Labas. Kaip matau, pas tave viskas normaliai. Gyvenimas gyvenasi, darbai darosi, vaikai auga...
Pas mumis tai biški sutrikusi eiga, karalius serga, dabar po operacijos. Laikosi. Nežinia tik kamuoja. Tyrimas magnetiniu rezonansu užregistruotas tik rugpjūčio 30 dienai, tada ir bus matyti, kiek metastazių ir kur jos... Ir bus aišku, kiek mums liko...
Šventosios Dvasios cerkvėje buvau, deginau žvakeles ir meldžiausi... Ką dar galima padaryti?

Visi kiti rūpesčiai kažkaip nuslinko į antrus ir trečius planus.

Aš kaip ir tu - nemėgstu telefono. Labai tave suprantu, nes jaučiuosi panašiai.
Internete lengviau, nes žinai, kad atėjęs žmogus yra nusiteikęs pabanedrauti.

Nezinau ka ir besakyti... Po operacijos apie Karaliu daugiau nieko nezinojau, tad nuosirdziai vyliausi, kad cia tik siaip, nepiktybine liga... Turbut nezinia ie bejegiskumas labiausiai slegia- kai nezinai kuo gali padeti... tas bejegiskumo jausmas ir mus, kiemeliecius slegia... Kai nezinom kuo galim padeti... Norisi bent palaikyti zodziais, isklausyti. Mes su Jumis. Bet kada gali ateit cia, issikalbeti, pasiguosti... bent tiek galim...Stiprybes Jums.
O siaip tai visiems mums reiketu kol nelaime neuzklupo, pervertinti savo vertybes ir labiau vertinti tai, ka galbut dabar nustumiam i antra plana, ir atmesti tai, kas dabar atrodo svarbu, bet is tiesu yra tustybe....
Arteja ruduo, vel susirinksim i Kiemelius nuriais vakarais...
Pas mus melynes supirkinejo po 7-7,5 Lito uz kg. Niekada nebuvo tokios aukstos kainos... dabar lauksim grybu, kolkas naktys per vesios jiems...
melyniu ir as prisisaldziau su cukrum trintu. Tik braskiu tik karta ragavau. Neturiu savo sodo, o pirkti siemet brangios...

PS. Mėlynes pirkau turguje, (7lt. už litrą uogų) kelis litrus susitryniau su cukrumi...mmm, kaip skanu. Ir agurkus pirkau turguje, irgi užsikonservavau keletą litriukų...

Patiko man dienoraštis..toks buitiškai šiltas,o jei nėra fizinio ir dvasinio komforto,tai man jau pasaulio pabaiga.
Sakai ,gerai viskas.Nu...tipo ,gyvenam ir pečius kūrenam vargo nematydami.Tik kaži kas geriau....bangos ar ramus gyvenimas,tai dar nežinau...bet pas mane joks vėjas nepučia ir jokių bangų nėra,t.y. vienodai nuobodžiai traukiu gyvenimo vežimą šviesion ateitin,bet ratų suvedimo nepadariau,tai kažkaip vis ienos sukasi kairėn.Biznio jokio,bet stogą turiu,badu nemirštu,tai ir gerai.
Niekur beveik nebuvau šią vasarą,tik Weličkoj ir Krakowe.Nu pažiūrėjau,pažiūrėjau...bet nusprendžiau nepasilikt tuose karalių rūmuose...ten intrigų daug,o ir interneto nėra.Ką ten interneto....gi tie karaliai net apie kompiuterį nėra girdėję...elektros tai nėr.
Visą kitą laisvą laiką praleidau sode besitūsindama su kibirais ir lopetom.Anksčiau greičiau bėgiojau ir daug produktyvaus darbo padarydavau.Deja,dabar vis taikausi pasimuliuoti,tai į daržą prašom pas mane nevažiuoti.
P.s.O jei norėtumėt kažką pamatyti,tai aš jums parodysiu pernykštes nuotraukas...ką jūs žinosit,kokių čia metų,chi...

O kokio Tau vejo reikia? Tokio, kaip Nidoj kad buvo?
Sodo namelis- man beveik gyvenimo idile... va gyventi kaime nenoreciau nuolatos. Bet sodyba ar sodo namelis vasara- tikra palaima sirdziai ir kunui... Pas mane va nama baveik baige remontuot, tai i virsutini balkona kojos nekeliau kol ji tvarke. kai pagaliau nueme pastoliaus, isejau, ir net kvapa uzgniauze- erdvus kaip kambarys, atviras, stogelis kampu labai aukstai iskeltas, grindys plytelem isklotos... Nerealus erdves pojutis po to kas buvo... jau planuojam, kaip ten kepsninej saslykus kepsim
tai nebijok, mes i soda pas Tave ne derliaus nusiskint atvaziuosim, o i talka
Teisingai kad lankijoj nelikai- mes savo karaliene turim... Galima sakyti, kad mes- tikra KARALYSTE

Rasele, tu rašytoja
Pas mane viskas lyg ir ramu - dar su ta pačia gyvenu ir keist nesiruošiu
O šiaip tai tiek visko įvyko per vasarėlę kad atrodo keli metai prabėgo .Kai kuri diena būna kaip savaitė -ilga , sunki kad vakare vos dašliauži iki lovos .Kaip prasidėjo pavasarį daržai , šienai , dabar rugiapjūtė, o už mėnesio planuoju bulves kasti , bet per tą laikotarpį reiks ražienas suart ir vėl pasėt žieminius javus, vien žo apsiraminsiu kai pašals .
Va , nustojo lyt tai varau pas Boženą , perduosiu jai nuo tavęs linkėjimus

Su ta pacia Bozena gyveni?
aaa... Su kaimyne....
Aciu, aciu Arti... Kokia ten rasytoja, jei nieko neparasiau... Siaip, buitinis dienorastis... bet uztat ir kitiems nereiks klausineti vieniems kitu "O kaip tas gyvena? O kaip anam sekasi?" va ateis cia- ir viska perskaitys
O kas dar ivyko per sita vasara? kaip siemet derlius? Bulviu bus? kazkur pro Kapciamiesti slinko vetra tai stogus nunese, o jusu nekliude?

Tai linkėjimus galėtum perduoti materialai forma-duonos kepalu,nes kitokių linkėjimų ji gali nesuprasti ir pamanyti,kad tie žmonės nusišneka viduryje baltos dienos/
Dėl darbų,tai tu man priminei pasaką,kaip ponas dieną ilgino

Labas. O aš ir nežinau kaip gyvenu. Tokiu atveju tikrai patogiausia atsakyti, kad gerai

Nu tai papasakok, kas Tavo gyvenime ir kaip, o mes pasakysim- blogai ar gerai
man atrodo, gyvenimo vertinimas priklauso nuo to, su kuo lyginsi....

Ot man kaip labai įdomu ,kaip TU gyveni.Dingai staigiai ir ilgam,tai prisigalvoji visko...o gal pasinaudojai Karalienės ir mano patarimuNu aš čia juokauju,jei ką.
Bet pasakok...ilgai ir nenuobodžiai.

Neee, nepasinaudojau. Tik išvažiavus buvau be interneto. Tai taip, kad nieko įdomaus
O gyvenimą dar galima ir su savo buvusiu gyvenimu lygint, Lira
Beje, aš tikrai nežinau ką parašyti (va, dabar ėmiau ir supratau, kad jau nežinau ko man reikia norėti). Mano tokia gyvenimo stadija, kad nežinau. Bet įtariu, kad tokia stadija per ilgai užsitęsė ir dar labiau įtariu, kad ji tęsiasi visą gyvenimą.

Ech, kazkaip nelabai linksmai nuskambejo

Labas Rasiuk. Po pokalbio te;lefonu su tavimi lyg ir niekas nepasikeite. Viskas sena vaga.... Va sūnus jau studentas...nemokamas....Tai jau gerai,susitaupys kažkiek. Na kas dar? A,pradejau dirbt prienuose,tai ir mažai laiko internetui lieka. Torpedinas dar Lietuvoje bet žiemai minčių atgal yra. O ar jos bus realios pamatysim.
Žiemai privakavau visko sočiai,paskaičiavau viso 140 stiklainelių
turesit suvažiuot padet suvalgyt. Na dar rugsejį reikes bulves kast...sakau gal kiemeliukai pades?
Atostogaut niekur nebuvau,kaimas atostogos man buvo...

Sveikinu del Tomo. Va, kabinasi vaikinas i gyvenima... Visas suauges vyras. gal vasara kazkiek darbavosi, uzsidirbo studentavimui? Zinai, siais laikais studentavimas brangiai kainuoja kaip jusu "Nauja Aude" vaziuoja? :D
O dirbi ten, kur sakei? na, ir kaip, viskas gerai, patinka darbas? Tik vazinet reikia turbut su masina? Viena sunkiai pasidalinsit, reiks kiekvienam po personaline tureti
O del talkos pati galvoju rudeni pasisiulyti kazkam i talka....

Na dirbo namie visokius darbus sūnus,o aš dirbu ten kur sakiau,sekasi gerai.
Džiaugiuosi del tavo sūnaus ir žinoma dukreles sveikatos.

O laabas.. Išties 100 metų atrodo praėjo, bet lygiai dėl tos priežasties kaip ir tu ir aš neskambinu- bet toli gražu nereiškia, kad neįdomu. Tiesiog žinau, jog ateis metas ir vėl susirinksim, susitiksim, plepėsim..
Kaip gyvenu? Gerai, neištekėjau. Kol kas ir nesiruošiu- būsiu dar su jumis. Dukros sveikos, aš pati irgi, darbą turiu, darbe broko irgi, algos turiu, draugų dar irgi. Ai, katė irgi sveika.
Remontas... Visiškas štilius, nes jei daryti- daryti gražiai ir gerai. Tad laukiu finansinio šuolio.

reiks su Orvelu pasikonsultuot- kaip ten su tuo finansiniu suoliu bus. I kuria puse sokteles. Juk vieni prognozuoja antra finansine krize, bet Saulius sake, kad tai blefas... O gal visgi ne?
Klausyk, kol namas nebaigtas irengti, gal tam kambarelyje issikask rusi bulvems laikyti? Vis siokia tokia nauda...
kaip sekasi dviraciu vazinetis? Gal visgi jau i darba vazinejiesi? Visgi kalnu dviratis....
As irgi nusipirkau kita dvirati, toki kokio norejau... Vokiska miesto, gulbes remu... vazineju net skanu darosi... Ir balnelis platus- ne tik subines neskauda, bet ir nesulis kur nereikia... Ir apsauga ant lenciugo yra, neisuks mano kasu

Tai ką, siūlai betoną vėl iškapot "rūsiui"? Na jau ne, jau padariau daug, o visa kita su laiku.
Dviračiais važinėjam, smagu, o gal kada ir miesto dviratį pirksiu... O gal mašiną kas įteiks

Nu va, smagu, kad ir i darba jau vazineji. Nes butu keista, jei kalnu dviraciais i kalnus nevazinetum, juk jie tam ir skirti... Tik gaila, siemet oras ne visada tam palankus

O dienoraštį tai su malonumu prarijau. Džiugu dėl gerų žinių..

O as susinepatoginau net, kai baigus rasyti, pamaciau, kad vel ilgas isejo... galvojau- niekas iki galo neistvers perskaityti
Na, bet cia dar nieko, budavo gerokai ilgesniu.
Beje, jei teisingai supratau, tai Zebroj dingo visa sena veikla- dienorasciai, zinutes... Viskas... Gaila.... Galvojau, iliks amzinai laime, spejau nemazai dienorasciu i Worda nusikopijuoti....

Jeee...o aš galvojau,kad tokia rimta firma kaip Zebra ,negali susirgti,juk ten rimti kompiuterastai dirba.Gaila,nes aš irgi negaliu įeiti į vidų valdyt klubo,netgi komentarai ir nuotraukos keistai dingsta.Ši liga privertė susimąstyti...ar Kiemeliai kada nors nesusirgs ir išliks?Nebūtinai dėl dalyvių nelankomumo,o dar ir dėl techninių ligų,juk ne viskas nuo manęs priklauso,-tai visa sistema.Bet vis niežti nagus pakeisti dizainą.

manau, ten ne liga. ten techniniai patobulinimai. manau, tiesiog atsikrate seno balasto. Zebrai tai- balastas, siuksles, o mums- gyvenimo dalis... Juk ne visi ten rasinejo bile ka... Kiti i kiekviena dienorasti, netgi komentara sirdi idedavo. Kiek zinau, feisbuke irgi sena info issitrina automatiskai. Gal paeme is ju sita principa...
Bet kuriuo atveju- trukineja gijos su Zebra....

Aš irgi turiu juos nukopintus. Tik va dabar galvoju- o kam? Juk tuomet kitos mintys, kitos emocijos, kita aš rašė. Nebent turėti tam, kad matytum savo progresą (arba regresą)

O pas mane atvirksciai- rasiau as. Tik tuo metu kitoks gyvenimo etapas buvo. Ir visai smagu pamatyti kuo gyvenau, kaip keitesi poziuris i tam tikrus dalykus. Galu gale, juk ten ne vien apie save rasiau. Juk rasydavau labai skirtingom temom- gamtinem, bendravimo, santykiu, darbinem... Tai, kaip kazkas sake, gatavi straipsniai. Kai kas pasiule man atsispausdint viska ir isleist noveliu rinkini Zinoma, to nedarysiu, bet atsispausdint zadu, surist i viena aplanka, ir bus kaip knyga. Tokia negeda ir vaikams, anukams po saves palikti. Va mano maze, kai visi giria, kaip ji puikiai piesia, sako "Is mamos paveldejau". Is tiesu tai matau, kaip ji traukia mano senus piesinius, dar nuo paauglystes sukauptus, dauguma- tiesiog i sasiuvini piesti, ir juos kopijuoja. Vadinasi, mano piesiniai ikvepia mano vaikus piest. gal ir su rasinukais bus tas pats? pamenu, kaip jiems rasiau ke,lias ilgaspasakas ir skaiciau... tai buvo kaledine dovana. Jiems labai patiko

Malonu, kai kažką daroma "iš širdies" Todėl malonumu buvo skaityti ir Tavo dienoraštį, Rasiuk.

Dėl tėvukų, tai žinai, tas "gerai", "blogai" priklauso nuo to, su kuo lyginsi. Jeigu palyginus su tuo, kas tėvukui buvo sausį, kai nelabai tikėjau, kad išgyvens, dabar, žinoma puikiai. Bet palyginus su tuo, kas buvo prieš porą metų... Taigi. Gal kada aplankysi, pati pamatysi. Visada esi laukiama.
Deja, niekas nejaunėja (išskyrus mane).

Pats, kaip visada, laikausi puikiai. Gal kiek per daug darbų, bet jeigu spėju, reiškia pats tas.
Mažiukas auga. Jau antrą mėnesį pas mane. Smagu. Taip ir gyvenu.

Aciu, kad skaitei su malonumu Su tokiu paciu skaitau Jusu visu komentarus... Atrodo, vel priarteju prie artimu zmoniu, nuo kuriu paskutiniu metu buvau nutolusi ir del to netgi jau nesmagiai jauciausi...
O darbus vis tuos pacius dirbi? Keliais frontais?
O sodyba jau pasiruosusi priimti pro sali vaziuojancius kiemeliokus?
Jei ne paslaptis- kodel mazius pas Tave? Siaip sveciuojasi? Ar mama isvykusi?
Smagu girdet, kad ir pas Tave viskas gerai...
O del krizes, tai ne visi gali nuo jos pabegti... Vieniems nera kam palikti senuku tevu, kitiems- vaiku... As apskritai bijociau vaziuot kitur dirbt ir gyvent...

P.S. Apie finansinę krizę, atskira tema. Tiek JAV, tiek azijos rinkos atsigauna. Ir nenuostabu, ten nebuvo idiotiškos taupymo programos.

ES... Įdomus klausimas. Prisitaupė. Bet dabar jau pasigirsti ir protingų balsų (ypač Prancūzijos), kad gal su tuo taupymu gana. Tad manau, protas laimės ir išlįs iš krizės ir ES. Tiesa, čia dar vienas įdomus aspektas pamąstymui.
Graikai, ispanai, italai iki ES gyveno. Ir gerai gyveno. O dabar atsidūrė prie bankroto slenksčio. Tad gal sistema ne tokia. Verta pamąstyti...

Lietuva... Ką gi, jeigu tiesiai, mes kai įėjome į krizę tik išsikovoję Nepriklausomybę, taip ta krizė tik gilėja. Ir taip tęsis.. Bet jeigu išsilaikys ES, nėra ko sukti galvą, visada bus kur pabėgti.

Nors tarp išvardintųjų manęs nėra , manau, kad ir aš turiu teisę parašyti... juk buvo paminėtas Kaunas... Gyvenu... tikrai neblogai... gaila tik, kad atostogos jau smarkiai į pabaigą... myliu savo ilgas atostogas... nenusibosta jos man! Taigi - smagumai į pabaigą... Sako, buvo gana šalta vasara, o aš ir nepastebėjau! Tik prasidėjus atostogom , jau kitą dieną, išnėriau į Ispaniją, į siaubingą karštį - buvo 34-38 laipsniai... neeee... man toks oras visai nepatinka! Bet tą šalį aš įsimylėjusi, tad viskas buvo ok! Paskui, kaip niekad, daug laiko šią vasarą praleidau sode. Ir esu visai tuom patenkinta! Matyt senstu - pradėjo prie žemės traukti.... Šiemet mano sode atsirado žymiai daugiau gėlių, tad grožėjausi ir stebėjau jų žydėjimą...
Dar padarėm visai neseniai nedidelį "kruizą" per šiaurės Lietuvą - nuo Biržų, per Žemaitiją į Šventąją... Kelios dienos praleistos prie jūros praėjo bedykinėjant, begaudant saulės šykščius spindulėlius... Jlūra buvo gana audringai nusiteikus, kabaliojo raudona vėliava, gelbėtojai atkakliai varė iš jūros norinčius pašokinėti per bangas.... Vasarėlė ridenasi rudeniop... reiks eit vėl į darbelį... bet... GYVENU GERAI! Šeimynos ligos neužpuolė, nebadaujam, nuotaika... hmmm... visko būna , bet.... nebloga. Turiu visokių įdomių užsiėmimų, nėra kada nuobodžiauti ar depresuoti...
Tiesa, vakar naktį stebėjau dangų... buvo žvaigždžių kritimo metas... Dangus giedras giedras... sėte nusėtas žvaigždėmis... Vakaras šaltokas, bet mes, užsimetę striukes, ilgai ilgai sėdėjome lauke užvertę galvas... o jau žiogų čirenimas!!!! Buvo apėmusi tokia romantiška nuotaika... Skaičiavome, kas daugiau pamatys krentančių žvaigždžių... aš, deja, mačiau tik keturias, kiti - daugiau ar mažiau... Bet mačiau kelis blyksinčius palydovus, keletą ryškių žvaigždynų... Tikrai buvo nuostabu! Pagalvojau - kaip retai mes pakeliame galvas ir žvilgsnius aukštgyn... O juk taip gražu stebėti dieną kamuolinius debesis, o nakti - žvaigždes! Gerai, jau "nusiromantinau" visai...
Taigi. Gal ir viskas.

Bijojau, kad kas neuzsigautu, jei pamirsiu pamineti dienorastyje... bet, manau, visi supranta, kad dienorastis skirtas visiems
Apie Ispanija skaiciau dienorastyje ir maciau nuotraukas. Linkiu kita karta Ispanija aplankyti vesesniu metu, gal pavasari, kai viskas suzaliuos... O gal rudeni, kai prisirpsta visi vaisiai
Ziuiu, esi bendraminte del kelioniu- as irgi manau, kad dar Lietuvoj tiek daug visko nepamatyta, neapziureta... Ir vazinejant po Lietuva jauciu ne mazesni malonuma nei i koki Budapesta ar Viena... Ir netgi ne taip pavargstu, nes vaziuojant sava masina po Lietuva, bet kada gali islipti, apziureti kazka, kiek nori vaikstineti... O keliones su grupe autobusu vargina... Ir ekskursijos su gide, kai esi vos ne begte tampomas nuo paminklo iki paminklo, nespedamas apziureti to, ka pats noretum... Kitai kelionei irgi galvoju susidaryti marsruta i krastus, kuriuose beveik nesu buvusi- Anyksciai, Birzai... Suzimnojau, kad yra toks berods kalistos kalnas, nuo kurio smagiai galima nusileisti specialiomis "rogemis"
labai smagu, kad spejai pasidziaugti vasara ir pasikrovei geros energijos visiems metams

Sveikute, Rasele smagu,kad pas tave viskas "normaliai"
na kai manęs paklausia "kaip gyveni? " atsakau "kvėpuoju dar " o plačiau, tai.... dukra įstojo ten kur ir norėjo Klaipėdoje į nemokamas studijas, išvažiavus jau su visam iš namų, dirba kaip juodas negras Palangoje, bet džiaugiasi, kad gali užsidirbti. Buvo atvažiavus porą kartų mamą aplankyti ir kas kart išlydėjau su ašarom, net nežinau kas čia pasidarė, matyt senstu, praskyyyystu vis na o aš , darbas vis tas pats, nauji planai dar neįgyvendinti, nenoriu skubėt, kad nenudegčiau nagų, bet vėliau ar anksčiau žadu vis tik imtis to reikalo. "afganas" jau istorija sveikata puiki, turėjau progos truputi pailsėti, pabūti pas mamą, pasideginti pajūry. na kas čia dar, hmm, jei ką dar prisiminsiu parašysiu

labukas
O manes kai paklausia "Kaip laikais?" atsakau "Uz saves"
Dukra- tikra saunuole... Sveikinu su istojimu. O Tu neliudek- liudna dukra paleisti i savarankiska gyvenima, bet reikia... tau tai irgi naujas gyvenimo etapas galima sakyti, naujo gyvenimo pradzia... Ir jauciu- ji labai optimistine ir daug zadanti

jei klausia kaip laikausi tai atsakau "įsikibus"

o dėl naujos ateities, tai tu visiškai teisi, mums abiems naujovių sočiai

Ką tu padarei...Skaičiau skaičiau...ir 10 saldainių kaip į šulinį....! Žinai kiek reikės degint, kol sudegs?:)
Labai patiko:) Idėja, rašinys, atsakas žmonių. Be pasimaivymų , natūraliai.
Dabar galvoju ką man atsakyt. Abstrakčiai kažką, nes gi jei kitaip- liksit nesupratę:)
Veik nebūnu namie. Daug lakstau, galvoju, neapsisprendžiu. Va parašiau ir sustojau. Smulkmenos galvoj krūvom, o parašyt- neturiu ką:)

Labai nuosirdus komentarai, nesumeluosiu- sujaudino. Tikrai dekinga i toki atsaka i dienorasti....
O Tu rasyk, rasyk... kartais tikrai kitiems zmonems nesumeluotai rupi kuo ir kaip gyvena kitas... bent jau man- tai tikrai... Zinoma, su tam tikrom isimtim Bet apie tai- kita tema

Nu perdaviau nuo Rasos savo Boženai labų dienų , ale ta stovi akis kaip kukulius išvertus ir nei bū nei mė , jau visai kap kokia karova

Tai Božena dar gromuliuoja tas,,geras dienas" ir galvoja...o kokio gi jos skonio?Ar dobiliukų,ar varpučio,o gal zuikio kopūsto?Kai supras,tai padėkos mūūūūūūū

Tai gal ja ir pabuciavai nuo manes, kad jinai taip nustebo ir issigando?

Vis užsuku pasižiūrėti, kaip kas gyvena... Fainas dienoraštis ir dar puikesni komentarai.
Šiandien neturėjau jokios nuotaikos tvarkytis, ar ką nors veikti.
Ale akys užkliuvo už rožytės ant virtuvės palangės, beruošiant arbatą... manau, imsiu ant greičio, persodinsiu... Nu persodinau į kitą vazonėlį, o likusį išnešiau į balkoną...
Čia akys užkliuvo už šiukšlių - dievuliau, kiek šlamšto prisirenka... Ir iš kur jis? Juk specialiai to šlamšto nekolekcionuoji?
Ai, rankos pačios surankiojo niekniekius... Prisirinko šeši maišiukai... Išnešiau į konteinerį... Po to dar teko iššluoti ir praplauti...
O ruošiausi nieko neveikti, o tik TV pasižiūrėti... nes nuotaikos nulis...

Jeee...jeee,į balkoną keliauja viskas,ką tingi nunešti į rūsį,o paskui apsižiūri...ogi sandėlys.Aš tai jau nebegalėsiu nieko ,,laikinai padėti",išlaužėm visą balkono sienelę ir dabar permatomas iš gatvės.Tik stiklinis staliukas stovi ir pora kėdžių,net gėles teks kabinti.Ot nežinau,kokias geriausia auginti šiaurės-vakarų pusėj,ne kiekviena auga.

Tai tu čia taip specialiai atsidengei, kad sandėliuko nedaryti?

Va va ir man taip buna- galvoju, nieko nedarysiu, nera nuotaikos, bet kad ramiai pasedeti,, ima ir kazkokia smulkmena sukliudo... Griebiuosi ja taisyti, tada ir uzsivedu... O tada , ziurek, ir nuotaika pasitaiso, nes nelieka tos betvarkes, kuri slegia... Tvarka aplink- ir sirdziai jaukiau
Dzein, manau, labai imantriu geliu nereikia, jos lepios. Man labai grazios svyrancios begonijos. Ju yra ivairiu atspalviu, jos nera labai lepios ir megsta truputi pavesingesne vieta. gali jas derint su smulkiaziedem kontrastingos spalvos gelytem, tarkim, raudonas begonijas su baltom bakopom....
Mano maziuka balkoniuka istiklino, tad geliu jame jau neauginsiu. Jos persikrauste i virsu, i didiji balkona, jis dabar atvirksciai- atviras, erdvus. Nemegstu is balkono darytis sandeliuko. Man ten daugiau poilsio vieta...

Rasiuk, dėl mažiaus, tai paprasčiausia sutarėm, kad kažkiek turi būti ir pas mane. Manyčiau teisingai. Be to vasarą jam čia ir geriau, tik atsikelia ir laukas.

Aš visada mielai priimsiu svečius. O sodyba... Dar toli iki galo. Nespėju. Užsiknisimas darbų fronte.
O tie darbai darbeliai. Ne vien tik birža, o visur, kur galima ką nors uždirbti. Tad ir lakstau. Vienos idėjos įvykdomos, ar nepasiteisina, atsiranda kitos. Nenuobodu, Rasiuk, nenuobodu.

Siek tiek pavydziu tokio aktyvumo ir imlumo naujovems As per daug seslus ir pastovus zmogus...
Smagu, kad sunus pas Tave ir pavyko susitarti... Atvaziuokit kada i Druskininkus... I akvaparka, pasivaiksciot, sokanciais fontanais pasigrozeti... Va mano vaikus tevas tik kelias dienas per metus teaplanko, ir tai visada buna su savo nauja seima, o dukros jauciasi lyg tarp kitko kartu pakviestos... Net lauktuviu siemet is uzsienio jokiu neatveze... Skaudu, juk jos laukia jo, pasiilgsta...

Ar tik neteks maniškėms to patirt? Na dėl tėvo..

Nemanau. Mindaugas ir gyvendamas kartu jomis labai rupinosi, mylejo. Be to, gyvena Kaune juk, salia... Na, nebent jis isvyks gyvent i uzsieni... Ar jau isvyko?

Jo, jau užsienyje. Na, gal viskas bus gerai

kaip cia pasakius, ezy, gyvenu... ir zvaigzdes danguj skaiciuoju ir sunu ligoninej lankau... negaliu sakyti kad yra labai blogai, nium nesakysiu, kad ir blogai manau gyvenu... visko po biski.. zodziu nuobodziauti nelabai leidzia aplikybes...
o akmene stovi

O ar Akmenej daug akmenu?
Va, graziausia... Sunus ligoninej?????? Kas nutiko????

is operavo tulzies pusle..akmenukai..
matai netruksta..visur ju yra

Garbes zodis, netycia pataikiau, nezinodama....
Girdejau, tokios operacijos sunkios? na, nebent dabar modernesne aparatura atliekamos, tai gal jau ne taip... Toks jaunas, o jau akmenys...
Laikykites ir sveikit...

atrodo kol kas viskas gerai, aciu

Labai keistas tėvo požiūris.
Tegul nešventosios, tiek Rasa, tiek Greta, bet kuo čia dėti vaikai? Tai man nesuprantama.

O čia visai ne naujiena,paprastai kuo daugiau atiduodame ,tuo labiau mylime.O jei tėvas buvo popierinis,tai ko iš jų laukti,ar priversi mylėti ir rūpintis?Kiek pastebėjau,tai dauguma linkę rūpintis(jei iš viso rūpinasi) naujosios žmonos vaikais,o ne esančiais kažkur.
Kaip tik šiandien žiūrėjau apie pagrobtą vaiką,kai jam buvo 3 metai.Užauginusį vyrą ir vaikas mylėjo,o prie tikrųjų tėvų taip ir neprigijo.Taip tėvai prarado vaiką antrą kartą.
Lygiai taip pat priprantame prie vietos,kurioje augome.....ji atrodo miela ir po 50 metų.

Manyčiau, tai priklauso nuo žmogaus.
Aš gal kada turėsiu vaikutį su kita moterimi, bet netikiu, kad dėl to nustočiau mylėti Aistį.

Rašiau, rašiau iš ryto paklodę ir pššš, nieko.
Aš gerai. Mažiukas atsigavęs.
Smagu, kad tiek gerų žinių. Net ir Karalienės geros, nes viskas dinamikoj. Turim bėdų - gyvenam, turim džiaugsmų - taip pat gyvenam.
Kaip sakoma, kiekviena nauja diena - tai naujas lapas, naujas gyvenimas.

Jei aš negaliu pakeisti situacijos - keičiu požiūrį į ją. Bučkis.

Ech... Gaila, kad is paklodes liko tik tiek
na, dar viena iseitis- tiesiog prisitaikyti prie situacijos
Graziu jums ir dziaugsmingu akimirku

Sauliau, Dzein.... Ne karta is vyru girdejau toki poziuri, ir ji pries skyrybas man deste mano vyras: vaikai iseina is moters kuno, todel jai tai- jos vaikai, o vyras vaiko nenesioja 9 menesius, todel turi is savo moters gimusi vaika psichologiskai priimti kaip savo, myleti, rupintis tuo, kuris iseina is moters kuno (kaip zinom, kartais taip vyrai myli netgi ne savo vaika, to nezinodami). Vadinasi, jo vaikai yra tie, su kuriu mama gyvena, kuri yra jo antra puse, tai automatiskai ir tos moters vaikai tampa jo vaikais. Gyvendama su kita moterimi, jau jos vaikus priima kaip savo.
Is kitos puses- bandau save pastatyti savo ex vietoj. Naujas gyvenimas, nauja seima, zmona, vaikai. Jais reikia kasdien rupintis, bendraut, pergyvent.... persiplest nepersiplesi, tenka nusistatyti prioritetus: pirmiausia reikia rupintis savo seima, kuria turi, kuri salia. Na, fiziskai neimanoma persiplesti. negali saves 100 proc dalinti vienai ir 100 proc kitai seimai, nes taves ne du asmenys, o vienas... Kitu atveju rizikuotum prarast ir nauja seima.
Niekas net nekalba apie tai, kad tevas savo vaiku nemyli. kam gi taip hiperbolizuot ir dramatizuot? Tiek mano ex myli vaikus, tiek Gretos. Gretos Minde gal dar labiau myli, nes ir kartu gyvendamas kurkas labiau jais rupinosi nei maniskis. Jis apskritai labai mkili vaikus. Ir savus, ir svetimus. O kad po skyrybu vienas is tevu jau negales tiek pat demesio skirt vaikams, tai faktas, ir mes, moterys, neturetumem apsimetineti, kad va, skyrybos liecia tik mus abu, todel vaikai nenukencia.. Nukencia, ir labai. Ir ta kalte turetumem pripazinti. taip, amniskis mazai bendrauja su vaikais, net jiems primena "As turiu nauja seima, turiu jais rupintis, tai tegul ir mama susikuria nauja seima, ir tegu naujas jos vyras jumis rupinasi". bet kad taip ivyko- ir mano kalte. Nes mano sprendimas buvo skirtis.

Rasiuk, aš dovanėlių vaikučiui nuperku kasdien, grįždamas po darbelių. O kai nematau daug laiko, būna kelios dovanėlės, ar viena didelė. Tai ne noras nupirkti, o tiesiog mano meilės išraiška. Tad nesuvokiu, kaip iš svetimos šalies SAVAM vaikui neparvežti lauktuvių. Nesuvokiu.

O ta teorija... Vyras myli savo vaiką arba ne. Ir nieko jis "neturi" ir "neprivalo". Ir aš nieko neprivalau, tik negaliu kitaip. Beje, netgi svetimi vaikai gyvenant su mylima moterimi, man taptų savi. Šiuo atžvilgiu ta teorija teisinga. Bet vėl gi ne todėl, kad "privalau" ar "reikia". O todėl, kad mylint moterį negalima nemylėti jos dalelės,- jos vaikų.

Sauliau- Tu juk neturi dabar kitos seimos ir kitu vaiku... Tau plesytis nereikia ir litu nuo vienos seimos atplesinet kad skirt kitai. Net ir dabar, augindamas vienas, neaugini visai vienas- kazkiek padeda tevai...
Dabar mano ex naujoj seimoj turi tris vaikus.... Ir jiems niekas nepadeda.Papasha maladiec
P.S. kaip keista- vyra teisinu pries vyra

Rasiuk, vaikus reikia užauginti. Tik tiek.

Elemiantariausiai aš nepridaryčiau kitai moteriai vaikų, jeigu nesugebėčiau užauginti jau esamų. Va ir viskas.

Toks požiūris, gal jis nelabai teisingas šiais laikais, nežinau.

nezinau..kaip tu..ar tave paliko moteris..Nu auksas ne vyras

ot cia tai moteris..O Orvelas man atrodo kaip kazkoks plaukiojantis..nu idejinis

Na, ir is idejinio galima padaryti tikra vyra, jei tik papuls i geras moters rankas

Praeivi- nenukrypk nuo dienorascio temos

todel ir praeivis

Orvelui- Sauliau, pabandyk tokia teorija papasakoti savo draugei, su kuria ruosiesi kartu gyventi, kurti bendra ateiti, seima... Manau, sius Tave velniop, nes:
1. Tai reiskia, kad ji visada bus tik antroje vietoje- jai liks viskas, kas lieka po Tavo jau esamu vaiku- tiek demesys, tiek pinigai, tiek meile, tiek laikas...
2. Tai reiskia, kad ji netures su Tavimi normalios seimos, nes Tu vis dar turi pirma seima. Vadinasi, psichologiskai dar nesi issiskyres.
3. Kiekviena moteris nori tureti normalia seima, vaiku, o ne laukt savo eiles, kol kazkas jai "pridarys" vaiku... Arba nepridarys...

Supratau, aš galvoju neteisingai.
Reikia "pridaryti" vaikų, paskui kurti šeimą, pajėgsi užaugint esamus, ir buvusius vaikus,- antraeilis dalykas.
Jeigu naujoje šeimoje atsiranda vaikas,- tai kitus vaikus geriau pamiršti, nes jeigu prisimeni,- "nesi psichologiškai laisvas".

Dar pamąsčiau apie Rasos žodžius, kad mano "draugė bus antroje vietoje".
Per aukšta vieta, Rasiuk. Skirstykim:
Pirmoje vietoje - aš pats. Nes jeigu man blogai, tai bus blogai visiems esantiems "žemesnėse vietose";
Antroje vietoje - darbas. Vėl jeigu aš su juo nesusitvarkysiu, bus blogai visiems kitiems, na ir man pačiam.
Trečioje vietoje,- vaikai. Esantys, nesvarbu kokia šeimoje. Aš už juos atsakingas, nes prisidėjau kad jie matytų šį pasaulį, ir turiu padaryti viską, kad jie tą pasaulį matytų gražų. Aš ATSAKINGAS už juos. Kas tos atsakomybės nejaučia, geriau neturėtų vaikų.
Ir tik ketvirtoje vietoje - moteris.

Netenkina tokia vieta? O nieks ir nesiūlo

Na po tokio skaičiavimo aš tau pakabinčiau lentelę,,Atsargiai,pavojinga"
O darbas turėtų būti pačioje paskutinėje vietoje,pinigai dar toliau už paskutinės.Šeima gyva meile ir jokie pinigai to neverti.Jie verti gal tik socialinių sluoksnių varžybose.
Man vaikai buvo pirmoje..toliau jau vyras.Ir visur su juo dirbau,uždirbau ir vaikšiojau kartu,nes bėda viena pati nevaikšto

kaip jus cia viska supaprastinat..

Na, Sauliau, kadangi pas Tave normalaus vidurio nera, tik krastutinumai ir emocijos, sia tema daugiau nieko nerasysiu....

Išvada viena: geriau skyrybų statistika nedidėtų, nes niekada nebus galimai patenkinti visi.

Šiaip, bet kokie skaičiavimai yra tik labai, labai apytiksliai. Teisi, Sim, sakydama, kad gyvenimas daug įvairesnis, netelpantis į jokius rėmus, ir bėda ar laimė, kad ten nieko tiksliai apskaičiuoti neįmanoma.

Bendriausiu atveju, galiu sutikti su Džeine. Tarp vaiko ir moters, man visada bus svarbesnis vaikas. Toks jau esu, pedofilas.

----------------

Bet geriau tęskim puikią Rasiuko temą. Kaip jau minėjau, pavargstu. Įdomu, ar Jūs darbeliuose išvargstate, ir kaip kovojate su nuovargiu?

Sauliau, miegu .. sian kai dejau i aki ketvirta dienos atsikeliau septinta, jauciausi tokia nusikalusi, nesuprantu is kur tas miegojimas, matyt atsipalaidavau kai sunui viskas gerai..

Man nepadeda. Gal ne su ta miegu...

..daryk isvadas..

Pagalvojau, kad Sauliui reikia miegoti su Simdi

Čia mintis.

Pavargstu, bet man tas nuovargis dažniau teikia kažkokį vidinį pasitenkinimą- kad kažką veikiu, kažką nuveikiu, uždirbsiu. Ir dar: kad po to ateis poilsio dienos. O tikrą poilsį pavyksta pajaust tik prieš tai stipriai pavargus...
Kaip ilsiuosi? Darbas bprotinis, tai geriausia smegenis išvėdinti pamankštinant kūną ir išvėdinant galvą... Tam puikiai tinka važiavimas dviračiu namo... Dar pirmą dieną po sunkių dienų tiesiog leidžiu sau nieko neveikti, tampytis po namus vienumoje ir tylumoje....
Jei dirbčiau fiziškai, žinoma, poilsis būtų kitoks. Gaila tik, kad dėl pervargimo kartais labai sunkiai miegu, nors, atrodo, to miego labai trūksta...
Taigi, Sauliau, o kokio poilsio Tavo organizmui reikia? Įsiklausyk į jį, jis pats pakuždės...

Aš taip pat bandau jėgas atgauti miegodama, tačiau kartais pervargstu taip, kad kankina nemiga. Bet... trečią parą noriu nenoriu užmiegu. Šiaip, kaifuoju gamtoje, prie jūros. Tiesiog užsimerkiu ir klausau ošimo, tiek pušų, tiek jūros. Šiemet pinigučių nėr, tai krapštysiuos aplink, lankysiu draugus, kuriems negaliu skirti tiek laiko, kiek norėčiau.
Prasideda grybavimo sezonas, net pirštukai kruta kaip noriu į mišką...

Aš neišeinu iš darbinio ritmo. Meditacija,- vienintelis metas, kai atsikratau minčių apie veiklą. Bet išėjus iš atsipalaidavimo mintys vėl grįžta.
Judėti, atrodo, irgi judu užtektinai,- rytinis prabėgimas, mankšta, tenisas, bet kažkokio atsistatymo nėra.
Ir tai pradeda neraminti...

Manau, kad kažką ne taip dėlioji. Privalai atskirti darbą nuo naminės aplinkos, tuo labiau atskirti mintis.
Aš bandau darbo problemų neparsinešti, aišku, kartais nepavykta to įgyvendinti, tačiau... na namai yra namai, juose reikia GYVENTI.

Maja teisi...
Be to, meditacija, vadinasi, nelabai tinka. Ji problemos neissprendzia, tik tam momentui ja uzdengia, paslepia, lyg sviesa isjungus. Bet vos isijungia galvoj sviesa- pamatai, kad problema yra kaip buvusi....
Vadinasi, reikia atostogu Visiskai pakeist aplinka ir atsijungti nuo visko...

Nesuprantu kitokio poilsio kaip miegas . Slampinėdamas labiau pailstu nei fiziškai dirbdamas , nors labai retai tas būna .
Labai trūkdavo miego kai dar dirbau , ir dirbau naktimis , bet vis vien po nemiegotos nakties tekdavo sėst į traktorių ir važiuot kažką daryt .tai paskui vakare tik karšta vonia ir į loviškius - pats tikriausias poilsis
Pritariu Majai ir visada sakydavau , kad blogas darbuotojas tas ,kuris nešasi namo kažkokius darbinius popierius pabaigt .
Rasele, o ką daryt atostogų nėra ir nebus?

Kaimo zmogus neturi atostogu, nes jo taip neisvargina valdiskas darbas ir reikalavimai. Kaime pats esi sau seimininkas. Ir ta darbu nasta uzsikrauni savo valia... Juk jei dirbtum ir gautum atostogas, per jas darytum lygiai ta pati, ka ir dabar darai

Ot išvartei , maladiec , į seimą tau reikia , būtinai balsuočiau

Dėl atskyrimo. Blogiausiai, kai yra dirbama namuose, truputį padirbi, nubėgi užkandi, dar kažkokius reikalus sutvarkai... Nežinau, kaip Sauliau tvarkaisi, kur "draugauji" su birža, ar namuose, ar atskiroj darbinėj aplinkoj, t.y. ofise. Tačiau jei namuose, čia ir slypi didžioji problema, nes smegenų neišjungsi, jos ir bus "darbo režime".
Kai aš, retai, bet kai ypatingai spaudžia laikas, parsinešu popierius į namus, tai suku ratais namuose su sąžinės graužatim, kol darbų nenudirbu. O taip neturėtų būti. Todėl ir sakau, kad viskas savu laiku, savoj vietoj. Na nebent ypatingai disciplinuotas žmogus esi, sugebenatis perjungti mintis, emocijas. Bet tokių reta.

Labukas.
Labai mielas ir šiltas dienoraštis. Kadangi čia užsuku irgi labai retai, o kaip kiemeliukai laikosi ir man įdomu, tai viską perskaičiau sąžiningai. Džiaugiuosi už visus, kam sekasi gerai, o kam kažkas nesiseka, patariu susidėlioti mintis taip, kad pasikeistų į gerą. Smagu, kad dukrytei viskas gerai, yra kuo džiaugtis.
Apie save galiu pasakyti, kad gyvenu tikrai gerai, gyvenimas klostosi taip, kaip seniai norėjau. Turiu tai, apie ką seniai svajojau. Daug atostogauti neišeina, nes "ruošiuosi" savo studentės paskutiniams metams, bet po Lietuvėlę pakeliauti išeina. Va ir savaitgalį buvom Visagino kantri festivalyje, aplankėm Rokiškį, Kupiškį. Man labai patinka Aukštaitijos miesteliai, labai gražiai ten žmonės tvarkosi. O Visaginas išvis nustebino savo pušynais šalia daugiabučių, sutvarkyta aplinka. Dar pabuvojau ir Smalininkų panemunėse, irgi gražiai sutvarkytas miestelis. Kas dar? Aaaa... Mažoji baigė vidurinę su pagyrimu, išvažiuoja studijuoti į Škotiją. Biski liūdna, bet... tegul siekia savo svajonės, ji tai sugebės. O dėl darbų - tai jie man jau senokai rūpesčių nekelia, kai dirbu sau.
Sėkmės visiems kiemeliukams.

labukas, senai matytoji Pasiilgstam Taves.... Labai dziaugiuosi, kad Tau viskas sekasi. Visada malonu matyti zmogu, kurio svajones pildosi... Gal todel, kad tai suteikia vilti ir mums, kad gali issipildyti ir musu svajones....
Grazi musu Lietuva, ir mielai ir as dar pavazineciau.... dar daug visko nematyto... O paskui turiu minciu apsilankyti Latvijoj ir Lenkijoj.
O galiu paklaust, kodel dukra pasirinko Skotija studijoms? Nes mano sunus, nors dabar Skotijoj, ten tik darbo ieskosi, o studijuot zada tik Lietuvoj, ir tik blogiausiu atveju Skotijoj. netgi nzinau kodel.....

Ir Latvijoj gražu...Išvis keliauti labai smagu, visur galima pamatyti daug gražaus.
Net nežinau ištikrųjų kodėl Škotijoje. Ji jau nuo pat 11 klasės apie tai galvojo. Ji ir dirbti norėtų užsienyje toje srityje, tai ten baigti mokslai irgi turės visai kitokią vertę.

O svajonės, Rasa tikrai pildosi. Tik reikia labai norėti ir labai tiksliai žinoti KO nori.

Atėjau tik dabar..perskaičiau viską-dienoraštį,kuris sušildė,komentarus.kurie ir prajuokino,ir širdies kertelėse vietos rado..aš irgi atsakau-kad gyvenu--įsikibusi...matyt reikia vis tvirčiau ir tvirčiau įsikibt..... kai daugiau apie vienas kitą žinai,daugiau ir papasakot gali...bet gera,kad tiek šaunių žmonių sudaro save draugystėje,kurioje norisi žinot,kaip laikosi draugai...ruduo..nepasiduokim tai pilkai melancholijai...