Ir iki Vilniaus ne taip ir toli - 90 km.
Ir šalia namo visuomet yra vietos mašinai pasistatyti.

Ach štai, kur tu buvai prapuolus.
Ot dabar suku galvą...viskas labai keista. Tai tau medalį reikia duoti už didvyriškumą, nes aš negalėčiau viena pati be draugų ir be giminių atsidurti svetimame mieste. Ir net ne mieste, o miestelyje. Bus labai šaunu, jei kaimynai bendraujantys ir geri, o jei ne? Viena kaip pirštas. Tai kas tave ten pastūmėjo?
Remontas tai baika. Kur dabar gyvenu, tai aš pati net sienas išgrioviau, betoną maišais nešiau iš 5-o aukšto, išėmiau langus, nuskutau sienas ir taip skersvėjai pūtė 3 mėnesius, kol išėjo senųjų gyventojų kvapas, o tada ėmiausi remonto. O tau ten iš viso pigių darbininkų pilna.

Tu juk novatorė, Džein, tai ko bijotum? O žmonės visur gyvena. Nebijau vienumos, ir žmonių nebijau. Visuomet galima surasti bendraminčių. Tikiuosi, kad man, kaip naujakuriui, ir pagelbės biškiuką...
PS Lietuva mažiukė, kur benusikraustai - iš viur netoli gaunasi. O vat Lenkija - tai oi... Kita šalis, svetimi žmogai...

Apžiūrėjau. Miestelis kaip miestelis, bet gal mažame miestelyje ir žmonės geresni- ne tokie svetimi. Didžiulės sėkmės tau.
Aš kai nuvažiuoju į mažutį miestelį pas giminaičius, tai visi atrodo savi.
Sakai, Lenkija? Taip, aš Lenkijoje jaučiuosi vieniša, sueinu tik su keliais kaimynais, o draugų neturiu.....vieni pažįstami. Nepasitikiu jais.
Man nerimą sukėlė tavo temos pavadinimas. Įsiskaitykite.

Bet gal vistik netoliesi turi ką nors giminių ar draugų? Aš taip sau kitur nepersikraustyčiau, nors ir sakau, kad nieko neturiu, vadinasi, galiu gyventi bet kur.

Be jokios abejonės galima gyventi bet kur. O kaip žmonės į nepažįstamus tolimus užsienius išvažiuoja, ir nebūtinai pas draugus, o tiesiog, su firmom... paskui kažkaip prisitrina.
O Lietuvoje - tai iš viso paprasta.
Kol gyvenau Vilniuje, irgi galvojau, kad sunku būtų kitoje vietoje. Bet va, išvažiavom, tiesa, dviese...  Ir pamačiau, kad tai netgi gerai, prasiplečia horizontas.
O dabar kai likau viena - neturiu kitos išeities, tai mokausi gyventi iš naujo dantis sukandusi...

Žinau,  kad su laiku galima draugų susirasti, bet ar tokių, į kuriuos galėtum kreiptis bet kada? Bandau įsivaizduot kaip aš įsikomponuočiau pvz. Klaipėdoj. Kažkaip žiaurokai atrodo.

Beje, neseniai buvau Lenkijoj, Punske. Bet kokia ten Lenkija? Ten tikresnė Lietuva jaučiasi nei Lietuvoj

O aš negaliu gyventi bet kur, nes man labai reikia gėrio. Stebiuosi žmonėmis, kad jie gali vieni mėgautis spektakliu ar kelione, nes pati galiu pasimėgauti tik gražiu kavos puodeliu.
Bet pasaulis nėra vištidė...jame kiekvienas žmogus suvokia skirtingai.
Galaxy, klausei, kokios problemos Lenkijoje. Abrozdėlis: susergi ir nėra kam atnešti vaistų ir net paskambinti greitąjai. Nuolat genda įvairiausia daiktai. Štai vakar nulūžo didžiulių stumdomų spintos durų ratukas. Darbo ten gal 5 minutės, o meistras už atėjimą paims 100, nes jis tave dar apsuks, kad reikia keisti vos ne pusę durų furnitūros. Ir taip nuolat. Man žiauriai nepatinka suktumas, kai tave laiko kvailiu ir tu nieko negali padaryti.
Jei kažkas ne pagal tavo supratimą- tai jau diskomfortas. Na, kaip nuolat veržianti triusikų gumytė.

Va, va... dėl tos pagalbos , buityje, smulkios - tai mažame miestuke, kur visi viens kitą pažįsta - daug geriau. Nebūna plėšikavimų ar didelių apgavysčių, nes paskui gi - "ką žmonės pasakys?"
Kad ir miestuko santechnikas, pav. Jį visi pažįsta. Jis neplėšikaus, darys viską nuoširdžiai, nes gi paskui niekas nebekvies, jei ims chaltūrinti ar plėšti aukštas kainas.

Dėl gėrio... jo reikia visiems. Na, gal ne visai visiems, nes tas gėris irgi suprantamas skirtingai...
Mėgautis grožiu, žinoma, smagiau dviese. Taip, žinau.
Bet mėgautis su žmogumi, kuris nervina, priima tą grožį visai skirtingai, nei pav. aš - ne kažin kas.
Tada jau geriau vienai.
Bet tas faktas, kad bet kokia veikla, bet koks pasiektas tikslas, nuveiktas darbas, sukurtas grožis prašosi įvertinimo, aptarimo... tai jo. Žmogui svarbu dalintis tuo, ką pamatė gero, ką suvokė, apie ką sužinojo, ką nuveikė...
Kai nelieka SAVO ŽMOGAUS, ar to artimo, kuris tavimi domisi - labai sunku.

Matai, Dalima, yra skirtumas tarp netekto žmogaus ir pvz., manęs. Aš irgi nuoširdžiai domiuosi tavimi, bet nesu tas objektas, kurį tu myli-iš čia ir išplaukia skirtumas. Jei bendruomenės dalis nuolat gyvena šalia ir domisi tavimi kasdien, tai nesijausi vienas. Štai tuo ir paremtos religijos - rūpesčiu kitu žmogumi. Tiesa, kai kuriems rūpestis siejasi su savo pelnu.
Štai gaminami vis patogesni ir sudėtingesni telefonai, kompiuteriai, saulės kolektoriai ir pan., motyvuojant rūpesčiu žmogumi, bet iš tikro tai tik savo pelnu brukant vartotojui tai, ko jam visai gal net neprireiks.

Nu jo, pelnas, biznis - tai jau kita opera. Tai nėra tas rūpestis kitu žmogum, apie kurį kalbam...

Nežinau kaip ten. Tik prisimenu vieną kursiokę Lietuvos lenkę kaip ta svaigo ir džiaugėsi kaip Varšuvoj gerai, kokie ten geresni žmonės nei Vilniuj, kaip trūksta darbuotojų ir kaip atvažiuokit ir jūs į jos firmą.

Dabar po truputį ieškausi remontininkų. Va, vieni pav.: už sienos tarp WC ir vonios išgriovimą + WC durų užmūrijimą bei viso to šlamšto išvežimą prašo 600 lt. (namas mūrinis, sienos irgi iš plytų) Tai kažin, ar čia pigiai ar nelabai?
Gal teko susidurti kam?

Jei pirkai butą pigiai, tai gali ir investuoti. Daugoka 600, derėkis. Pageriantys tau padarytų už pusę kainos. Ir žiūrint, kieno plytos...ar tos pačios, ar naujos. Naujų akcijos metu galima nusipirkti po 0,75 Lt. Dar plius tų 2kv/m tinkavimas.
Kai jungiau savo tualetą su vonia, tai kirvuku išsigrioviau pati (betoninę, o ne plytų !) ir išsinešiau maišeliais, o jungiant virtuvę su svetaine, arką išgriovė man puikus, stiprus žmogus su kūju už 40 Lt. Bet nereikia pamiršti, kad tai buvo prieš 9 metus.

Tai buvo tau beveik prieš dešimtmetį. Dabar gal jau to betono nebetampytum? Dabar žinom, kad sveikata - tai toks brangus daiktas, kurio už jokius pinigus nenupirksi.
Savo laiku aš irgi prisiremontavau ir prisitampiau... Bet anuomet nebuvo tiek paslaugų visokių, kad nusipirkti darbo jėgą...
Tai vat, ir skaičiuoju. O kur dar radiatorių pakeitimas, nes seni - baisu žiūrėti, Stalino laikų tikriausiai. Dar langai, durys... Tai patys svarbiausi dalykai. Na, bet vistiek reikia kažkaip...
Naujienas parašysiu.
Ten dar bobuliukė gyvena, dar neišsikraustė, tik gal kitą savaitę...

Tampyčiau, Dalima, nes nieko neveikimas mane traumuoja. Juk galima po gabaliuką. Eini šiukšlių išnešti? Ir neši maišiuką - mankšta, judėti reikia. Be to, aš viską mėgstu daryti pati, užtat ir vertinu savo namus.
Jei gyventum Vilniuje, tai medžiagos kainuotų pigiau, juk galima nusipirkti šiek tiek įbrėžtas duris ,,Ermitaže" už 1/3 kainos. Sodo namui pirkau viską perkainotą ir taisiau broką, nes investuoti buvo netikslinga- brangius išvogs.
Jei ten nuo A iki Z reikia keisti, tai be 20 tūkst. neapsieisi.

Apie remontus prakalbote... tai ir aš įsikišiu... sugalvojom sodo namelį apsišiltinti ir lentelėmis apkalti. Kad galima būtų anksčiau pavasarį ir vėliau rudenį panakvoti, pabūti... Bet prieš tai dar langus reikia naujus įdėti, duris... skaičiuojam, skaičiuojam... bus išlaidų! Bet tam mūsų nameliui jau apie 30 metukų, yra visas perpučiamas.... O sode vis daugiau laiko praleidžiame... dukrytė kitoje kelio pusėje namą pasistačius gyvena... Tad stengsimės kaip nors kuo pigiau išsiversti...

O vienam tikrai sunku. Aš dar ne viena, ačiū dievui... nes, jei liksiu kada viena - neįsivaizduoju, kaip reikės gyvent. Bet... prie visko priprantam, prie visko prisitaikom...

DALIMA, o tu vaikų neturi? Ar jie kažkur kitur gyvena? Nepyk, jei skaudžiai užgavau... tikrai nenorėjau, tiesiog nežinau...

Turiu dukrą, pas ją šeima, ji gyvena Vilniuje. Žinoma, kad atvažiuoja, padeda, kai reikia sunkesnius ūkio darbus padaryti, bet žinai... nesinori  nuolat ją trukdyti, ji savo gyvenimą turi, vaikas mažas, irgi vargsta savo asmeninį vargelį...
Juk norisi mums patiems tiem savo vaikam padėti, o ne iš jų kažko reikalauti.
Dabar kartkartėm pasigailiu, kad nepasigimdžiau daugiau vaikų. Vienas vaikas - ir jam liūdna, be brolių, seserų... kai giminė maža.

Gera įdėja apsišiltinti namuką. Investicija, o ir jaukiau. Jei esi ne viena - susitvarkysit. Mano vyras irgi daug ką galėjo pats padaryti.
O dukrytė pas tave irgi vienturtė?

Ne, Dalima, turiu dar ir sūnelį, kuris gyvena Vilniuje su drauge....

P.s .... ir tris anūkus dar... dukrytė padovanojo : du berniukai ir metinukė mergytė... O sūnelis dar vis nepasirįžta ( tiksliau - jo draugė!), nors jau 7 metus kartu gyvena....
Teisingai sakai - norisi vaikams padėti, tik... materialiai nėra iš ko! Tada lieka nors moraliai - kas man labai patinka, kad esame netoli dukrytės - sprendžiam visokias problemas - problemytes... Ir esu labai maloniai nustebinta, kad mes su dukryte paskutiniu metu esam LABAI suartėjusios!!!! Kaip niekad... nes esam abi gana "karšto" charakterio, dažnai "sukibirkščiuodavom"...

Mes su dukra irgi labai artimos, jinai jautri, labai greit pajaučia, net iš mano balso tono per telefoną, kad kažkas negerai. Ir nepasislėpsi... Jos širdelė šiek tiek negaluoja, ir kraujas ne koks... Asfalto vaikas.  O jauna, nemėgsta gydytojų ir gydytis... Dėl to aš irgi labai nerimauju.

Dalima, su vaikais tai dar irgi gali būti problema-pagimdai, išaugini, o kaip ir neturi, nes jiems draugai arba antros pusės giminė dėl įvairiausių priežasčių yra artimesni. Tokie net nepasidomės, ar tu sergi, ar tau vandens paduoti reikia ir atsiras tik tada, kai pačiam pagalbos reikia, nes paveldėjo egoisto genus, taigi visko pradžių pradžia - už ko tu pati ištekėjai.

Tina, aš tavo sūnaus draugės vietoje jokiu būdu nesiryžčiau gimdyti, jei manęs netgi 7 metus nevestų. Mane labai stebina, kad ji jo dar nepametė, nes aš jau po 3 metų būčiau pareiškusi ultimatumą - arba tuokiamės, arba skiriamės. Kiek daug moterų taip ir lieka senmergėmis arba augina vaikus vienos pačios, nes vyrai be jokių įsipareigojimų nusiplauna rankas. O jei ji nesutinka tekėti po šitiek metų, tai vėlgi stebina....gal esu pernelyg konservatyvi?

Mane nestebina, mane juokina, kai neveda. Vienos pažįstamos paklausiau kodėl jos vaikai taip nesituokia. Ji atsakė, kad materialiai neapsirūpinę, kad savo būsto neturi. O ją anūkais aprūpint materialinių resursų užtenka

Aga, labai svari priežastis,reikėjo pasiūlyt 20 Lt ,,Carito" pagrindais. Mat susirašyti autobuso bilietukas kainuoja, o ir ten sumokėti kažkiek reikia. Anksčiau tai kainavo 5 rublius....gal dabar jau reikia milijono, kad tave sutuoktų?

Dabar gal kokį 50 lt kainuoja...

Tikra tiesa, vaikus užaugini ir jie jau nebe tavo. Jiems svarbiau tampa jų vaikai, sutuoktinis... Ir nieko nepadarysi. Taip sutvarkyta gamtos. Tą meilę ir rūpestį, kurį jiems atiduodame, jie negražina mums, bet atiduoda savo vaikams.

Tina, jei tavo marti negimdo vaikų, kol nėra susituokusi - vadinasi yra atsakinga ir protinga moterikė.
Mano manymu, negerai, kai vaikai gimsta ne oficialioje šeimoje. Juk vaikai turi augti visokeriopai  apsaugoti.

Džeine, kiek pastebėjau, taip, genai turi didelės įtakos, bet žmogus gimsta labai savitas. Jis gali būti visai nepanašus nei į tėvo, nei į motinos, nei į brolių ar seserų charakterį. Ir gimęs žmogus vystosi irgi labai savitai. Vienas linksta į gražiąją, šviesiąją pusę, o kitas, kad ir brolis - į tamsiąją.
Matyt tam turi įtakos labai labai daug visokių veiksnių: Kaip tėvų tos vaiko pradėjimo akimirkos fizinis ir dvasinis stovis, taip ir gemalo vystymosi sąlygos bei gimimo momento stovis.

Sveikinu su nauju pirkiniu

turėsi gražaus užsiėmimo... o kaip gražu bus kai baigsi remontus...

Nu jo... remontas... Gal paskutinis man šiame gyvenime... Net nežinau, kaip jį datrauksiu...

paskutinis sakai, hm? niekada nesakyk niekada

mano sesės pirmoji anyta į vienkiemį išsikraustė senatvėje pardavus butą, sodą, ir gyvulių dar užsiveisė, nors visą gyvenimą mieste ir užaugus, ir vaikus užauginus... ir sveikata negeležinė, o ji taip norėjo, pardavė ir išsikraustė, o trobesiai tokie apkiužę, bet ji sakydavo: mano amžiui užteks, o daugiau man ir nereikia :)ten žiemą kelius taip užpusto, kad ne tik greitoji, o ir vaikai neįvažiuoja. Net mano akimis tai jau per daug didelis ekstrymas, o ji patenkinta.

Nu matyt nuo vaikų bėgo, ramybės ieškojo...

Esu buvęs Rukloj nes ten buvo VRM sandėliai ir aprangas išduodavo ir da esu konvojavęs nelegalus in pabėgėlių centrą .
Gražus nedidelis miestukas .Daba nereiks pečiaus kūrent ir sniego kast .Man tai būt pravalas nes  nemokėtau gyvent bute .
Sekmės remontuose 

Va, va... tas sniego kasimas ir begalinis žolės pjovimas man jau radikulitą varo...

Nieko ten nėra, baika....kas dvi savaites imi ir pravažiuoji žoliapjove. Aš tai kitą kartą nespėju paskui ją net lakstyt. Pirmą kartą, kai įjungiau, tai nebemoku išjungti. Bėgu uždusus ir rėkiu...kaimyne, gelbėk!
Ir vis vien manau, kad ilgėsies daržo ir sodo, nes senatvėje žmogų patraukia arčiau žemės.

Prajuokinai...
Tai tavo krūta žoliapjovė. Mano tai paprasta, reikia stumti, tik tada važiuoja ir kerpa.
Kad turbūt nesigailėsiu daržo, tik gal kiek sodo. Šiemet obuolių tiesiog siaubingai daug, net šakos linksta iki žemės kaikurių... Obuolys prie obuolio prisiglaudę ant šakų.

Tai jei dar nepardavei sodybos, susirinksi.

DŽEIN, deja, esame beviltiškai pasenusių pažiūrų... Kai tuo klausimu (vedybų) užsimindavau martelei ir sūnui, gaudavau išsąmų logišką jų abiejų išmąstytą atsakymą... neturėdavau ką atsakyti, ką priešpastatyti.... Dabar tik tingiu jų logiką dabar čia išdėstyti... Ir vaikų jie negimdo taip pat sąmoningai, mąsto jie visai kitaip, negu mes. Jų abiejų mintys, logika ir sprendimai yra vienodi, suderinti, apmąstyti... Tai ne vieno ar kito sprendimas, o ABIEJŲ. Ir nieko mes, senukai, nepapiešime... Va.

Tikra tiesa. Kaip kadaise ir mūsų tėveliai nieko negalėjo "papiešti" mums prieš mūsų pasirinkimą. Dabar dažnai prisimenu AA tėvelio išsakytas mintis, patarimus... ir žinau, kad jis daug kur buvo teisus.
Vaikai pasiklauso, bet daro savaip. Tai - gyvenimas. Aš mokiausi iš savo asmeninių klaidų, o ne pagal patarimus. Taip ir kiti...

Tai tu sakei, kad sūnaus draugė nenori gimdyti, tai aš ir paporinau.
Šiaip tai labai negerai be santuokos gimdyti vaikus. Tai ne tik senos pažiūros, bet ir baimė, kad ateityje tėvas santykiaus su dukra, o brolis su seserimi net nežinodami, kad jie artimi giminės. Pagyvenai su viena- palikai vaiką, su kita vėl vaiką, o pavardės skirtingos ir mes negyvename vienam kaime, kad žmonės paerspėtų.

Vat dar toks reikalas. Mano sodybą nori pirkti keli žmonės išsimokėtinai per kelis metus. Jau būčiau pardavusi...
Kažin, kaip čia... ar ne rizikinga? kažkaip nesinori...  Jei nebegalės mokėti - paskui tampykis su jais per teismus, jėgos nebe tos.
O jei mirsiu per tuos metus?
Vienu žodžiu - gal nerizikuosiu.
O kaip jūs manot tuo klausimu?

Jei nerasi parduoti iš karto už grynus, gali parduoti išsimokėtinai, bet hipotekoj užstatas - ta pati sodyba, taigi tu niekuom nerizikuoji. Jei iki galo nemokės- sodyba vėl tavo ir pinigai tavo. Vis geriau, nei sodyba kabėtų. Aš jau turiu vieną sodą, kurio niekas neperka, nes kažkada ,,neturėjau laiko"(nerūpėjo) jo pardavinėti, tai dabar vieni nuostoliai, nes kasmet sodų bendrijai moku mokesčius, moku už žolės pjovimą, arimą ir pan., nes kaimynai pyksta. Per 30 metų gal sumokėjau daugiau, nei sodas kainuoja.
Jei mirsi, bus paveldėtojas. Žinoma, neilgam laikui.

Ir dar jums susipažinimui su remonto kainomis, dėl visa ko.
Kainos tik už darbą:
Vonią ir WC skiriančios sienos nugriovimas,
WC durų užmūrinimas,
senų sienų plytelių numušimas,
Buto įėjimo durų angos viršaus dalinis pakeitimas - nedidelis užmūrinimas,
Buto durų pakeitimas,
3 langų pakeitimas ir
viso šlamšto išvežimas -
3000 lt. (be medžiagų kainos)
Kaip atrodo, ar kaina normali?

Kaip tik prieš kelias dienas su drauge apie Ruklą kalbėjom, kad dar neseniai ten buvo baisi skylė, labai apleista viskas, asocialių gyventojų pilna, tušti apleisti butai... O dabar labai viskas atsigauna, tvarkosi, nors iš esmės pats miestukas labai gražus, žalias, jaukus, juk kažkada karininkams statytas. Tai galiu palinkėt tik sėkmės ir kantrybės kuriantis naujoj vietoj. sunku, žinoma, bet ir gerai- juk tai judėjimas pirmyn, permainos, atitrūkimas nuo slegiančių minčių ir vienatvės....

Dėkui už palinkėjimus... ech, bus, kas bus...

Laikykis mieloji Tu mano:)! Ir...meistrų Jonavoj pažiūrinėk. Galėsiu ir aš pabandyti.