Žinot, nemoku aš rašyt, kurt... tiesiog mano tokia būsena, kad natūraliai kyla klausimas, kiek žmogus gali pakelti? Supuola viskas iš visų pusių, jau atrodo atsitiesi, bandai pakelti galvą, tai kai vožtelna... ilgai nesinori nosies riest... Eini ir dairaisi, kas sekantis. O darbe kaukę užsidedi, šypsaisi, vaidini laimingą, nors norisi visiems akis iškabinti, verkti, staugti........ O gal čia tik man taip? Gal aš tikrai prakeikta?
Karta stovejau sustojime ir nugirdau dvieju augusiu moteru pokalbi. Pradzioj juokingas pasirode. kalbejo apie ligas: o man ten, o man ten skauda ir tik desto...O paskui...paskui sako viena ju: o kaip neskaudes kai per vienus metus vyra, vaikus , dar kazka palaidojau? Kitoji sako: Dievulis ir krauna tam, kuris pakelia. Abi sutiko su tuo. Sako- ir negaliu paluzt. Kas is to, kad palusiu? Turiu toliau eit. Cia senuju ismintis. Gal ir jums pritaikytina. Va issilaikysit, isstovesit, o tada jau leis tas, kur virsuj lengviau dienas leist. Sekmes jums .
O aš neseniai išgirdau tokią istorija apie kažkada pažinotą moterį: ji parsidavė savo butą ir tais pinigais suremontavo vyro namus kaime. Tik jokios sutarties jie neturėjo, tai jis ją po to išvarė. O kad nepagalvotumėt, jog po nelaimių geriau pasidaro, dar pasakysiu, kad jai koją nupjovė nuo cukraligės komplikacijų. Va, dabar jau tikrai nieko blogiau nutikt negali. Tik pagal Merfio dėsnį išeina, kad vistiek gali.
O čia jau kaip pažiūrėsi... Šiaip tai sutinku su tuo, kad gauna stiprieji, nes jie gali pakelt. Ir manau, kad geriau būti ta stipria.. Tik va su antra sakinio dalim nesutinku- netrukus būna tik geriau Sėkmės laukiant, Bub
Kažin,ar tik tau taip,Buba?Gal kitas tavo vietoje pasakytų....koks aš laimingas,nes turiu rankas ir kojas,galiu vaikščioti ,nesu nebylys,galiu kalbėti,mano vaikai nėra invalidai ir t.t. Tiesiog kai mes turime daug,siekiame dar ir dar daugiau,o kai viskas ima slinkti žemyn,mums gyvenimo pabaiga.Nervinamės,stresuojame ir tuo dar kenkiame savo sveikatai. Kažkada aš įkvėpiau ,apsidairiau ir pasakiau sau...o vis dėlto gyvenimas puikus....neturiu mėsos ,užteks ir duonos.Keistoka,bet kažką atradau ...kitas vertybes,pajutau džiaugsmą dėl tokių dalykų,kurių anksčiau nepastebėjau.O tada ir viskas pradėjo taisytis,nes nelaimė(arba įsivaizduojama) traukia nelaimę kaip magnetas.Ne veltui liaudis sako...nelaimė viena nevaikšto. Žinok,kad yra žmogus,kuris tau linki trumpesnio nelaimių kelio.
Bubyte miela, laikykis... nenukabink nosies... Tu juk tvirta moteris, žinau... silpnumo minučių visoms būna... Tu ištversi, išsikapanosi... ir viskas pradės eiti geryn... To tau labai linkiu.
Kas tie internetiniai zodziai... Norisi kazko apciuopiamesnio... Juo sunkiau- kai nezinom kas is tiesu nutiko. Gal zinotumem- patys sugalvotumem kuo padeti. nes zinau, pats pagalbos prasyti retas kuris isdrista
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai. [ Registracija | Įeiti ]
