Manau, kad kiekvienas iš mūsų nori pasikedenti plunksnas ir pasirodyti viusomenei iš pačios geriausios pusės, bet kai tai nepavyksta, kaltiname likimą ir visuomenę.
Abrozdėlis: vaikinas pažinčių svetainėje ieško gyvenimo draugės, nes realybėje jis yra kompleksuotas arba jam nesiseka. Pažinčių svetainėje jis nori pasirodyti kuo šauniau ir įdeda į savo profilį nuotrauką, kurioje jis su savo mieliausiu augintiniu - šunimi.
Arba mergina, norėdama susirasti draugą, įdeda savo pusnuogės viliokės nuotrauką. Aga...dabar tai jau užkibs. Deja, neužkimba arba pasipila tik sex pasiūlymai.
Lygiai taip pat ir vaikinas negali susirasti draugės, nes merginos nemėgsta agresijos ir joms atrodo, kad numylėtasis pitbulis atspindi savo šeimininką. Tiesa, kai kurios iš nevilties tikisi savo būsimą vyrą pakeisti. Deja....
Arba pasižiūrėkime į žmones, ieškančius darbo, jų nuotraukas. Ką jūs ten matote?
atsiprašau, kad aš tokia pikta nuo pat ryto, bet tai tik stereotipai, reikia būti visišku mulkiu ir tamsyla, kad dėti kvailas nuotraukas... nevienas ir nekartą yra pasiskaitęs, kaip reikia elgtis per pokalbius, kaip parašyti CV, kokią nuotrauką dėti, kad atrodytum rimtas, tvarkingas žmogus... juk net ieškant valytojos darbo nesifotografuoji su prijuoste ir pašluoste...
tas pats ir su tais šunimis, ir katėmis... jei vyras su kate, tai jis švelnus, namūdiškas ir t.t ir panašiai, jei su šunimi, tai vyriškas, draugiškas ir t.t. ir panašiai... STEREOTIPAI nedaugiau
bet taip mes bandome atrodyti geresni nei esame iki tam tikro amžiaus, arba jei kažkas atsitinka ir labai pasikeičia tavo pasaulėžiūra, tada tas atrodyti, ar būti geresnis negu esi, pasidaro iki lemputės ir švelniai tariant nusispjauti kas, ką ir kodėl pagalvos...
O nuotraukos su anūkais? Vienas vyras yra man sakęs...na jau kai moteris pradeda kalbėti apie savo anūkus, tai draugystė baigta. Kai dievas liepė varlei atnešti kažką , kas jai yra brangiausia ir gražiausia, varlė atnešė savo vaiką. Nemanau, kad tas vyras pats neturi anūkų, bet gal kiekvienam yra svarbiausias būtent savo? Turiu senelius kaimynus, tai jiems absoliučiai visi žmonės yra blogi, tik ne jų vaikai ar anūkai. O ten tai jau auksas! Vat sako, kad vokiečiai visai nesidomi kitų gyvenimu ir į jį nelenda. Tai gerai, ar blogai?
jei visai tikrai - blogai, mano nuomone, aišku ta riba kada visai, o kada jau per daug irgi labai sąlyginė, kas vienam mažai kitam krūminius semia... turėtų domėtis šiek tiek, maža kas atistiktų, tiesiog iškviesti greitąją, ar palaistyti gėles kol išvykę...
su anūkais, tai jei tai vertybė, tai ir dalinasi... aišku juokingai būtų jei įdėtų nuotrauką su buvusia/siu ir ieškotų naujos pažinties, bet kiti atvejai, o gal kitokios neturėjo, o gal nenorėjo, kad pažintų (pasislėpė už šuns ta prasme) :) senai landžiojau po pažinčių portalus sunku diskutuoti kas ten "einama" :)
P.s. Akmenėli, tada trečdalis tautos yra tamsylos, nes deda tokais nuotraukas. Tiesa, o aš gal esu balta varna, nes niekad nesu skaičiusi, kaip man elgtis per pokalbius. Arba pernelyg savimyla ir manau, kad ko jau ko, bet darbo pokalbyje tai jau žinau, ką pasakyti, o ko ne.
kaip apsirengti, einant į pokalbį dėl darbo - rezultatas 10200 rezultatas ir t.t. ir panašiai
yra pilna visokių rekomendacijų ir kaip parašyti CV, ir Motyvacinį laišką, ir visokio kitokio gėrio, ką labai verta peržiūrėti, nes darbdavys nepažins tavęs per 15 min, o darbo tau reikia, tai reikia pratintis gerai save parduoti... arba kurti savo verslą... arba gyventi miške iš to ką randi ar susimedžioji
Negali susimedžioti, pasodins į cypę. Dabar net žuvies be mokesčio negali gaudyti. Bet tie, kurie patenka duobėn, kažkaip išmoksta išsivynioti ir išgyventi.Pradžioje atrodo, kad jau duobės dugnas, bet laikas bėga ir smengi dar gilyn, o po to dar.... Bet jei tau reikia būtinai save parduoti darbdaviui, tai labai šlykštus jausmas...žeminantis.
gal kiek grubokai pasakiau, bet taip yra... jei tu dirbi ne sau, tai tu parduodi savo laiką, gebėjimus, fizines galias ir t.t. ir panašiai... tu save parduodi, tu leidi savo ištekliais naudotis už atlygi, tai kas čia jei ne pardavimas? ( tikiuosi tu nepagalvojai apie prostituciją?) aš apie tiesioginį-dalykinį ryšį, pasiūla-paklausa ir atvirkščiai
Ne, neturėjau, bet jei imtume kitokią- grožio ir sex industriją, tai galima brangiai parduoti ir pakaitalą- dirbtiną grožį, tik tereikia turėti pinigų. Ką mes matome per teliką? Ogi labai brangų pakaitalą, bet parduodamą irgi brangiai. Nuplaukite, išimkite visus dirbtinus priedus ir pamatysite, ką mums parduoda kaip auksą. Talento gal ten nelabai daug, bet su šiuolaikine technika viskas įmanoma.
"Duokite žmonėms duonos ir žaidimų" - sena, kaip gyvenimas, tai ir duoda, o jei mes tai vartojame ir už tai dar mokame, jei mums tinka dirbtinas, tai ir gauname, tai už ką mokame... man bjauriausia, kai spektakliuose tekste yra keiksmažodžių, o jaunimėlio atliekamuose spektakliuose yra, fu, jokios kultūros
Ha...ką ten keiksmažodžių, gi jau minėjau, kad žiūrėjau spektaklį , kur pusę laiko scenoje sėdėjo nuoga moteris, už apšviestos širmos masturbavosi, santykiavo ir pan. O pagaliau aktorė(nebeatsimenu pavardės) atsistojo prie scenos krašto, nusimetė rankšluostį ir darkėsi visai nuoga. Apačioje scenos sėdėjo apie 15 jaunuolių, kurių žvilgsnius buvo prikaustę aiškiai prie pat nosies lytiniai organai su ,,šukuosena". bet tokie spektalkiai pritraukia žmones, nes bilietų nebuvo jau prieš gerą mėnesį. Ką tai sako? Manau, kad tai įrodymas- LT pilna iškrypėlių ir aštrių pojūčių mėgėjų. Bet mes einame į teatrą, nes yra daug gerų spektaklių ir tu nežinai, kas tavęs laukia kiekviename.
tu - Genijus, gera mintis, reik pažiūrėti kokios kainos strip klube, ten esu girdėjus ir sūkurinė vonia yra, bus vyrui Kalėdinė dovana, niekaip negalėjau sugalvoti ką dovanoti, ačiūūūūū, kad tik pinigų man užtektų...
Tu kąąąą....? Jokiu būdu negalima! O reikia taip: 1. Išlydint į darbą reikia aprengti senais rūbais, o priežastis- gaila naujų ir gerų, susidėvės. Būtų geriau, žinoma, jei batai būtų nuklypę, o kelnės per trumpos.
2. Važiuojant pas uošvienę ar giminaičius, reikia apvilkti liuks kostiumą, nusiųsti pas kirpėją ir pašlakstyti <<made in france>> kvepalais.
Bet nereikalingas dovanas mes išmetame arba perdovanojame, tai gal geriau tie vokeliai? Bent nusipirks tai, ką norės. Na, dar galima nupirkti dovanų kuponą, bet tada kainuos šiek tiek brangiau, nei būtų nusipirkęs tiesiai.
daiktinės prarado vertę? na nebent svetimiems dovanojamos, o saviems juk žinai ko nori tavo antra pusė, kas jai patinka, kuo galėtum nudžiuginti ir manau visai tinkama ir materiali dovana... suvenyrai, kaip tik, na kam tu juos panaudosi, kur paskui juos dėti, tik dulkes valynėti (išmesti gaila, nes padovanojo, o perdovanoti negražu) praktiškos dovanos geriausios, jei nepatiks vis tiek sunaudosi, ar suvartosi ir išmesi...
nors dėl vokelių - taip, pritariu, visai nebloga dovana galiojanti visoje Europoje :) tik prisiminimo nelieka, nebent buvo panaudota kartu su dovanotoju...
Na, ieškantys darbo man savo nuotraukų nesiūlo, o su šunimi įsidėjęs nuotrauką yra Orvel feisbuke. Kas čia tokio? Tik kai pasilenkęs prie šuns, tai nedidelis atrodo.
Savi irgi turi savų svajonių,nebūtinai jomis dalintis.Todėl dovana ir turėtų būti galimybė svajonei išsipildyti.O daiktas...Gavau dovanų knygą,brangi,apie 80 Lt. O aš ją seniai turiu.Kur ją dėti?
Rivake, paprastai mes pasaulį, žmones, turto lygį ir visa kita matuojame pagal savo matą, nes į kito varpinę nebuvome užlipę ir nežinome, kaip iš ten atrodo. Bet man pati geriausia dovana- tai jokios dovanos, nebent gėlių. Mano vaikas labai norėjo katės ir atnešė baltą ir pūkuotą gimimo dienos proga. Tik niekas nepagalvojo, kad šitiek metų man užkrovė didžiulį vargą, nes katė šeriasi, jai reikia karpyti nagus ir kankinti. Taigi mažas, mielas katinukas apvertė visų mūsų gyvenimus: kilimus turėjau išmesti iš viso buto, baldus turėjau pirkti odinius, kad prie jų nekibtų plaukai. Svečiai jau pas mane neidavo juodom suknelėm, o išeidami gramdydavo plaukus nuo savo rūbų. Nežinau, ar dovanotojas tiek metų jautė blogą energiją iš mano pusės, kai kaskart keikdavau.
Todėl ir aš neatsitiktinai seniai visus perspėjau,kad priimu tik valgomas dovanas.Tikrai,visko ko norėjau seniai turiu,joks daiktas man džiaugsmo nesuteiks.O gyvūnus dovanojant,juk reikia gauti sutikimą,kad dovana bus priimta,nes gyvūnai juk reikalauja rimtos priežiūros. Kas būtų,jei vaikas vietoje kačiuko būtų gavęs kokį nors ponį,ar asiliuką?Turėjau ir aš tokį atvejį,gerai,kad turiu kaimą,išsisukau.
Nepraktikuoju baliaus,kur susirenka daug žmonių - ten nėra jokio nuoširdumo,oficialu, nuobodu.Geriau tą pačią gimimo dieną švęsti kelis kartus, bet tik su tais,su kuriais turi dvasinį ryšį. Jokie giminystės-kraujo ryšiai reikšmės neturi.
Hmmm...turi. Su tais, kuriais tu užaugai ir suvalgei pūdą druskos, sieja nuoširdus atvirumas. Šiais laikais ne kiekvienam gali pasakyti apie savo bėdas, nes tuojau tave įrašo į nevykėlių gretas arba dar gali panaudoti nelabai geriems tikslams. Taigi bet kam gali šnekėti tik.......viskas gerai, jo...puiku, nors gal tu vakar bankrutavai.
Todėl man ir nepriimtini šie laikai.Geriau jau visai nebendrauti,negu meluoti kiekvienu žodžiu,besilaikant to šiuolaikinio etiketo.Su tais,su kuriais užaugau? Taip,bet tai draugai ,o ne giminės,kurie visi virto tiesiog konkurentais...
Tai ir liksi vienas, jei nemokėsi prisitaikyti prie šiuolaikinio pasaulio. Viskas keičiasi ir tos vertybės, kurios mums buvo aktualios, jau pasikeitė. Atsimeni....o kai aš jaunas buvau, a? Nueinantis žmogus įdomus tik savam ratui, o jauniems mes jau maišomės po kojomis. Svarbūs tik savo vaikams ir anūkams. O jei jų neturi?
O kodėl aš turiu prisitaikyti? Turėdamas patirtį,gyvenimo įgūdžius,žinias? Kol kas negaliu skųstis,kad manęs vengtų,priešingai esu dažnai kviečiamas kaip tik tuo pasidalinti, padiskutuoti. Bet jaunimo bėda ir yra ta,kad neturint patirties,daro daug klaidų.Neturi vaikų,anūkų? Vadinasi kažkas gyvenime buvo ne taip.
O ar tu daug klausei savo tėvų, kai jie dalinosi savo patirtimi ir norėjo apsaugoti tave nuo klaidų,a? Manau, kad protestavai, nes iš kitų klaidų mes niekada nesimokome. Kai patys nudegam, tai tada jau rėkiam kitiems...<<nedarykite!>>
Buvo kiek kitaip.Tėvai išsiskyrė,kai man buvo 5,augau pas senelę atskirai,viską teko suvokti savo protu.Susiformavo pagrindiniai mano gyvenimo principai prieštaraujantys esantiems,bet daug kuo pranašesni.Pvz.,neapsimoka siekti aukštumų,žymiai geriau tapti lyderiu tarp žemesnių,tas labai padėjo gyvenime.
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai. [ Registracija | Įeiti ]
Arba pernelyg savimyla ir manau, kad ko jau ko, bet darbo pokalbyje tai jau žinau, ką pasakyti, o ko ne.
Negali susimedžioti, pasodins į cypę. Dabar net žuvies be mokesčio negali gaudyti. Bet tie, kurie patenka duobėn, kažkaip išmoksta išsivynioti ir išgyventi.Pradžioje atrodo, kad jau duobės dugnas, bet laikas bėga ir smengi dar gilyn, o po to dar.... 
Aš galiu pragerti 20 Lt- 100 gr. 
