Tai dabar suku galvą ko paklausti. Ale, kad
Kieta pagrindiniam puslapy vis sveikina su žinių švente ir kad dabar
rugsėjis, sugalvojau paklaust kokio išsilavinimo jums reikia ar užtenka?
(čia apie visokį - formalų, neformalų ir dar bala žino kokį) Pvz. Aš
sugalvojau, kad man būtų užtekę 10 metų vidurinėj mokytis (jei dar ir
tiek ne per daug atsižvelgiant į trumpesnį kaip 100 žmogaus metų gyvenimą)
P.S. ir as manau, kad pakanka vidurinio issilavinimo. Ir ypac dabartinio, kai paskutiniais metais gali pasirinkt dalykus. Kurie netinka- daugiau nesimokinti. Kurie tinka- mokintis A lygiu ar lankyti kazkokias pamokas papildomas. tarkim, kaip mano dukra- fotografijos. Na, ir as asmeniskai, kad salia vidurines mokyklos dar vaikas lankytu kazka pagal savo gabumus- daile, muzika, sokius ar treniruotes.
Klausimuk,rašyti dienoraščius reikia laiko,kurio labai trūksta(bent man). Po to kartais nera savų minčių ir jei kažką įdedi ne savo,lieki nesuprasta ir iškoliota.Po šito neliko visai noro rašyt ar atsivert. Dabar del išsilavinimo. Niekada man jis nebuvo svarbus bendraujant su žmonemis. Žmogaus siela yra svarbiausia. Tačiau jei žmogus siekia aukštumų-tai labai pagirtina.... P.S. Sūnus išvarė i " cementovkę "
Nors pats ir nebaigiau aukštosios, lengviau randu kalbą su tais, kurie ją baigė. Na, nors kažkiek jos matė. Aukštoji,- tai ne tik žinios, bet ir kultūros lygis, bet čia jau mano nuomonė.
Kiek kitokia iš vieno dėstytojo,- "aukštoji mokykla tik išmoko studentą tinkamai naudotis literatūra".
O gal tam tikrą kultūros lygį jau atsineša studentai, t.y. žmonės, kurie nori nori mokytis? Gal ne aukštoji jį suteikia? Bet... tada dar galiu ir klaust ar verta dalį savo gyvenimo skirti kultūros lygiui?
As irgi su tokiais randu daugiau temu, kuriu nerandu su dauguma (toli grazu ne visais) neissilavinusiais. Bet as manau, kad cia ne pats issilavinimas juos pakelia i aukstesni lygi. Atvirksciai- aukstesnio intelekto ar kulturos zmones savaime statosi ir aukstesnius tikslus, ir ju siekia. Kiti gi nemato net tame prasmes, ir nejaucia poreikio to siekti. Vat as issilavinima igijau tik budama beveik 40 metu. Jis manes nei pakeite, nei itakojo, tiesiog reikejo "popieriaus" platesnems galimybems atsiverti. Kokia buvau budama tik su viduriniu issilavinimu, tokia ir esu dabar. Butu galimybes ir poreikis- siekciau didesniu aukstumu. Bet kaip zinia, aukstas issilavinimas Lietuvoje- tik labai brangiai kainuojanti prabanga, bet beveik niekam nereikalinga ir neatsiperkanti. Na, nebent papuosti diplomu siena...
Cituoju, -Aukštoji,- tai ne tik žinios, bet ir kultūros lygis. Atvirkščiai , Sauliau, aukštenio kultūrinio lygio žmonės siekia turėti aukštąjį išsilavinimą
Va, pakomentavai lygiai kaip aš Tik aš jau dabar klausčiau ar aukštesnis kultūros lygis padeda gyventi? Beje, siekia ir žemesnio kultūros lygio žmonės, jeigu diplomo reikia tam tikrom pareigom užimti.
Išimčių yra. ne visi kultūringi turi diplpmus;) Pasiekia ir tie, kurie siekia tik dėl popieriuko. Čia kažkas rašė - per kyšius nusirašinėjimus ir visokius kitokius sukčiavimus. Užtat ir turi pakankamai didelį kiekį chamų su diplomais užimančių aukštas pareigas
Galaxy, turbūt reiktų pradėti nuo to, ar išvis gyvenimas prasmingas? Ir nėra vienareikšmio atsakymo, bet tiems kas turi vertybes ir tikslus jis prasmingas. Aš nesakau kad jie teisūs ar neteisūs, tiesiog jie patys suteikia gyvenimui prasmę ir viskas. Jeigu vertybių skalėje ar tiksluose yra punktas, kurį salyginai vadinsime "kultūros lygiu", tam žmogui laiko skyrimas jį kelti yra vertingas.
Vėl kalbu apie atskirą žmogų, o ne žmonės aplamai, ir vertę aplamai. Man maloniau bendrauti su žmogumi kuriam kultūros lygis yra vertybė.
Kokio išsilavinimo užtenka?To niekada negana. O universitetinis proto neprideda,o tik lavina jį.Prideda žinių,nes ten dėsto išsilavinę žmonės ir dalį duoda tau....patys nuostabiausi metai ir yra studentiški-tai ieškojimų,šėliojimo ir žingeidumo metai.Kas nestudentavo,tas nesupras,-tai reikia patirti. Vat kultūros tai tikrai prideda.Kur jūs matėte profesorių,besisvaidantį triaukščiais keiksmažodžiais ar sprendžiantį santykius kumščiais?
O dienoraščių tikrai labai trūksta,nes yra daug ne rašančių ,o tik skaitančių.Kasdien esame Plepynėje,bet tai neišliekantys plepesiai,neturintys istorinės vertės,o tik pažinimo.Dienoraščius,gi,mes galėsime paskaityti ir po keleto metų....paskaityti ir palyginti,kokie mes buvome.Tai lyg mielos jaunystės nuotraukos senatvėje.
Noriu pasakyt, kad galbūt nelieka kada dirbt, jei visą laiką lavinsiesi arba dar noriu pasakyt, kad nereikia nei pradėt, nei baigt universiteto (ir net vidurinės baigt nereikia, jei dirbsi pvz. kiemsargiu) O gal ir nenoriu pasakyt? galbūt aš noriu tik paklaust O dienoraščiai gali ir neišlikt. Kad išliks Zebroje juk taip anksčiau tikėjomės
Dzein- paikek manim, besikeikianciu, ir netgi labai riebiai, zeminanciu studentus destytoju ir profesoriu- begales. O jeigu paziuretumem musu kulturinio elito kasdieni gyvenima, tai ten rastumem tiek purvo, ir tokio musu supratimu zemo lygio, kad daznam prapultu noras ir parodas lankyti, ir poezija skaityti, ir knygas... Tame ka pasakiau apie issilavinima, yra isimtis- kai mokosi jauni zmones. nes juos formuoja ne tik zinios, bet juos formuoja aplinka. Kiti studentai, destytojai, zmones su kurais tuo metu tenka bendrauti. Vadinasi, profkese itakoja ir formuoja vieni, o aukstosiose mokyklose- kiti zmones. Kitoks mentalitetas ir susiformuoja. Is tiesu man itakos beveik neturejo kolegija (kolegijose mokymo ir studentu lygis nera labai aukstas). Labiausiai mane formavo mokslai Kulturos mokykloje. Mano destytojai, bendramoksliai, kuriu tarpe buvo rezisieriai, aktoriai, rasytojai, meno zmones. Vieni is ju jau pripazinti tada, kiti pasieke kazka dabar...
Profesorių begalės išvis nėra (jei žiūrėsim kokį laipsnį pasiekę dėsto), o besikeikiančio tikrai nesutikau nei vieno. Žeminančių? Jų turbūt buvo šiek tiek anksčiau, kai išsilavinimas nebuvo dar tapęs preke. Dabar juk "klientas visada teisus" ir jo ne tik paprastas lektorius ar daktaras, bet ir profesorius nedrįs žeminti.
Galaxy,tai visiškai netrukdo darbui,juk žmonės baigia po kelis universistetus bedirbdami.Svarbu būti žingeidžiam.Pagaliau ,pajutus nuovargį,gali pasiimti akademines. Iš dalies tu teisi...kam kiemsargiui universitetas?Juk net darbo biržoje, baigusiam universitetą,nesiūlo kiemsargio darbo.O dabar pabandykime įsivaizduoti...visi išsilavinę,o tai kas siūs batus,kirps plaukus,melš karves ,augins kiaules ar šluos gatves?Katastrofa gi bus.Tam ir yra konkursai ...įstoja tie,kurie jau maži būdami parodė savo gabumus.Bet jei matuotume viską pinigais,tai išsilavinimas nebūtinas.
Trukdo, jei turėsim galvoj, kad jau 14 metų būdami galėtų diebti.Tik žinoma, dabar pakankamai didelė bedarbystė. O dėl mokslo nereikalingumo, tai dar yra toks anekdotas, kurį tik tiksliai atpasakot neprisimenu: Kažkokiam susitikime turbūt matematikos dėstytojas klausinėja ar buvusiems studentam gyvenime teko kur panaudoti aukštosios matematikos žinias. Vienas prisipažino, kad teko. Apsidžiaugęs dėstytojas klausia kur. Studentas ir papasakoją, kad kartą į didelę balą vėjas nupūtė jo kepurę ir jis pasieškojęs daiktą, panašų į integralą ją išsitraukė. Beje, darbo birža turi teisę po pusės metų darbo nesuradimo pagal specialybę, siūsti į bet kokį darbą, net nekvalifikuotą. O kitka, jau Lira pakomentavo. Nors... gal ne viską. Jau "anais laikais" visko buvo, ir įstojimų per pažintis pakankamai, o ką dar kalbėt apie įvairias kitokias aplinkybes, kurios sutrukdė ar padėjo stoti ar įstoti.
Dabar net ir issilavinimas remiasi i pinigus. deja deja, daugybe labai gabiu, protingu dabar taip ir lieka nieko nebaige, nes neistengia. O kas turi pnigu- nusiperka diploma, nes nusiperka ir kursinius, ir diplominius, ir dovanomis destytojus pamalonina. Dzein, as mokinausi neseniai dieniniam, tai galiu patvirtinti, kad poziuris i moksla dabar labai pasikeites... Jei anksciau nusirasinejimas buvo gedingas, ir net nusirasinejantis bendramoksliams gedijosi prisipazint, kad nusirasinejo, tai dabar tai taip normalu, kad pirmas klausimas studento kitam studentui "Kaip sekesi? pavyko nusirasyti?" Pamenu, mane vadino vienintele grupeje nenusirasinejancia... Bet paskui ir as pasidariau gudresne O keli grupiokai juokdavosi "Baik tu, jeigu nebuciau nusirasinejes, as net vidurines nebuciau baiges"
Lira,kaip tik dabar nebe tie laikai,kai galėjai nusirašinėti ir tave tik pabardavo...paskaityk spaudą ,šalina iš viso.Praeitais metais kažkas mano dukros grupėje paskundė,kad nusirašinėjo,tai visa 70 studentų grupė turėjo perlaikyti iš naujo,o tai atsiliepė stipendijoms ,pašalpų gavimui ir t.t. Bent mano dukrai net mintis nekyla apie nusirašinėjimą,nes būtų įskaitytas kaip neišlaikytas,o naujai laikyti egzą kainuoja 450-650 Lt.Visai kas kita medžiagos ieškojimas internete....čia jau ištisas mokslas,kaip parašyti kursinį ar diplominį ,pasinaudojant esama medžiaga,nes dabar yra sistema ,parodanti plagiato laipsnį. Na gal aš čia tik apie universitetus,gal žemesnės pakopos švietimo įstaigose ir lengviau.
Kad dabar pasitaiko visko. Tavo dukra papasakojo atvejį, kai nebuvo galima nusirašinėti. O nusirašinėti paprastai neleidžia įtakingesnis dėstytojai, kurie universitete balsą turi. Nors iš tikro visų nusirašinėjimo atvejų, tai niekaip nesukontroliuosi. Juk dar yra ir namų darbai, pvz. laboratorinių aprašymai, kuriais ne tik neakivaizdiniai studentai pasidalina. Pakankamai mokantis bendrauti studentas (turintis emocinį intelektą, taip sakant), visada ir nusirašyti gaus nuo kitų, ir dėstytojai tokiam bus atlaidesni. O plagiato irgi nebus, jei darbus pirksi iš pakankamai sąžiningo jų "rašytojo" (esu ir aš rašius, tai ką?) Dar galėčiau pasakyt, kad ir nusirašinėjantis kitą kartą gali daugiau žinių turėti už nenusirašinėjantį. Juk egzamino išlaikymui užtenka 5, o kitas nori nusirašinėdamas 10 gauti. Arba bijo neišlaikyt ir nusirašinėja. Arba net būna dėstytojų, kurie leidžia nusirašinėt, t.y. naudotis literatūra kokia nori. Atsimenu net atvejį, kai su tokia tvarka irgi buvo pakankamai daug neišlaikiusių egzamino. Va, čia jau įrodymas, kad dabar bet kas gali studijuoti, net ir tokie, kurie nežino apie ką nusirašinėt reikia.
Dėl nusirašinėjimo kai kur kalti ir aukštosios mokyklos reikalavimai. Tarkim, KMU, na man niekaip nesuprantama kam reikėdavo iškalti, kad ir kraujo formulę,- juk ji yra ant kiekvieno laboratorinio blanko. Dar įdomiau su mikrobiologija, ten yra tokia "ilga marga eilutė",- angliavandeniai (atrodo jų 12), kuriuos skaldo mikrobai. Ir reikdavo išmokti, kurie ką skaldo. Na, kaip pavyzdys,- Kocho lazdelė,- gliukozę skaido, fruktozę skaido, laktozės - ne. Ir taip visus 12. O tų mikroorganizmų... Taip, sutinku, kad tai įmanoma išmokti, bet kiek laiko tokius niekus prisiminsi? Dieną po egzo? Dvi? Tai kam išvis "kalti"? Beje, ir tais laikais už nusirašinėjimą mesdavo iš egzo. Aš praslysdavau, o kaip dabar pamenu mano vieną draugę išmetė net iš tokio rimto dalyko, kaip "TSKP istorija"
Kam reikia kraujo formulės maždaug įsivaizduoju - kad žinotum iš ko tas kraujas susideda (beje, aš jos nežinau)Nors kam reikia viso kito, irgi maždaug įsivaizduoju - iš to susideda išsilavinimas. Bent jau žinai, kad kažkada tą kalei ir dabar žinai kur galima tą rasti. Ir net ir dabar žinai kiek tų angliavandenių yra Tik aš dar, žinoma, nepamiršau, kad išsilavinimo perdaug turėt yra negerai
Paskaičius komentarus,susidare nuomone kad žmogus be aukštojo išsilavinimo yra niekas Gaila.o gal tiesiog norima taip parodyti ką esi pasiekęs? Tik ar pagalvojate,kad žmogus kad ir paprastas kaimo varguolis,yra kitoje srityje protingesnis už jus.pvz. dirbant žemę..... Kiekvienas mes esame kažkur svarbūs,kur žinome savo didesnes jegas.... bet tai negerina bendravimo..... Vakar teko diskutuot su mokyklos direktoriumi(jis su aukštuoju) o as su aukštesniuoju išsilavinimu,bet tai nesudare mums kliuties bendraut. Tarp kitko,mano nuomone jam (apie mokyklos tvarką) padare jam įspūdį. Taip kad ir be aukštojo galima gyvent ir diskutuot.... O galų gale ir ankščiau ir dabar protingi vaikai bet iš neturtingų namų yra daug protingesni nei su ' aukštuoju' ,nes jiems nebuvo galimybių to pasiekti.... vargani pinigai.... Išvada: Dižiausia mokykla ir aukštasis yra GYVENIMAS. Nieko nevertas aukštasis jei jį baiges nieko neišmano.....
Nežinau ką atsakyt į komentarą, nes aš paprastai klausinėju, o kas čia turi kokį išsilavinimą aš vistiek neatskiriu. O ir dabar dienoraščiu paklausiau kaip yra su tuo išsilavinimu. Nors... dabar jau, šiandien, suradau kažką panašaus į atsakymą (o galbūt naują klausimą) internete, bet jį parašysiu tik tada, jei pokalbis ta linkme pakryps (ir norėsit kalbėtis). Beje, kuris protingesnis taip pat nelabai eina pasakyti, nes galbūt kiekvienas savo vietoje geriausiai žino kaip elgtis, vadinasi, ir protingiausias yra. O, va, kas apie gyvenimą nieko neišmno, tai dar norėčiau paplepėt ta tema, jei kas dienoraštį parašytų.
Lina, neteisingai supratai, žmogus vertingas savo žmogišosiomis vertybėmis, o ne diplomais Ir vis tik, diplomas yra reikalingas, jei nori pasiekti daugiau nei vidutiniokas
Turbūt esame ne kartą girdėję įvairių istorijų kaip žmonės tampa visuomenei žinomi asmenys, išgarsėja, pasiekia stulbinančių rezultatų, priklauso aukštuomenei, tačiau net neturi išsilavinimo paliudijančio diplomo. Tai kaipgi yra iš tiesų? Styvas Jobsas, kuris studijas nutraukė po pirmojo semestro koledže plėtodamas savo įmonę Apple. Taip pat ilgokai buvo animacinių pilnametražių filmų gamybos įmonės Pixar generaliniu direktoriumi. Beabejo ir Markas Zukerbergas, metęs studijas tam, kad galėtų programuoti socialinį tinklą Facebook, kuris po kelių metų tapo didžiausiu socialiniu tinklu pasaulyje, o jo įkūrėjas Markas - vienu turtingiausių žmonių žemėje. Negalime nepaminėti ir Bilo Geitso, kuris mokyklą baigęs vos ne aukščiausiais balais, pradėjęs studijas Harvardo koledže, po dviejų metų su partneriu Polu Alenu metė studijas tam, kad įkurtų savo programinės įrangos įmonę Microsoft. Ir tai tik keli pavyzdžiai, įrodantys, jog net neturintys aukštojo mokslo diplomo žmonės sugeba ne tik išgarsėti, bet ir pasiekti stulbinančių rezultatų. Taigi studijuoti universitete ar ne, tai kiekvieno žmogaus asmeninis apsisprendimas. Svarbiausia, būti užsispyrusiems, nenuleisti rankų ir stengtis siekti savųjų tikslų.
Aha. Va, galbūt žmonėms ir reikia ne aukštojo išsilavinimo (galbūt ne visiems ir vidurinio reikia), bet išgarsėjimo ir pinigų. Smarkesni ir naglesni, žinoma, tą pasiekia geriau, negu išsilavinę. O mano dienoraštis buvo apie tai, ko reikia jums, kokie jūsų poreikiai. Ar būna mokslo per daug arba per mažai?:D
Aha. O kas tada yra žinios? Žinios, tai žinojimas kaip elgtis tam tikroj situacijoj ar žinios, kad pasiektum savo tikslus? Ar kas? Ir žinoma įdomu kaip su tuo laiko leidimu mokinantis tą, ko praktiškai nepanaudosi?
Bet dar kaip su tokiom sritim kaip filosofija ar astronomija? Kur tas žinias kas pritaiko praktiškai įdomu? Dar prisiminiau, kad savo žinias ir ypač diplomą geriausiai pritaiko tie, kuriems kas padeda jį taikyti Beje, jei žmogus galvoja, kad jo gyvenimas nenusisekęs, jis aukštos savivertės neturi. Jokiu būdu.
Astronomas savo žinias pritaiko tyrinėdamas žvaigždes ir žvaigždynus. Tegul tai dabar pažinimas dėl pažinimo, bet kažkada proveržis įvyks ir gal Žemės gyventojai gaus kokią naftą pvz. iš Kentauro Alfos. Filosofija pritaikoma visur. Tai gali būti net ir gyvenimo būdas. Bet kokiu atveju bendrųjų dėsnių žinojimas padeda gyventi.
Žmogus vertina save labai aukštai ir mano, kad nusipelno labai daug, ir tą "daug" jam kažkas turi atnešti ant lėkštutės. O jie neneša, bjaurybės. Kaip gi "neturi aukštos savivertės"? Aš pats tokių dešimtis pažįstu.
Tai, kad nelabai gali tyrinėt, tam ir priemones reikia turėt. Na, mat jas bala tas priemones, gal protingas ir internete ką nors susiras,kokią nors kompiuterinę observatoriją kuo galėtų pasinaudoti, bet kažkaip abejoju ar tai bus rimčiau nei mėgėjiška. O va gaut astronomijos magistro laipsnį ne taip ir sunku, bet pragyvenimo šaltinio jis neteikia (jei jau viskas matuojama pinigais ir išvis be jų badas) O gyvent už bet kokius filosofijos mokslus labiau padeda tokia žmogaus savybė, kuri apsukrumu vadinama.
Mano tėvas juokais vis sako- matematiką arba moki, arba moki (kažkokia kita išraiška). Jam studentai labai daug padėjo statant namą O jis juos matematikos per tą laiką mokė.. Aš pati matau, kad mokslo tikrai nebus per daug, tačiau nelabai yra skirtumo kokiu būdu tą mokslą gausi. Bet studentavimo duonos yra būtina paragauti- vien todėl, kad žinai kaip gauti tas žinias toliau, o ir žinai ką iš savęs gali išspaust.
Kažkaip nematau šiame dienoraštyje nė vieno komentaro,kuriame kas rašytų,kad be aukštojo žmogus - niekas. Kad ir ką man kas besakytų,man mieliausios kaimo bobutės mano kaime...jau koks šviesumas,natūralumas,grynumas...tiesiog žodžių trūksta.Nežinau,gal toną duoda kelios mokytojos,išleidusios į gyvenimą ne vieną garsų žmogų.Visų kaimo žmonių pasaulėžiūrą formavo būtent jos(dar pora kunigų)...nuo pat mažumės atsimenu šventes(ir bažnytines ir pasaulietiškas),kur prie stalo būdavo ne lėbaujama,o skaitomos pačių sukurtos eilės,arba kuriama ekspromtu kolektyviai. Gal ir paniekinamai kalbame apie garbėtroškas,bet kaip nekeista-,tai kaime buvo varomoji jėga.
Cituoju:Nors pats ir nebaigiau aukštosios, lengviau randu kalbą su tais, kurie ją baigė. Na, nors kažkiek jos matė. Aukštoji,- tai ne tik žinios, bet ir kultūros lygis, bet čia jau mano nuomonė.
Kitaip, frazė: "Nors pats ir nebaigiau aukštosios, lengviau randu kalbą su tais, kurie ją baigė. Na, nors kažkiek jos matė. Aukštoji,- tai ne tik žinios, bet ir kultūros lygis, bet čia jau mano nuomonė." Yra tolygi frazei: "žmogus be aukštojo išsilavinimo yra niekas".
Ką čia galiu bepridėti? Na gal tik, jeigu nori šunį mušti, lazdą visada rasi.
Siandien kaip tik su dukra sprendem klausima- jinai, 11-mete, maldauja kad leisciau lankyti futbolo treniruotes 
