Muzika yra, ko gero, yra pats stipriausias dalykas, kas gali paveikti žmogų. Vat ir pagalvojau....ar būtų galima pakeisti blogą žmogų, atskyrus jį nuo kitų ir ,,gydant " gera muzika? Žinoma, tai tik sąlygina sąvoka, juk jei gydytume sunkiojo metalo muzika, tai gal rezultatas būtų netgi atvirkštinis.
muzika tikrai labai veikia žmogų, bet, kad būtų galima kita žmogų gydyti muzika, jei jis to nenori? jei jis pats norės, tai jį gydys visokia muzika (rokas, popsas, klasika, džiazas, bliuzas ir t.t.), kuri jam tuo metu priimtina, o sukonkretinti, kad va ši muzika gydo, nes mane ji palietė, tai nereiškia, kad ji gydys ir kitą žmogų, ar jį palies, tai labai subjektyvus dalykas... vieno atlikėjo balsas lyg balzamas ir nelabai svarbu ką atlieka, o kito tiesiog sukelia šleikštulį, nors tas kitas visų mėgstamas, labai populiarus ir dainuoja tavo mėgstamus gabalus, bet nelimpa ir vsio... manau taip ir su muzika, jei man patinka, ir kas man patinka tai ir gydys, o jei nepatinka tai nieko nebus...
atrodo juk turėtų žmogus užsikrėsti gera nuotaika, šypsena? kartais juk taip ir atsitinka. o kartais sulauki visiškai kitokios reakcijos, kitą erzina besišypsantis veidas. tai gal ir su muzika, jei tau klausosi tokia daina, gal ji ir gydo tave, tai dar nereiškia, kad kitą tai paveiks, kitam gal per saldu, kičas... manau, kad ir šiai konkrečiai dainai visokių nuomonių galima išgirsti, ypač iš tų kurie nesupranta žodžių, jie tada labiau klauso visumos
Bent dirbdama su vaikais pastebėjau, kad tranki, cypianti muzika vaikams iš karto kelia nerimą ir baimę, juk vaikai -tai mūsų lakmuso popierėlis. Jie net meluoti dar nespėjo išmokti. Ar mes pasikeičiame suaugę? Tikriausiai taip, nes jau spėjome atsirinkti, kuri mums patinka, o kuri ne. Bet imant bendrais bruožais, visa švelni muzika daugiau ramina ir džiugina, nei kelia šleikštulį. Niekada nemėgau klasikinės muzikos, bet kaimynas vis leido ir leido ištisas dienas. Žinote, nesiklausius jos keletą metų ir staiga išgirdus pažįstamą melodiją, ji netgi pasidarė graži. Kai kurių muštynių ir riksmo garsas net nejaudina, nes jis taip pragyveno vaikystę.Priprato. Kaip karo metu kareiviai priprasdavo prie mirties.
vaikas vaikui nelygus, tarp jų irgi yra visokių...
stipriausias "gydomasis" muzikos poveikis, manau, kai atlieki pats, nesvarbu kokiu instrumentu ir kaip tau gaunasi, bet pats... bandai bandai ir po kiek laiko pamatai, kad kažką gali "išspausti" iš savęs, koks džiaugsmas, koks malonumas negalėčiau žodžiais apsakyti, net ir idealiai atliekama profesionalo muzika tokio "gryno" džiaugsmo nesuteikia (iš asmeninės patirties) nors kiti pakrauptų ir ausis užsikimštų manęs beklausant, kaip aš negrabiai mušinėju būgnelį nors visi kartu, mes - jėga
O! Su malonumu paklausiau! Ir Linukas toks užsikaifavęs čia... Vuo, ir tu, mergyt, į Yotubę pakliuvai... šaunu šaunu ir smagu... Prisiminiau, kaip ir aš buvau čia pakliuvus "pastuksent"... patiko...
pirate2015 (Šiandien 14:15) Nieko cia idomaus. Kazkoks, atrodo, kaip storas mamyciukas apie mama dainuoja. :))) Kaip tik juokingai atrodo net. Nors pati daina gal ir nebloga - melodija siaip sau, bet zodziai gali kabinti emocionaliai. Bet balsas nieko gero, dainos ispildymas - atlikimas nekoks. O kas del to, kad vienam taip, kitam kitaip, tai juk tai nera esme. Esme tame, kad reikia matyti ir ziureti objektyviai, ivertinti geras ar blogas puses. O tas, kas gal pasamonej slypi (pvz. su ilgesiu kazkokiu senu laiku, todel ir patiko ta senai girdeta melodija), esmes neturi vertinimuose. Vertinamuju kriteriju nepaiso asmenines emocijos.
Tai kad šitas dienoraštis visiškai ne apie Eurovizijos vertinimus.
Ne, neužkabina. Per daug liūdna, pasąmonės lygmeny jaučiu dirbtinumą. Man Motina - tai žmogus, kuris kelia džiugesį, pasitikėjimą, šilumą... Na, nebent, kai mama miršta - tada labai liūdna.
Ir apskritai, man nepatinka dirbtinai keliami jausmai... kai tai ryškiai matosi... Čia kažkas panašaus į labdaros bankus, kur prašo aukoti vargingiems žmonėms. Atsiprašau, jei nepataikiau į taktą...
PS. O jei kalbėti apie muzikos poveikį žmogaus nuotaikai... Tai čia jau sudėtinga. Manoji muzika, kuri man suteikia džiugesį, kažin ar sukeltų malonius jausmus kitam žmogui... Ir atvirkščiai. Yra muzikos, kurios negaliu pakęsti, man ji kelia susierzinimą, kai tuo tarpu kitam - labai miela ir maloni. Konkreti muzika gali paveikti tik tuomet jei ji atitinka "bangas" konkrečiam žmogui.
Dalima (Šiandien 16:03) Ir apskritai, man nepatinka dirbtinai keliami jausmai... kai tai ryškiai matosi...
Bet juk verki realiom ašarom, išgyveni realius jausmus, kai girdi dainą apie mamą, apie meilę, kai to žmogaus jau nebėra. Aš verkdavau net vaikų darželyje, kai vaikai atlikdavo mums dainą mamos dienos proga. Juk tai irgi dirbtina ir ta daina ne tokia jau ,,užgriebianti". Bet pats faktas, kad tau dainuoja tavo vaikas.....hmmm...
Akmenėlis (Šiandien 16:33) Koks džiaugsmas, koks malonumas negalėčiau žodžiais apsakyti, net ir idealiai atliekama profesionalo muzika tokio "gryno" džiaugsmo nesuteikia (iš asmeninės patirties)
O štai aš ilgai mokiausi (pati) groti ,,Jamaha",bet net išmokus nejaučiu polėkio, nes matau didžiulį skirtumą tarp savo ir gerai mokančio žmogaus grojimo. Ar tai noras būti tobula neleidžia džiūgauti? Pažiūrėjau tavo klipą- ritmas patraukia. Bet ritmas visada žmogų perkelia lyg į kitą dimensiją. Pažiūrėkite, kaip tikintieji bažnyčioje kalba rožinį...
o tu pabandyk lyginti save su savimi, ne su kitais, o butent ivertink savo pazanga, kiek ismokai, gal tada pasiseks?
as neinu ten mokintis, tikslas visai kitas, einu atsipalaiduoti po darbu, ismusti nuovargi, buti cia ir dabar, nes jei galvosi apie neiskeptus kotletus tai nieko ir nesigaus... ten kartais reik improvizuoti, tai mane, net suparalizuodavo, nes klausa as turiu, ir ka "varau" pro sali gerai girdziu, ir apsijuokti pries kitus nepataikant, tai tikrai ne mano stilius, o nieko, perzengiau per tai kazkokiu metu, ir vadovas padejo sakydamas, kad pauze tai taip pat muzika po truputi po truputi, dabar as aisku nepavarau keliais aukstais improvizacija, bet bent jau nebijau, groju kas pasitaiko po seile, kad ir issimusu is takto, kaip nors atsidustu, arba nusijuokiu tada ispudingai ir tai irgi patampa improizacija. ne be taip bijau suklysti ir gyvenime, na pamanykite tiktai suklydau, juk is klaidu mokomes...
esu giedojusi bažnyčios chore, bet per 4 mėnesius, keturi kartai - angina, kažkaip tai susiję manyje, gal persistengiu, o gal tiesiog sušalu bažnyčioje, ar pasenau ir netinka "plyšauti", susiradau kitą man priimtiną būdą prisiglausti prie muzikos
Saunuole. Gerai, kad zmones neuzsisedi namie ir stengiasi kazka daryti naudingo, net negaudami uz tai piniginio atlygio. Bet ne viskas pinigais matuojama juk.
pirate2015 (Šiandien 15:21) Apie pačią dainą aš irgi rašau, o ne apie Euroviziją. Tokios neklausyčiau ir ji manęs nekabintų. Bet ne todėl, kad mamos nemyliu, ar pati nenoriu, kad mane vaikai mylėtų. Tiesiog dėl to, kad negaliu nevertint neobjektyviai
Na, jei tu kalbi apie būtent šitą dainą, o ne apie muzikos poveikį, tada abrozdėlis: Sėdi kalėjime kalinys. Na toks ,,kietas". O jo mama jį visada palaikė netgi nusikaltus. Štai mama miršta, kol jis ten sėdėjo ir neturėjo galimybės net atsisveikinti. Ar manai, kad ta ar kita daina apie mamą jo nesugraudintų? Arba gyveni su žmogumi, kuris labai mėgo kažkokią dainą ir nuolat jos klausydavosi. Ir štai tas tau brangus žmogus miršta. Ar, girdint tą dainą, nenuriedėtų ašara?
O aš choro nemėgstu nuo vaikystės laikų. Mūsų pradinių klasių muzikos mokytojas buvo pedofilas (supratau tik iš daugelio metų pozicijos). Vengiant jo rankų, palikom chorą.
o man patinka ir choras, ir ansamblis nuo vaikystės, ypač sutartines, kai dainuodavome ansamblyje, arba kokį kūrinuką keturiais balsais, koks "kaifas", vaikščiodavau "apsvaigus" po repeticijos... mokytojas abi turėjome nuostabias, tiek pradinių klasių, tiek vėliau mokyklos chore... dainavau, kol tikau pagal ūgį ir sudėjimą į mažiukų chorą kviesdavosi, net kai buvau penktokė, buvau pasilikusi savo uniformą pradinių klasių
Nemanau, kad blogą pataisytų. O muzika ne tiek sukelia jausmus, kiek sustiprina. Taip, kad jei nebus poreikio tokiuos muzikos klausytis, tai nebus. Ir per prievartą grojama ji nelabai ką sukels.
Labai dažnai jauni ir susireikšminę žmonės žiūri į senus žmones su panieka. Bet tegu jie patys pasižiūri į save, kai turės tiek metų. Visų pirma, jei ir dagyvens iki tiek, tai eis susisukę ir stenėdami. Ši senutė turi teisę pasižiūrėti į jaunus 30 - mečius ir nusišypsoti su panieka.
nors kiti pakrauptų ir ausis užsikimštų manęs beklausant, kaip aš negrabiai mušinėju būgnelį 
nors visi kartu, mes - jėga 
po truputi po truputi, dabar as aisku nepavarau keliais aukstais improvizacija, bet bent jau nebijau, groju kas pasitaiko po seile, kad ir issimusu is takto, kaip nors atsidustu, arba nusijuokiu tada ispudingai ir tai irgi patampa improizacija. ne be taip bijau suklysti ir gyvenime, na pamanykite tiktai suklydau, juk is klaidu mokomes...
