Aha. Viskas pigiau. ir buitinės technikos mažiau pirkt reikia. Aš jau galvojau apie tokią galimybę, tik atbaido du dalykai: 1. apšauks lesbietėmis, 2. išsitekt bute bus dar sunkiau negu su vyru ( o jei dar finansinės galimybės iš ko virt pietus skiriasi?

Ar tave jaudina pletkai? Tai tada tu dar jauna.
Na dėl tos buitinės technikos,tai gal ne pigiau,nes išnuomojo metams,o kuom grįžus skalbs?Milteliai,elektra tai taupiau.O gal negrįš po metų,nes joms taip gyventi patiko?Bet galimybė grįžti visada turi būti,nes jausiesi kaip nuomininkas.
Sakai išsitekt?Jei kiekvinas turi savo atskirą erdvę-po kambarį,tai kur dar nori išsitekt?Pvz. mes su dukra gyvename savo kambariuose,o kitur įeinu tik dulkes nuvalyti.Tiesa,dar nepaminėjau...viena turi sodą,taigi dar ir daržovių klausimas atpuola...pusę maisto turi metams.Ir vienai sunku dirbti sode,o kai supuola tryse,jau ir matosi nuveiktas darbas...
Atremsiu dar vieną tavo tvirtą argumentą-pietus.Taigi tariasi,ką gaminti,o jei tu nori kažko papildomo,nusipirk sau.Sakai,skaičiuos tą keletą centų ir susipyks?

Aš dar katinų turiu. O kur juos dėti?
Šiaip tai mano močiutė jau šitą  kartu gyvenimo variantą kažkada su savo  pussesere bandė. Ir nepasiteisino - nesutarė. Ir išvis kuo žmogus senesnis, tuo jam prisitaikyt sunkiau.

Katiną į prieglaudą. O tai kuri gi nesugyvenama buvo?
Šiaip pastebėjau faktą...artimų žmonų santykiai geresni,kai jie gyvena per atstumą.Svetimų-kai gyvena šalia.Vat nesuprantu to.Juk bėdos atveju bėgam pas kaimyną,o ne skambiname kažkam toli.

Įtariu, kad abi, bet turbūt labiau močiutė

puiki mintis, dar puikiau, kad sutaria ir sugyvena... bravo moterytes... ar aš galėčiau? vargiai... galiu pabūti su draugėmis dieną kitą, bet paskui labai džiaugiuosi kai išsibėgiojam kas sau... net kai nuosavas vyras išvažiuoja aš - devintame danguje tai ką čia apie drauges porinti

O aš galėčiau,juk prieš tai ,,apsiuostai" arba gal jos gyvena kaiminystėje.Nemėgstu tik chamų ir tų ,kurie piktybiškai primeta savo valią aplinkiniams .Labai svarbus šiuo atveju aspektas-turėti dar ir savo namus ir turėti galimybę bet kuriuo momentu į juos grįžti.Bet vėlesniame amžiuje žmogus daug ramesnis.Turiu porą draugių nuo jaunystės,su kuriomis kartu suvalgytas pūdas druskos.
Jei ,sakykim,kažkada mane išvarytų vaikai iš namų,tai aš sugebėčiau taip gyventi.O jei infarktas,kai kiekviena minutė brangi,o tu esi vienas?
A ne kolektyve gimsta naujos įdomios idėjos? O gal esate kokiame nors pažinčių portale?Palydovo ieško ir seneliai.Kodėl?

Įdėja iš esmės šauni. Bet nelabai tikiu, kad pagyvenusios damos ilgai išlaikytų įtampą gyventi prie vienos virtuvės. Po kelių mėnesių ims pyktis...
Nebent tai senos geros draugės, kurios viena kitą gerai pažįsta ir gali pakęsti kitos įnorius.
Nors... kai gyveni atskirai - visai kita kalba.

O kodėl jūs taip pesimistiškai,tuoj ims pyktis...negyvenote bute su bendra virtuve?Aš gyvenau ir iki šiol prisimenu su didžiule šiluma.Dvi šeimos pasidalindavom ir plonute riekute rūkytos dešros. Vėliau išvažinėjome į skirtingus miestus ir ryšiai nutrūko,bet tikrai norėčiau juos gyvenime sutikti,tikriausiai neatsikalbėtume mėnesį.Ji buvo stebuklingai protinga moteris,išmokiusi mane gyvenimo paslapčių,o jis kaip Artis -bitė Maja.Pradžioje mūsų vyrai užimdavo virtuvę savo išradimais,o ir mes vėliau prisijungdavome su arbata.Ech...geri buvo laikai.

Džeine, anuomet buvo jaunystė, kai viskas gerai ir faina... O be to dar toks faktorius, kad GYVENTI PRIVALAI, NES NĖRA KUR DĖTIS.
O kai ilgus metus gyveni vienas kaip karalius, staiga reikia dalintis virtuve, valyti svetimus purvus tualete, vonioje, koridoriuje... erzinantis svetimas kvapas, ne vietoje paliktos šlepetės, atverstas kilimuko kampas, nepalaistyta gėlė, arbatos puodukas paliktas neišplautas... oi, kiek smulkmenų, kurios ims siutinti...

Ė..ė...ė...koks egoizmas...kilimėlis atverstu kampu ,nejaugi taip būna?Manęs tikrai neerzina.Jei pradėsime visus perdirbinėti pagal save,tai tikrai bus š...
O kaip tada šeima iš 5-ių ar daugiau žmonių?Gi užsimušt reikia kiekvieną dieną.O jei dar 3 gyvena viename kambaryje?

Kap išsiauklėsi - tep turėsi

Taigi, ir šeimoje kone kasdien būna visokių ekscesų. Kaip dažnai šeimoje žmonės pykstasi ir barasi... O jie juk artimi, viens kitą žino, kaip nuluptą...
Tarp kitko, aš su Džeine sutikčiau eiti gyventi kartu. Tik savo kambary pasitiesčiau kilimą, kas Džeinei labai nepatiktų...

Dalmara,Džeinė pas save pasitiestų ne kilimą,o būtinai baltus avikailius Aš jau daugybę metų neturiu nei naktinių užuolaidų,nei kilimų,bet turiu kirptus (būtinai baltus) plonus avikailius.Jokių senų baldų!

Žinai , kartą teko skaityt jehovos knygeles tai ten pilna visokių tokių pamokančių istorijų ir stebuklingų išgijimų .
O dėl to gyvenimo kartu tai žinau kaip elgiasi dvi katės sumestos in maišą , o čia visos cielos trys

Jei kates kažkas sumetė prieš jų valią,tai suprantama.Bet jei pačios katės susieina...argi jos nedraugauja,a?
Šiaip tu esi nuomonės,kad 3 moterys negali gražiai sugyventi?O vyrai gali,nes kartu geria?Bet tada ir mušasi.

Nu nežinau , čia man kažkas nerealaus

Dalmara, įdėjau nuorodą filmo "Zavtra byla vojna" , čia apie "komunalkes" bet geras , jei nemačius būtinai rekomenduoju
http://rutracker.org/forum/viewtopic.php?t=453866

Aga,tai tu čia rusų filmų apie komunalkes prisižiūrėjęs,o ten vien tik mušasi.

Oi , kuma, nigavarai , ten viską daro , ne tik mušasi

Nee, dabar neišeitų niekaip, nes žmonės per dideli individualistai. O šiaip, tai toks išradimas jau ne dabar padarytas. Atsimenu, mūsų gatvės 9 numeryje gyveno tokios bendrietės, ne vienuolės, bet bendrietės. Turbūt jos be jokių įžadų viskuo dalindavosi, bet ir melsdavosi daug.
Paskutinį kartą bendrietę buvau sutikus 1999 metais, bet čia jau iš kitų. Ji tada buvo gal 38 metų.

Religija moko pakantumo,bet savęs prievartavimas man nepatiktų.Ar jūs matote kažką pozityvaus,kai žmonės seka Jėzų ir nori būti kalami prie kryžiaus,plakami iki kraujo ir pan.Aš to nė už ką nedaryčiau.

Aš tame kaip tik matau. Tik reikia suprast kaip tas kalimas vyksta ir kodėl. O, va,  žmonės (beveik visi, tikintys taip pat) sekt Kristumi nenori. Dėl to ir problema.

O kodėl turėtų sekti?Ar sąmoningas kančios sau sukėlimas nėra mazochizmas?Mazochizmas taip pat yra nukrypimo forma.

Čia esmė ne tame. Nemanau, kad Dievui reikia, jog kažkas atkentėtų. Tikriausiai Kristus parodė kaip reikia elgtis, kad reikia nebėgt nei nuo kančios, nei nuo kaltės (nes žmonės tikrai pakankamai prisidirbę yra). O ir tos kaltės yra bendros. tik atsitiktinumas lemia, jog vienas, o ne kitas kažką blogo daugiau padaro. Be to prisimeni tą pasaką, kai aiškinama kuo dangus nuo pragaro skiriasi?

Liuks moterikės,jų pavyzdžiu tik ir reikia sekti. Nepasiseks,na nepasiseks iš to negalima daryt tragedijos.... rasim kitokią išeitį. Bet nepabandžius sakyti kad bus blogai-negerai. Jau patys užprogramuojame nesėkmei... mes juk žmonės visi,kalbėjimasis daro stebuklus. Niekada nesistenk kelti save aukščiau kitų tada ir ateis sėkmė. pesimizmui vietos jau ir taip gana gyvenim, tad stenkimės surasti kuo daugiau gražių ir prasmingų dalykų.

Aga,tas negatyvus nusistatymas nepabandžius negerai.Šiaip žmonės kažką darydami bando šimtus kartų.Ir jiems pasiseka...turiu mintyje išradėjus.
Buvo pas mus viena kiemelietė,kuri vis klausdavo patarimo,bet kiek beduotum,jai vis negerai ir negerai.Tai kam tada iš viso prašyti?Štai tuom ir skiriasi pesimistas nuo optimisto.
Grįžtant į temą,aš nematau čia jokios problemos ir nesuprantu,kodėl kiti mato.Jei iš tiesų būtų neįmanoma,tai kaip tada gyvena seneliukai senelių namuose?Ir netgi viename kambaryje po kelis.Sakysite..būtinybė.Bet juk galima grįžti pas vaikus,jei tokie yra.

Va su patarimais tai ššš,pamenu tą kiemelietę,galėjai jai aukso kalnus atnešti o ji sakys kad tai šūdas.
Viskas įmanoma jei to tik NORI,o jei jau iš karto pradedi svarstyt kas bus jeigu bus.... Tai tada klausiu o kam tekėjome? Juk nesvarstėme tiek,pasidavėm jausmams ir nesvarbu buvo kas bus jeigu bus. Kam gimdėme? Juk nesvarbu tada buvo ar tie vaikai bus geri,sveiki,negalvojome kad sunku bus auklėti ir auginti... Viskam žmogus turi kantrybę ir supratimą,todėl mes ir žmonės. Aš tik už BANDYMĄ kažką daryt o ne dejuot ir galvot apie patį blogiausią.
Žinoma paprieštarausit,sutinku,būna gyvenime labai sunkių akimirkų,tačiau mes stiprūs ir galingi.Praeina liudesio etapas ir tada priimame sprendimus.
Mūsų gyvenimas pripildytas įvairiausių jausmų ir emocijų. Pagrindinės emocijos yra keturios: baimė, džiaugsmas, liūdesys ir pyktis. Jos tarpusavyje neretai susipina, juk vienu metu galime ir liūdėti ir bijoti. Kartais „susimaišo“ ir, atrodytų, prieštaringi jausmai – tarkim, džiaugsmas ir liūdesys. Aišku, jaučiame ir daugiau jausmų. Nėra gerų ir blogų emocijų, visos yra žmogui naudingos ir būtinos. Tačiau, galima sakyti, kad jaučiame teigiamus ir neigiamus jausmus. Visgi išvengti vadinamųjų neigiamų emocijų – neįmanoma, o ir nereikia. Nes jos mums padeda. Dėka liūdesio galime išgyvent įvykusią netektį ar santykių praradimą.
Bet viskas ateina ir pabaiga,prasideda gerasis gyvenimo periodas........ mes juk ŽMONĖS.

O kokie dar čia gali būti bandymai? Juk tų kitų norinčių bandytojų taip pat ne taip paprasta surinkt. Jeigu tos potencialios sugyventinės pačios džiaugiasi, kad savo butą pagaliau nusipirko arba išvis tokios keistos, kad gatvėje kartais kalba, o kartais ir pabėga? Arba dar atsižvelgt į tokį faktorių, kad už dviejų kambarių buto nuomą mažesniame mieste ne kažin ką ir gausi... Tada jau geriau, jei norisi per tą vietą taupyt, susirast vienai bendrabučio kambarėlį išsinuomot ir bus tas pats. Tik vistiek perspėju, kad savo butą reikia turėti tokiam mieste, kur pakankamai didelės nuomos kainos. Bet ir su didele nuoma yra rizika, kad bute po nuomininkų tų pinigų gali remontui neužtekti, net tik, kad kelionėms

O tu dėtumeis gyventi su silpnaprotėmis?Aš ne,nesu tokia altruistė.Bet pvz. su Torpeda ar Dalmara tikrai dėčiaus.Man svarbu ne pinigai,o tai,kad gali įdomiai gyventi,kai turi draugų.Bent aš jau nesu toks žmogus,kuris moka džiaugtis vienas...atgyju tik kompanijoje.O nuo zanūdos ir nuolat bumbančios dėčiau į kojas.
Dėčiaus ir su Arčiu.

Taigi, reikia kad moterikės būtų vienišos. Kai liksiu viena, pasiūlysiu susikraustyti į mano namuką - kaip tik trys kambariai yra.

Tavęs paskaičius tai pamanai kad pasaulis visas šššš.... viskas šššš ir bus šššš.
Paskui nuomonė kad nepajundinsi subinės nes tam reikia pastangų(na tipo kas surinks tas moterikes krūvon). NIEKAS NIEKO NEATNEŠA ANT LĖKŠTUTĖS. Kiek pats sau padėsi tiek turėsi. Praėjo komunizmo laikai kad kažkas kažkam liepė tą ar aną daryt :P

Čia jau komentarai siek šiuo atveju kažin ar susimaišę neaišku kam kas komentuoja. Bet vistiek šiuo atveju pačiam sau padėt nebūtinai išeis. Negi tu skelbimą duotum ieškodama moterų, kurios nori kooperuotis? Ir tuo labiau ar eitum gyvent surinkus tokias moteris?

Komentaras buvo skirtas Tau. Ir eičiau, ir duočiau,ir ieškočiau. Nesėdėčiau kol kas man pensiją atneš Man užtenka net ir dabar bendraujant atsirinkt su kuom galėčiau gyvent. Atsisuku atgal ir pamatau daugybę žmonių, kuriuos myliu,jais pasitikiu ir gerbiu. Tai mano gyvenimo vaisiai.

Bet dar klausimas ar jie su tavim eitų ir ar ilgai išgyventų kartu? Arba ir tu pati su jais.  Teoriškai lengva kalbėt

O tu atvažiuok ir pamatyk praktiškai...

Atvažiavus į svečius dar nieko nematysiu. O praktiškai aš žinau kaip mano močiutės sugyveno. Viena jau rašiau, kad su savo pusseseria ilgai neišbuvo nors po tėvuko mirties bijojo viena gyvent. O kita, kad nereiktų gyvent su vyro seseria, pasimainydamos važiuodavo viena į miestą, kitą į kaimą

Puiki tema, tikrai.
Tai va, aš ir sakau, prieš susieidamos gyventi kartu, moterikės turėtų aptarti visus variantus, netgi visokias tokias smulkmenas. Turėtų gerai SUSITARTI.
Jei iš anksto visos jaus atsakomybę, savyje susidėlios visus jausmus, įvertins savo reikmes ir sveikatą, kitų dviejų poreikius įvertins - tuomet tikrai galima kažko pasiekti.
Būtent, nuo pačių žmonių geranoriškumo ir pakantumo priklauso sėkmė.
Bet čia, manau, tik didmiestyje toks biznis įmanomas.
O laviruoti galima visaip.
Galima trims išsiduomoti visai nebrangų butuką priemiesty, o išnuomoti visus tris gerus butus, jei jie geri.
Galima bent vieną butą, jei mažesnis, nuomoti valandoms. Juk trims moterikėms būtų lengviau su tuo tvarkytis, negu vienai.

Tai šitaip mes prieisim iki to, kad apskritai gerai yra kooperuotis. Ir nebūtinai vienišiems. Pvz. kelios šeimos gali nusipirkt butą Palangoj (arba Maljorkoj) ir gyvent pakaitomis kada nori. Arba automobiliu nevažinėt visur po vieną, o ieškot kas važiuoja į tą pusę ir važiuot kartu. Ir dar daugelį kitų dalykų.

Iš esmės tai jo, kooperuotis yra gerai.

Palikim nuošalyje netgi finansinę pusę...visi žinome,kad tai tikrai ekonomiška.Mūsų name gyvena daug vienišų moterų nuo 45 m.Jau tokiame amžiuje jos sėdi prie teliko-lango dienų dienom ir akys tuščios arba piktos.Vyro neranda,pinigų mažai,todėl niekur neišeina ir tik viena mintis...kaip sutaupyti.
Turiu vieną kaimynę senesnę...vyras mirė,vaikų nėra,tai nusipirko šunį.Ir pastebėjau tendenciją-kai tik grįžtu namo,ji mato pro langą ir tuoj eina su šuniuku pasivaikščioti.Visad pašnekinu,papasakoju,kas pasaulyje darosi,o ji atgyja.
Vis galvoju ją pasikviesti,kartu iškepti pyragą ar ką,bet vis ,,rytoj",nes Vilniuje aš visur tik lakstau.

Jei ne ekonominė pusė, kartu gyventi nereikia. Va, susitarkit keturios iš eilės pas kiekvieną kas sekmadienį bendrus pietus valgyt. įsivaizduok - kartą per mėnesį visom gamini, o tris kartus į svečius vaikštai.

Kooperuojasi bendram važiavimui.Studentai ir jauni žmonės taip daro,tik nežinau svetainės adreso,bet ji tikrai yra.Viena mokytoja neseniai pasakojo,kad taip keliauja į tėviškę kas šeštadienį.

Dalmara,valandoms-tai seksui? Žinau žmogų,kuris išnuomoja,tai valanda-60 t.Nuomavo vieną,o dabar jau nusipirko antrą ,sakė pirks ir trečią nedidelį butuką.Tai gana pelningas biznis.

Jo. Aš irgi pažinojau vieną šeimą, kuri taip nuomodavo kelis butukus. Pelninga, bet ir darbo nemažai. Kasdien sutvarkyti ten, išvalyti prišnerkštą, pakeisti patalynę, paskui skalbti... priiminėti užsakymus, duoti ir priimti raktus ir pan. Sakė, kad kai kas išsinuomoja visai parai, baliavoja žiauriai, viską išdaužo, išlaužo, privemia ir pridrabsto...
Na bet, vistiek apsimoka.

Štai ir išsiskyrė nuomonės,kai pasiūliau paįvairinti savo gyvenimą materialiniu aspektu.Ir paaiškėjo,kad Torpeda teisiausiai...tereikia pažiūrėti į šią situaciją šiek tiek kitokiu kampu ir viskas pasirodo kitoje šviesoje.Mane kelionėse visad stebino daugybė žilų senelių ir japonų-jie sudarydavo pagrindinę turistų dalį ir kurie visad gyvybingi,smalsūs,linksmi ir...atrodo,laimingi.Mes prieš kelionę lakstom po parduotuves rūbų,nespėjam ir stresuojam.Jie tiesiog ramiai rengiasi tai,ką turi ir dėl to nekompleksuoja...japonai eina tokiais nuklypusiais batais,kokiais aš neičiau į daržą.
Tik vėliau supratau...mes esame žiauriai riboti snobai ir tuoj zirziame...nėra pinigų.
O gal mes neturime smegenų gyventi kokybiškai ir smagiai?
Juoda nuotaika ir požiūris-tai kaip užkrečiamas maras,ponai ir ponios.Kas mus pataisytų?Tfu..tfu...tfu...matyt tik stichinė nelaimė.

O jeigu tokio biznio nenori? Pvz. turiu tokią draugę, kuri sakysit, kad nesugyvenama kaip ir aš  (nors mes beveik skirtingos) ir su kuria turėčiau gyvent, nes mano draugai tokie, tokius "užsigyvenau". Tai ji tik pernai savo buvo nusipirko pirmą kartą gyvenime. Iki tol arba nuomavosi (o jei su kitais tai ir skųsdavosi kokie jie blogi) arba iš pradžių dar gyveno baisiai didelėje šeimoje (tokioje didelėje, kad aš nedrįstu klaust kiek brolių, seserų turi, nes vistiek pamiršiu). Tai jai gyvenimas vienai nuosavame bute yra tobulumo viršūnė ir kitaip ji nesutiks niekaip.
P.S. O aš prisiminiau, kad ir bendrų kelionių su draugėm nenoriu. Man patinka žmonės kaskart nauji.

O jei jau tokio biznio nenori - tai kokia dar tuomet kalba? Čia kalbamės apie tai, kad gerai būtų tokį bizniuką pasidaryti TOMS, KURIOS VIENIŠOS IR KURIOMS SUNKU.

Galaxy (Šiandien 12:39)

O aš ir nesakiau,kad tu nesugyvenama,čia viskas tik pavyzdys palaikyti pokalbį.
Na jei nieko nenori,tai nieko ir nereikia,tai kame problema? Ar ji dabar skundžiasi?Ne?Na tai tegu ir sėdi viena,jei jai taip gerai.Ar tu norėtum,kad tave kažkas perdirbinėtų?Aš tai kaip spirčiau į užpakalį...

Cha , o tu tik pabandyk sakyti, kad aš nesugyvenama...

kIEK ŽMONIŲ, TIEK NUOMONIŲ.
Dabar pagalvojau, kad aš galėčiau susigyventi, jei jau tektų... Tik bijau, kad su manimi būtų kitoms sunku. Man atrodo, kad esu labai kapryzinga... Į mano kambarį niekas negalėtų užeiti, kol aš neleisčiau. Pakabinčiau ant durų raštelį - NETRUKDYTI.
O kada tokio raštelio nebūtų - tada prašom.
Į virtuvę eičiau tuomet, kai jau kitos ten pasisukiojo... kad nesitrukdyti...

va va ir kiek ilgai tau taip patiktų gyventi?

Dalmara (Šiandien 16:21)

Še tau..ogi visas bajeris ne tik finansuose,o ir kolektyvizacijoje.Vien materialinė pusė?Hmmm....tai tada bus vienišių bendrabutis.Juk kartu išsikepti tortą,prie jo nusipirkti šampano,pasidalinti naujienomis-tai ir yra kaifas.Žinoma,reikia gerbti kiekvieno privatumą ir nuotaikas,bet eiti virtuvėn,kai kiti jau išėję?Hmmm...nustebinai.
Ot aš specialiai kepčiau kažką skanaus,ką tu labai mėgsti,tai jau tikrai išlįstum,arba iš išdidumo seilė tįstų iki žemės.

48 galaxy (Šiandien 12:26)


Paskaičius,susidaro nuomonė kad visi aplinkui tik "pabaisos".
O Tu Klausiuk atvažiuok,pagyvenk,tik manau kad paskui mane nespėsi

O jeigu nespėsiu, tai kaip galėsim gyvent kartu?

Pabandysim gal tada ir pasikeis Tavo nuomonė

O kur tu vyrą dėsi, kad su manim gyventi eisi?

Per daug komentarų

Tai ką...reikia ištrinti?
Gi žinai,kur bobos,ten ir turgus.
Aikšy,aš tave į savo kambarį priimsiu,o jos tegu pavydi.

Ateitau ale įtariu kad žmona labai bus prieš

Aa, čia, jeigu pas Dzeinę. O gal pas kitą leistų?

Nebūk Klausimukas

Manai, man neišeina taip klausinėti?

Va,va gerai Artis sako,mažiau kalbų-daugiau darbų. Liežuviu plakt visi moka ir kaimietis ir kelis aukštuosius baigęs o va surizikuot....... Ura,pirmyn.......

aš sveikinu visus pabandymus, bet šis man asmeniškai, kol kas netinka... gal nepriaugau iki to, gal, kad vis dar tebegyvenu tarp daug žmonių ir vis noriu pabūti viena, man tie "bendrikai" nepriedūšios...

Akmenėli,tai aš irgi turiu su kuo gyventi,ale gi reikia kurti planus ateičiai.Kai vaikai išmes,tai nebebus laikas ieškoti.Va taip paskubom išteki,bijodama likti senmerge,o paskui apsižiūrėi,kad nei pačiam ėsti,nei kitam duoti.Bet šis būdas man nėra nepatrauklus,nes mėgstu gyventi įdomiai,o turiu draugus tokius zanūdas,o ir tų pačių jau neperdaug.

Nu tep , su tuom prisiruošimu tai ir užtrunki žmogus, o jaunystėj užtekdavo tik pagalvot

Kai perskaičiau dienoraštį, pagalvojau - o juk gera įdėja!!! Iškart pagalvojau apie vieną savo draugę. Keista ji, įdomi...  skirtingos mes, bet... manau, kad man pavyktu susigyventi... 
Paskui skaičiau jūsų komentarus... hmmm... susimąsčiau... O juk tikrai ne su kiekvienu žmogumi gali sutarti, priimti ir toleruoti... Gali pradėti erzinti. Bet juk rinktumėmės "sugyventines" pagal save. Tad, kaip Džein sako, reikėtų pabandyti.
Bet, jei susieitume geranoriškos babulkos - būtų velniškai smagu! Viena kitą pabaksnotume, jei kuri aptingtų, pakeltume, jei dūšioje pultume, paguostume, jei pasidarytų liūdna...

Kaip tik taip ,Tina.Šiais skubėjimo ir bėgimo laikais mes daugiausia kreipiame dėmesį į išorinius (materialinius)dalykus ir kitkam nebeturime laiko.Bet mums ne prošal būtų prižiūrėti savo mintis-dar vienintelį mūsų valdomą dalyką ir tapsime laimingesniais.

gyventi kartu, kiekviena diena trintis...nium nezinau, musiau galeciau, as ne konfliktine..
bet peitus pas kita kiekviena sekmadieni cia jua liuks ideja. pas mane darbe dirba dvi seserys, tai jos jau nuo neatmenamu laiku penktadieniais eina pas tevus pietauti.... kiekviena penktadieni, tai tapo tradicija... na zinoma buna ismimciu, bet nepraleidzia... as kartais net pavydziu kad pas msu siemoj nera..

Ale tikrai. Dabar pagalvojau, kad nežinau nė vienos internetiškai pažįstamos moters mirusios. užtat vyrų turbūt penkis (penktas ne iš Zebros).

na, aš kaip visada, pavėluotai, tad mano komentaro niekas nei matys, nei skaitys, nei atsakys. kaip visada. Nu, bet parašysiu vistiek. bent jau sau
na, jeigu toks eksperimentas metams- kodėl gi ne, jeigu yra poreikis ir noras. Jeigu tikslas- sutaupyti kažkokiam tikslui pinigų. Juk ir dabar tokio tikslo vedami lietuviai emigruoja dirbt į užsienį, nuomojasi kambariuką keliese (dažnai vienam name daug tokių bendrų kambariukų), taupo, sdpaudžiasi, kad parvežtų namo litą, kitą. Ir pasipyksta. bet ištvaria.
Žinoma, liūdna, kad senatvėj reikia griebtis tokių priemonių. Juk su metais jau keičiasi poreikiai ir norisi pagaliau kažkokios gyvenimo kokybės, o ne tokių drastiškų eksperimentų. tarkim, aš žmogus prisitaikantis, kolektyviškas, ir galėčiau taip bute su kitom gyvent (žinoma, jeigu mes trise atitinkam viena kitą), bet toks gyvenimas nebūtų kokybiškas, jis neatneštų nei ramybės, nei pasitenkinimo. Ir laukčiau, kad viskas greičiau baigtųsi. Ir galėčiau grįžt namo. Kad ir tuščiom kišenėm ir tuščiu skrandžiu, bet užtat savo namuose, kuriuose aš esu šeimininkė, savo namų karalienė savo saugioje tvirtovėje.
O šiaip Dzein pasakojimas labai pamokantis- idilė ir gražus bendras gyvenimas iškart baigėsi, kai kaimynystėj atsikraustė vieniškas diedukas

Lira (Šiandien 15:38)
O šiaip Dzein pasakojimas labai pamokantis- idilė ir gražus bendras gyvenimas iškart baigėsi, kai kaimynystėj atsikraustė vieniškas diedukas

Žaviuosi,Lira,tik tu viena supratai mano paskutinį sakinį..
Tik tu neteisi dėl skaitymo,jei dienoraštis jau senesnis.Juk atidarius pirmąjį diarų langą matosi,kad komentarų padaugėjo,tai ir ateini pažiūrėti,kas kokia genialią mintį mestelėjo.Ir verta,nes visiems praslydo pro akis diedukas.Vienas.

O aš irgi dar čia perskaičiau. Dzeinės dienoraštyje nebuvo parašyta, kad idilė baigėsi, todėl ir praslydo pro akis.
Šiaip jau primenu, kad nereikia įrodinėt, jog sugyvent galima, tik būtent aš neturiu nei tokios teigiamos aplinkos, nei pavyzdžių. Ką aš kalta, kad išvis tų pavyzdžių mačius ir pastebėjus kas iš to gaunasi? Be to matau kiek moterų nesugyvena su vienu savo vyru, o čia reikia su dviem bobom sugyvent

Matai,Galaxy,tam ir yra pesimistai ir optimistai....pesimistai mato tik neigiamas savybes.
Abrozdėlis:Ateina pesimistas ir optimistas į naują ,apžėlusį lauką.Pesimistas kniaukia...jetkau,kiek daug žolių,kaip sunku dirbti,technikos nėra,kastuvo,nėra...tai kaip aš kasiu?
Optimistas galvoja....vat tuoj nubėgsiu pasiskolinti kastuvą,sukasiu žemę,pasodinsiu daržovių ir valgysiu.Ir dar gėlių pasodinsiu,bus labai gražu.O dar ir parduosiu.O dar ir baseiną padarysiu.
Atspėk,kas gyvenime pasiekia daugiau?  

tai nustbinot Nes paprastai kai ateinu pavėlavusi, pakomentuoju, paskui niekada  daugiau nerandu jokio komentaro- arba niekas nesilanko jau senesniuose dienoraščiuose, arba kai  ateina Lira, visos kalbos nutyla
O aš galvoju, kad va taip bendrai daug senukų gyvena. Tik ne po vieną, o po du. Ir ne su tos pačios lyties atstovu, o su priešingos- diedukai su bobutėm ne iš meilės susieina, o kad lengviau dviese. Būna, vienas savo butą palieka vaikams ir išeina su kitu senuku gyvent. Ne meilė tai, o pasiaukojimas vardan vaikų. Juk visi žino- šiais laikais ne pensininkai sunkiausiai gyvena, o jaunos šeimos.

ir aš dar paskaitinėjau... mat tema gera.
Lira, tave visuomet paskaitau. bet kad dažniausiai, nelieka ko ir bepridurti, tai taip ir nieko neparašau.

Lira,netiesa..dalis gal tikrai eina dėl vaikų,bet dauguma eina dėl vienatvės.Iš išorės mums atrodo,kad juos priremia finansiniai dalykai,bet viskas slypi kur kas giliau ir tai supranti tik atėjęs į tą tašką.Jei tavo mamai kitaip,tai dar nereiškia,kad visiems taip.Tavo mama gal visą laiką vargo su vaikais ir ji mirtinai pavargo.
Kuo amžius vyresnis ,tuo žmogui sunkiau rasti antrą pusę,bet tuo labiau žmogus jaučiasi vienišas ir niekam nereikalingas.Tuo labiau bejėgis.
Aš  buvau labai išranki ir pasipūtusi...tas man negeras,tas negražus,tas knarkia.Ir ką turiu?O dabar niekas į mane nė nežiūri.Ir vaikai išaugo,jie nebeturi laiko man.Ir kas manęs laukia?Va tokia pensininkių kompanija.Bet tai dar ,skaitau,geras variantas.Jaunystėje buvome trys neperskiriamos draugės.Ko gero po dešimties metų,teks grįžti į jaunystę,nes visos jau vienišos....

Dalmara ,vat aš irgi visad paskaitau.Pasirodo,Lirai reikia padėti ženkliuką,kad skaitei.Okey,padėsiu kryžiuką,jei jau nebeparašysiu nieko.Lira teisi,jei nieko nėra,tai atrodo ,kad niekam ir neįdomu jos komentarai.