Mano karalius šiandien išsikankinęs galop išėjo į Anapus... Po piet, dar nebuvo sutemę, 16 val.
Skaudu labiau, nei galima aprašyti. Dabar esu tokiame stupore. Po išvežimo į morgą raudojau, blaškiausi, strese net tvarkytis kažką mėginau, bet dabar lyg suakmenėjau. Kūnas lyg ir egzistuoja dar, o kur esu aš pati - nežinau...
Rodos, va, pašauks, paklaus ko... Tik žvakė vis dar dega ant staliuko... Nieko nebežinau. Galva tuščia, rodos kad manęs irgi nebėra, tik kūnas štai prisėdo prie kompo...
Jis buvo mano ramstis, užuovėja. Ar sugebėsiu išgyventi šiame keistame, atšiauriame pasaulyje viena, be Jo?
Šalta... ir lauke, ir namuke ir sieloje... Tylu. Tik laikrodis ant lentynos tiksi...
Sunku,žinoma.Tie pastarieji mėnesiai lyg ruošė tam, bet ar galima pasiruošti mirščiai? Manau, ne. Galima pasiruošti laidotuvėms: nupirkti rūbus, karstą,pasirinkti šarvojimo salę, bet pasiruošti mirčiai -neįmanoma.Durs peiliu tiesiai į širdį. Visi išeina, išeisime ir mes. Ir visad gyvenimas bus per trumpas, kiek jo beturėtume. Užuojauta Tau...žvakutė Jam, kad rastų kelią į poilsio vietą.
Dėkui, brangieji... Va, atsikėliau tuščiame namuke, nežinau nė ką daryti, blaškausi iš kampo į kampą... Užėjau į Kiemelius, ir kažkaip palengvėjo. Susirankiojau save, apčiaupiau realybę... Va, esat jūs, realūs, šilti žmonės...nors ir už šimto kilometrų, bet sielas jaučiu. Telefoną nutildžiau. Noriu tylos, bet koks skambutis ar dirgiklis supurto.. Kol kas... kol aprims visi jausmai...
Dalyte.mieloji,laikykis. Mes su Tavimi. O Karaliui lai kelias į dangų būna lengvas. Visą dieną deginau žvakę,galvojau apie tave. Skambinau,neatsiliepei. Parymok,pamąstyk.... mes čia,Tu ne viena. Liko nuotraukos, rūbai, daiktai,Liko skausmas, širdis sužeista,O gyvent ir toliau privalai,Leidus laikui paguosti Tave.
Stiprybės, mieloji... suprantu, kad tai tik žodžiai, bet... tu teisi, juk mes visi čia esantys esame realūs žmonės su realiais jausmais ir potyriais... suprantame tave... tik... esame tokie bejėgiai šiame virsme... į kurį einame visi - kas greičiau, kas vėliau, kas per kančias, kas netikėtai... O juk sunkiausiai - pasiliekantiems... reikia iškęsti, išlaukti, apsiprasti.... gyventi toliau... Apkabinu tave, nepažįstama draugyte...
