Vos tik ištari šiuos mieluosius žodžius, kaip žiūrėk jau ir visada arba žingsnis link visados.. Įdomu ko Jūs niekada nedarytumėt, tiksliau ką sakote, jog niekada nedarytumėt. Nevartotumėt velnio visokio, nevogtumėt, nežudytumėt, neitumėt kažkur kur nedera... kam nedera, kiek nedera, kodėl nedera? Va aš dabar galvoju- o aš ko niekada? Turbūt ko nors tokio, kas paskui grauš. O jei negrauš tai visada arba bet kada? :D Betgi logiška- na negi su viskuo sutikti? Aš galiu, aš darau, aš, aš aš. Kaip iš filmo su Šuriku. Mūsų gyvenimas yra Šurikas ir mums kiša visokias užduotis, tikrindamas ar susitvarkysime. Na ir išbandymus visokius, pagundas... Pagal nuopelnus, stiprybę ir galimybes.
aš vadovaujuosiu patarle, nespjauk į vandenį, bo pati gersiu.. Stengiuosiu nevartoti to niekada niekada... nes kartais pasielgiu taip spontaniškai, net pati nežinau kodėl taip padariau.. ir žinok graužia paskui.. Šiaip mano priežodis yra nežinau, kažkaip.. turiu iššūkį ir aš... ir jei ne pinigai musiau spjaučiau..
Buvau gilioje jaunystėje prisikalbėju jau aš tai netekėsiu už kaimiečio, o jau kaime tai tikrai niekada negyvensiu.... prisikalbėjau...... o dabar sakau taip: Šiuo metu ne, o vėliau nežinau.
Tai jau tiksliai.. O dabar tikra kaimiete virtai (čia gerąja prasme) Aš dabar sakau: jei galėsiu, jei aplinkybės bus palankios, bet tikrai išsprūsta ir tas: jau aš tai niekada Ir būtent tada įvyksta Tai. Na kas tas per dėsnis?
kategoriskumas budingas nebrandziai jaunystei Su metais pasimokiau, ne karta nutikdavo butent tai, apie ka sakydavau "Niekada..." Ir ne tik nutikdavo, neretai ir pati pasirinkdavau tai Is tiesu tas "niekada" greiciau reiksdavo- "Nei uz ka nenoreciau". Todel, kad tai nepatinka... Arba dar nepatirta, nezinoma, todel automatiskai atmesdavau. Yra dar kitas dalykas: daznai sakom "As tai niekada niekada", kalbedami apie dalykus, kuriu niekada nepasirinktmem blaivia galva... Bet juk ta blaiva galva ne visada buna. va tarkim, as niekada nepasirinkciau nuzudyti zmogaus, netgi didziausio nusikaltelio... taciau, jei pamatyciau, kaip kazkas zudo mano vaika, turbut apimta motinisko bei isgyvenimo instinkto, jei tik tureciau jegu ta akimirka ir galimybiu, pulciau ir uzmusciau...
Žinai,aš kažkada sakiau...nereikia man to automobilio,o mano protinga draugė sako..tu nenori,nes tau tai perdaug tolima.Taip ir su tuo niekada nedaryčiau to ar ano...kartais ateina situacija,kuri pakoreguoja ne tik mūsų nusistatymus,bet ir galimybes.Dažnai girdėdavau..na jau su savo vaikų šeimomis tai niekada negyvenčiau ir..oplia,sukausto liga,kai tu nebegali gyventi vienas. Tik galiu garantuoti viena-niekada negyvenčiau su alkoholiku vyru,nes tai gali pasirinkti.
Sakote... O gal vis tik su kažkuo reiktų susitaikyti? Tarkim: Aš NIEKADA netapsiu Romos Popiežiumi. Kardinolu, beje, irgi NIEKADA netapsiu. Aš NIEKADA nebūsiu olimpinis čempionas. Kai, beje, ir Europos, bei pasaulio. Aš jau NIEKADA nepatirsiu pirmosios meilės. Antrosios, beje, irgi. Aš NIEKADA neįlipsiu į Everestą, į kosmosą, beje, irgi NIEKADA nepakilsiu. Aš NIEKADA nebūsiu milijardieriumi. Milijonieriumi, gal, bet tai ir bus riba. Aš NIEKADA nebūsiu jaunas. Vaikas irgi. Suvaikėti, gal ir suvaikėsiu, bet vaiku nebūsiu.
Deja, tai dar ne viskas. Ir su tuo reikia susitaikyti.
Aha, tai vis niekaduojatės.. Na gerai- gal pereikim prie paprastesnių dalykų- ką jau mums tie kosmosai ar čempionatai su milijardais, jei Kiemeliuose mušam rekordus (kiekvienas savus).. Aš niekada netapsiu vedusio meiluže, aš niekada nevartosiu narkotikų, aš niekada nežudysiu, aš niekada negyvensiu su tokiu, kuris įkalbinės mane atsisakyti savo niekada, dar niekada nekerštausiu, nesukelsiu tyčinio skausmo, neisiu į sektas... O siaube, kas manęs laukia?......
Dėl meilužės, tegul. O ir man atsiranda šansas, kaip nevedusiam. Niekada nevartoti narkotikų reikštų atsisakyti kavos, arbatos, visų stimuliuojančių gėrimų, alkoholio, nikotino. Tai įmanoma. Bet va... O jeigu operacija? Versies be narkozės, Gretule? Skaudės... Nežudyti,- kilnu. Pasisekė aplink Tave gyvenantiems uodams ir musėms. Jiems tiesiog rojus,- niekada nebus nužudyti Ai, čia apie žmonės... O žmogų galima ir žodžiu nužudyti, deja. Nekerštauti ir nesukelti tyčinio skausmo, irgi gal įmanoma, bet sunku. Juk kartais ir gintis reikia. O sektos... Čia kas kaip vertina. "Kiemeliai" - sekta? O tas, kaip ten jis, na "žudiko kelias"? Ten lyg partija, bet labiau prie sektos. Irgi sunku, gali netyčia įlįsti, net nežinodama, kad tai sekta.
Nemanau,Vinigreta,kad Orvelas tik išvedžioja....nusisipjauk tris kartus per kairį petį. Pvz.iš tikro žudymas nėra tik trenkimas plaktuku per galvą ar dūrimas peiliu. Na...gal čia pavadinkime tavo ,,niekada" sąlyginiu.O tai jau neatitinka tikrosios ,,niekada"paskirties.Gal ,sakyčiau,sąmoningai nedarytum, Jei jau tikrai taip...tai gali iš karto užsiregistruoti kaip muziejaus eksponatas.
Aš ir turiu minty sąmoningus veiksmus, net ir žinodama, jog tai, ką teigiu turi daugybę atspalvių. Bet aš klausiau- kodėl tai, ką mes įrašome į "niekada" grupę linkę virsti "kartais" arba "dažnai" (čia jau kaip kam)..?