ar dvyniu antra pusė galės pasitikėti ir jis nuolat lakstys, kas sukels problemas šeimoje.
Žinau, kad jūs paklausite ....o ant kurios lentynėlės yra meilė?
Na nea,ta bobulka tai pasimetė laike. Reikėjo pirma sukurti šeimą, o paskui daryti karjerą (dar geriau - su viršininku), nes tada būtų turėjusi iš ko taupyti, o be to Tailandas būtų buvęs už dyka. Žinoma, prieš tai reikėjo išstudijuoti jo horoskopą ir pasirinkti vėžį arba skorpioną. Nors šiaip dar yra ir tų pačių horoskopo ženklų suderinamumas...atrodo, abu ne kokie, bet minusas su minusu jau ir sudaro pliusą. Santuokoje svarbu darna. O jei vienas konfliktiškas, o kitas nenusileidžiantis, tai šakės.
manau būtų mažiau skyrybų ir daugiau sutarimo poroje, jei paklausytumėme tėvų patarimų (iš asmeninės patirties) man patiktų pasidomėti ir pasidžiaugti, kad maniškis pasirinkimas "suderintas" bet tada domėtis reikėtų ne vieno, o kelių dangaus kūno kalbą išmanančių nuomone... nors ką tai padės, jei yra noras būti kartu, visi svarstymai per niek, gal tik asmeninės patirtys padeda apsispręsti ir nekartoti klaidų, bet vėl gi negalima visų mėruoti pagal vieną kurpalį, jei kažkas tokioje situacijoje pasielgė vienaip, nereiškia, kad ir kitas padarys taip pat... taip, kad kuo daugiau žinai tuo kvailesnis jautiesi geriau klausyti širdies, jei jau ir bus tas žmogus mažiau tobulas nei tikiesi, tai to nepastebėsi, o jei širdelė nelinks, tai visi trūkumai, laikui bėgant tampa tiesiog nepakenčiami...
taip, galbūt praeina, tik noras leisti laiką su būtent tuo žmogumi niekur nedingsta, jei tai išties buvo meilė... jei ir dingsta, nes supykai taip, kad atrodo niekada neatleisi, užtenka kažkiek laiko pabūti atskirai
be to labai daug reiškia pareigos, atsakomybės jausmas, kuriuos turi kiekvienas, tik laipsnis skirtingas... kuo didesnis atsakomybės ir pareigos jausmas, tuo prastesnis, silpnesnis žmogus mūsų visuomenės nuomone... nesakau, kad mes visi turime grįžti į praeitį uždaryti moteris namuose, ir tik vyrams leisti valdyti pasaulį, bet ar mes "dirbame" su santykiais šeimoje? kas iš Jūsų paskutinį kartą išklausėte kokį seminarą apie poros sutarimą? o kas ir kada išklausė kažką kas tiktų jo darbinėms savybėms gerinti? pasiklausti astrologo galima, bet jei "nedirbsi", nesitobulinsi šeimyniniuose santykiuose, manau nieko gero iš to nebus, myli tu ar nemyli, ir vis tik mylint žmogų tai teikia malonumą, nemylint tai turbūt "darbas", pareiga, atsakomybė...
perskaičiau ir nusišypsojau, kalbu, kaip iš viduramžių, tokia nuotaika šiandien, persidirbau, reik atostogų
Dirbam, Akmenėli, bet tik tada , kai santuokai iškyla pavojus. Tik dažnai jau beprasmiškai, nes partnerio širdis būna pavergta jau kitos: pasipuošusios, pasidažiusios, spindinčios.
Dzein, būtų dirbę abu tos pasipuošusios,spindinčios nebūtų atsiradę Jūsų gyvenime, jei ir būtų, tai būtumėte "pasigrožėję" abu ir tuo viskas pasibaigtų... bet kai tu dirbai, o jis tik priėmė tai, kaip savaime suprantama, tai apie kokią prasmę gali būti kalba? abu kalti, kad myli, abu kalti, kad skiriasi, santykiuose vienas kaltas nebūna
va kokį radau facebooke: "Žinote kodėl rimti, ilgalaikiai santykiai tapo retenybe? Todėl, kad ilgi, nuoširdūs pokalbiai pavirto į trumpus susirašinėjimus. Veiksmai pavirto skambučiais. Jausmai į statusus online. Seksas tapo lengvai pasiekiama kasdienybė. ... Žodis ,,Myliu” tariamas net tada, kai nejaučiamas. Nepasitikėjimas žudo viską. Pavydas peraugo į pripratimą. Melas tapo eiliniu dalyku mūsų gyvenime. Išsiskyrimas - vienintele išeitimi. Ir skausmas. Skausmas virto vieninteliu tikru žmogaus draugu. Dabar viskas tapo taip banalu, taip nusibodę.. nebėra jokios prasmės subyrėjus santykiams bandyti kurti juos vėl iš naujo. Mes tiesiog pamirštame, kad gyvename vieną kartą ir antros progos gali ir nebūti..."
Viskas teisinga, bet to atsisakyti niekas nenori. Plaukiame pasroviui. Seksas buvo sunkiai pasiekiamas, taigi buvo kažkas och..och.... Tai ko varžytis,jei dabar seksą tiesiog kabina ir jau vyrus prievartauja. Tai dabar atsiakykim kompiuterio, ką? Kas pirmas?
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai. [ Registracija | Įeiti ]