Šiandien manęs paklausė „kur paimti Laimės hormonų?“ Atsakiau, kad reikėjo eiti į Jūros šventę... gavau visą tiradą: kaip ten brangu, kiek daug žmonių, kokie visi girti ir t.t. ir panašiai. Bet aš mačiau visai ką kitą, na buvo žmonių, bet visi tokie besišypsantys, kai kurie su karūnomis (ir aš buvau nusipirkus karūną 2Lt, bet buvo labai šventiškas jausmas vaikščioti su ja ant galvos), vaikai išdažytais veidukais (net suaugusių kompaniją mačiau su išsidažiusiais veidais) Šiemet, kaip nė vienais metais, išklausiau net kelis koncertus: „Akustinės spalvos“,„Kontrabandos“, „Miuziklų Mixtūrą“, „Quenn show“, „Hiperbolės“. Mokėmės šokti. Ganėm akis mugėje, nusipirkau Indiškų Samosų (tai tokie pyragėliai, su sojos mėsa ir daržovėmis, kitas buvo su obuoliais, o trečias buvo su varške) man labai patiko su obuoliais ir varške, su sojos mėsa ir daržovėmis galima valgyti tik iš bado vyras pirko naminės duonos, sūdytos mėsytės kurią barstėme Džiugo sūriu ir valgėm sėdėdami ant žolės, tiesiog miesto centre. Dar lankėmės ir valgėme viename žuvies restoranėlyje VISA ŠEIMA. Viską vainikavo fejerverkas. Jau maniau nesulauksime jo, nes visi buvo pavargę ir zirzaliojo, kad gal užteks tos šventės ir važiuojame namo ilsėtis, bet išsiderėjau, kad sekmadienį į šventę neisiu jei sulauksime ir pažiūrėsime fejerverką. Buvo verta, labai gražu, mėgstu fejerverkus dar nuo vaikystės, tai vienintelė pramoga kuri niekada nėra manęs nuvylusi.
Taigi Laimės paimti vargiai ar galima kažkur, bet suaktyvinti savyje tą jausmą manau įmanoma... nors, kaip dainavo Hiperbolė: „Tu neišdrįsi paklaust neišdrįsiu aš Kaip tai įvyko ir kas atsitiko kas...kas?“ Bet jei jau paklausei, tai bent priimk atsakymą, o nenumok ranka, kaip į durnikę, kuri visada laiminga, nes nesupranta kokia nelaiminga... Turėjau čia išsilieti, nes tai ką aš pasakojau kolegei, niekas neįdomu, tarsi mes buvome skirtingose šventėse... Manau ir daugiau yra žmogeliukų kurie buvo Jūros šventėje ir matė ne tik dideles kainas ir girtus svečius, bei miestelėnus... juk buvo kažkas ir gražaus ir aš nesu ta kuri save apgaudinėja ir matau tik tai ką noriu, o ne tai kas yra...
Matai,Akmeniuk....kiekvienam savo poreikiai. Vienas ,eidamas Palangos ,,brodvėjumi" mato restoranuose sėdinčius žmones,o jo finansiniai ištekliai labai maži.Tai ir jau genda nuotaika,nes jis jaučiasi skurdžius...kur ten jam laimė.Kitam užtenka pamatyti jūrą ir nematyti tų restoranų. O laimės hormonų gali pasigaminti pats. Aš niekaip neprisiruošiau susiremontuoti mašinos ir metus labai vargau.Kai pagaliau sutvarkė(smulkmena,bet svarbi) ir užkūriau iškart...pradėjau dainuoti iš laimės.Na važiuoju ir dainuoju.Laimė?Taip.Iš nieko. O žmogus gyvena tik tada ,kai jis laimingas.Kai jam bloga,jis tik egzistuoja ir kenčia. Bet labai puikiai gali pagaminti laimės hormonų ir kitam...tik sužinok,ko jam reikia ir pasistenk duoti be jokių ,,ach...kokia aš gera".
geri darbai daromi tyliai, tik duoti kitam laimės vargiai įmanoma... juk tai asmeninis jausmas, gali stengtis nesistegt nieko nesigaus jei pats žmogus nepanorės... per prievartą mielas nebūsi... sakai sužinok ko jam reikia, na ir kas, o jam reikės to ne iš manęs ir jokios pastangos nepadės suteikti laimės nors truputį
Tikrai, žmogus mato tai, ką nori matyti. O ko nenori matyti, į tai nė nežiūri. Čia tas pats, kai sakoma, kad geram žmogui, visi žmonės aplink atrodo geri. O kas dėl manęs, tai paskutiniu metu mano nuotaika žemiau žolės, tai aš kažkaip vengiu tų švenčių, kad nežiūrėti ir nematyti, kas blogai ir negražu. Nes kas gražu ir linksma - mane dar labiau liūdins. Taip ir gaunasi, kad liūdnam žmogui bet koks kitų džiugesys kelia dar didesnį liūdesį... Tokia vat keista aritmetika gaunasi...
liūdna, bet tokia tiesa, tik pats panorėjęs gali išsikapstyti, gali aišku kiti padėt, bet vėl gi, turėtum norėti, o jei ne, gausis tiesiog atstumimo reakcija, pradėsi galvoti ko lenda, ko nori, ką turėsiu už tai duoti, todėl nieko gero nebus... kai matai viską juodomis spalvomis tiesiog negali patikėti, kad kažkas nė už ką, galėtų tau padovanoti saulę... daug smurto, apgaulės aplink mus, ir TV tam labai padeda... prarandame žmogišką šiltumą, švelnumą, nebemadinga būti geram, baigėsi Timurų laikai o man labai gaila be to pastebėjau, kad mano laikais senyvo amžiaus moteriškės pamačiusios, kad kažkas blogai paguos, pamokys, dažna net saldainį ras rankinėje, kokios jos buvo geros, šiltos ir mielos... o dabar? juk jos pačios dažnai būna iniciatorės konfliktinių situacijų... mano laikais bjauri senė buvo viena per visą gyvenvietę, o dabar bijau užkalbinti senyvo amžiaus kaimynes, pasisveikinu ir neriu tolyn, nes kai prasideda bambėjimai ant visų ir ant visko, tai sugadins nuotaiką bet kam, net ir kantriausiam žmogui, aišku ne visos, bet...
Akmenėli, bet yra tokių dalykų,iš kurių be kitų pagalbos neišsikapstysi. Ir yra dalykų, nuo kurių išvaduoti niekas negali. čia tik kvailas mitas žmogaus visagalybe.
taip, bet kad pradeti kapstytis turi noreti pats, sakykim, kad ir mesti gerti, kad nueiti į anoniminę grupę, o paskui jau galės ir kiti padėti, o jei bus nuvestas prievarta, kas iš to išeis, kad ir kokie geri tavo ketinimai, nieko gero iš to nebus...
galėčiau, tikrai galėčiau, jei atostogaučiau, bet deja, jau dirbu ir teks kaip nors pačiam, tu stiprus - sugebėsi labai neskubėk, kad nepersitemptum, po truputį po truputį
man labiausiai užkliuvo Prikibimas prie genijaus (žvaigždės, autoriteto).:D o kada tai jau prikibimas, o kada tik malonus dėmesys ir komplimentai... kur ta riba?
gali ir neskaityti, nedaug ką prarasi čia taip iškrova bjaurios dienos Pirmadienio, nors į vakarą visai nebloga pasidarė... "taigis taigis" čia žodžiai iš Kontrobandos repertuaro... kažkaip visą dieną skamba galvelėje tai Hiperbolė, tai Kontrabanda, gerai, kad Quenn tyli, sunku būtų pirmadienį tiek pakelti
aš tik tave turėjau omenyje, atsiprašau, kad išverčiau tavo vardą į lietuvių kalbą, kažkaip savaime gavosi, ne anglė aš, ne anglė daugiau tokios klaidos nebedarysiu, galaxy
Ir aš buvau Jūros šventėje... Buvo visai nebloga nuotaika... niekas nesugadino... Tik gaila, kad trumpai buvau... Nei vieno koncerto negirdėjau ... nes buvau apsistojausi pas drauge Gargžduose ir.... reikėjo jai "laimės hormoną" gaminti.... Liūdesys yra apėmes jos namus... Tad sėdėjom, kalbėjom... kalbėjom....
Nu va, karalienė parašė beveik viską taip pat, ką ir aš norėjau. kad laimės hormonų pats nepasigaminsi. Ir patarimai jų "pasigaminti" gali tik suerzinti. Ir noras čia niekuo dėtas. kad norėtum kažką keist, visų pirmą turi tą norą savy generuoti. O jeigu jo nėra? na, ta prasme- kaip įjungti kambary šviesą, jeigu yra ir jungiklis, ir laidai, ir lemputė, bet nėra elektros? na, čia alegorija, todėl nebūtina iškart komentuoti, kad reikia pajungt akumuliatorių ar statyti jėgainę patarimas nueiti į jūros šventę būtų tinkamas žmogui, kuris ieško kur ir kaip pasikelti nuotaiką, bet ne laimės jausmą. Aš pati žinau, kad kai esu prislėgta, mane dar labiau prislegia dalykai, kurie normalioj būsenoj nuteikia džiugiai ar suteikia džiaugsmo, energijos. tarkim, pasivaikščiojimai po gamtą ar po miestą (juk gyvenu lb gražiam kurorte). dar labiau prislėgtų, jeigu tokioj būsenoj sugalvočiau išvažiuot į kokią kelionę, kaip kad kartais kai kas pasiūlo. O pasiūlymas 'nusišypsok, ir iškart gyvenimas pašviesės" išvis skamba idiotiškai... na, suprasčiau, jei pasiūlymą duodą koks žolės apsirūkęs Berods vakar skaičiau straipsnį, kodėl teoriškai saulės šviesa kelia nuotaiką, energiją, bet, paradoksalu- pavasarį padaugėja savižudybių ir depresija paūmėja. Pasirodo, atlikus tyrimus paaiškėjo, kad saulės šviesa suaktyvina tą energiją, kurią savy turi. jei esi normalios psichinės sveikatos- nuotaika pakils, būsi darbingas. jeigu esi prislėgtas, depresuoji, tai depresija dar pagilės ir pasijusi dar nelaimingesnis. taip kad nėra vieno recepto... kas dėl Jūros šventės- mielai apsilankyčiau. kartą esu buvusi, man patiko. kas ką nori, tas tą mato. Aš buvau nusiteikusi vykti š šventę, tai ją ir mačiau. mielai lankausi Druskininkų kurorto šventėj kasmet. Mano vyras jų nemėgo ir jeigu nusitempdavau, jis ją matydavo kitomis akimis- vaikščiodavo aukštai iškelta galva, žiūrėdavo smerkiančiai iš viršaus į visus ir bumbėdavo "Neturi žmonės vidinio dvasinio džiaugsmo, tai bando jį susikurti išorinėm priemonėm, geria, tenkina kūno įgeidžius, bet viduj vistiek lieka nelaimingi ir supuvę". Todėl geriau jo į šventes neimti Kuo mažiau tokių žmonių šventėse- tuo visiems kitiems smagiau, niekas nuotaikos negadina
na va man pavyko ikelti nuotrauka, kad iskart matytusi, sunku buvo, bet padariau... sunku, nes pradzioje ikeliau tokio dydzio, kad netilpo i dienorascio rema paskui sumazinau ir vualia... tai su tokia karuna vaiksciojau po mieta per Juros svente
Vienas ,eidamas Palangos ,,brodvėjumi" mato restoranuose sėdinčius žmones,o jo finansiniai ištekliai labai maži.Tai ir jau genda nuotaika,nes jis jaučiasi skurdžius...kur ten jam laimė.Kitam užtenka pamatyti jūrą ir nematyti tų restoranų. 
... nes buvau apsistojausi pas drauge Gargžduose ir.... reikėjo jai "laimės hormoną" gaminti.... Liūdesys yra apėmes jos namus... Tad sėdėjom, kalbėjom... kalbėjom....
