"mes turime prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą."
"niekas neateis" (kai mums bus sunku)

Gyvenimo taisyklės. Džeinės tema tik įrodo jų teisingumą.

Nelabai supratau komentarą...čia citata?

Taip, čia dvi citatos. Nežinau iš kur, nežinau kieno.
Konkretinsiu. Mes vieninteliai valdome savo gyvenimą. Ne kažkokios jėgos, ne likimas, ne atsitiktinumas, tik mes. Ir be jokių abejonių, blogus įvykius mes prisišaukiame patys. Irgi mes asmeniškai.
Kadangi mes valdome savo gyvenimą, atsitikus tiems blogiems įvykiams niekas neateis mūsų gelbėti.
Ir Tavo pavyzdukai tik įrodo, kad citatos teisingos.

O kuom blogi įvykiai susiję situacijose,nepriklausančiose nuo mūsų pačių?Štai važiavau auto ir priešprieša išniro girto vairuotojo vairuojamas auto.
Su NEgelbėjimu tai nenorėčiau sutikti.Žūva labai daug žmonių gelbėdami visai nepažįstamą žmogų ar vaiką.

Atsitiktinumai todėl taip ir vadinasi, kad yra reti, atsitiktiniai. Ir nereikia galvoti, kad jie tik blogi. Gali rasti loterijos bilietą, kuris laimės milijonus. Bet... tai reta, ir to neverta imti domėn. Neverta vien dėl to, kad visko niekada neapskaičiuosi.

O dėl gelbėjimo, žinau, Tu esi gelbėjus, man irgi teko. BET, nereikia tikėtis kad mus kas nors gelbės. Tik tiek. Vėl, tai nereiškia, kad būtinai negelbės, bet to tikėtis, tuo gyventi, kad, va, aš būsiu išgelbėtas,- neverta.

O gal... mūsų Gyvenimo Knyga parašyta seniai, ir mes gyvename nulemtą, sutvarkytą, tik mums vieniems skirtą gyvenimą. Ir kas benutiktų - dėsninga. Gyvenimo Knygos niekas negali pakeisti?

Tai reiškia,kd man geriau nė neeikvoti jėgų ir plaukti pasroviui,jei jau viskas taip nulemta?

nium, bet tai jau pradeti sirgti be ligos..

Vot Dalmara ką tik Plepynėj mums visoms pabūrė,tai gal reikia klausyt ir keisti?O jei norėsim keisti,ar vėl neatsidursim prie suskilusios geldos,kad ir kiek pastangų bedėtum.
O vat su Orvel minėta NEpagalba nesutinku,esu garantuota...jei ne iš kairės,tai iš dešinės padėtų.

Orvel čia nelabai teisingai. Galvoti, kad viskas priklauso tik nuo mūsų, jau yra puikybė O kur kiti žmonės, kur visokios gamtos jėgos (je ne antgamtinės)?
Dėl suskilusios geldos, tai gal ne prie jos, bet prie savo galimybių ribos vistiek atsiduriame. Bet ir galėti visi žmonės vienodai negali, o vat norėti pasižiūrėjus į kitą, tai  prašau.

Aš čia neatsitiktinai parinkau temos pavadinimą<Kodėl aš?>.Bet pamąstykime....o kodėl Ne aš?,kai nori išlošti loterijoje.Juk išlošia žmonės,to noriu ir aš..jei kažkas išlošia ,o tokių daug,tai kodėl ne aš?Bet pasirodo,kad aš noriu gerų dalykų ir labai nenoriu blogų.Pagal Orvel'ą tai tada nereikėtų lošti iš viso.
Kartą parduotuvėje pastebėjau žmogų,visą laiką nukreipusį akis į žemę.Kai pastebėjau kitą kartą,tai pasidarė įdomu ir prie kasos paklausiau,ar kas nukrito?Kažkaip įsikalbėjom ir sužinojau įdomų dalyką...jam tai -įprotis,o įpročiu tapo nuo turgaus laikų.Kai visi susikraudavo prekes,jis pereidavo turgų ir rasdavo gana daug monetų...iškrisdavo ir pirkėjams,ir pardavėjams,o per šurmulį ne visi rasdavo.Iš to netgi išgyvendavo,kai buvo sunku.Sako,net šimtinių ir piniginių yra radęs.

Na, lošti ir aš nenoriu. Per daug maža tikimybė išlošti
O tikėtis galima sau ir geriausio, ir blogiausio. Tik kažkodėl dėsninga, kad patyrę sėkmę, vėl tikimės sėkmės, o nesėkmę - nesėkmės. Bet vistiek niekas nemano, kad būtent jam turi būti blogiausia ir, kad jis nusipelnė nelaimės arba, kad jis yra žiopliausias.