Tu palietei labai trapią stygą... Žinau ką reiškia dirbti nuo iki ir dar po... Laiko tikrai nelieka. Bet jei ŽB randam minutę, tai gal ir šeimai atsirastų. Aš radau, tiesiog išvijau iš savo gyvenimo vieną personą - laiko vagį. Planuoju viską, atmetu nesvarbius skambučius, klientai tik iš anksto susitarus, kava tik ryte ir per pietus... Juoksitės? Į sveikatą. Tai labai sunku, ir kaip Saulius sako daug kas vadina mane išpuikusia, susireikšminusia ir t.t. O aš paprasčiausia taupau laiką šeimai, anūkiukui, juk tai didžiausia vertybė, tik tai mane palaiko per teismų maratoną, negandas, atneša lėkštę sriubos kai nepakylu iš lovos.... Ir velniop visus, kurie šaiposi, tai mano gyvenimas

Sauliau,teisus. Tačiau jei branginsi ŽB santuokoje,tai ir šeimai atsiras minute. Žinoma kažko tenka atsisakyti(paskutiniu metu man atsisakyt tenka interneto),tačiau tai verta nes darni šeima duoda daug daugiau nei tas ko gali atsisakyti. Tik nereikia kraštutinumų,viską deliojant surasi laiko viskam.

P.S. blogiausiai,kai žmones apsivedę supranta tai kaip savaime suprantamą dalyką. Susituokem ir vsio...Neeeeee...... klysta......Kiekviena diena yra"darbas",tarpusavio supratimo,pasikalbejimo,tiesiog apsikabinus kartu patylejimo,arbatos gerimo kartu ir t.t.
Tada ir užtenka vienos ŽB.

Tai va kodėl man laiko nerandi....pasirodo mes susituokę

Aš nerandu???
Mieloji Gretule, Tu man tikrai ŽB, ir jeigu tik bus Tavo noras,- laiko man atsiras.

Nu atsirask

(bučinukas)

P.S. Nerandu paveiksliuko...

Balzabuba, aš sprendžiau kiek kitaip. Kai mažius gyveno su manimi, mes tiesiog dažnai važiuodavome kartu su juo. Tiesiog, vaikai - šventa ir.... na ne visai apie tai aš.

Torpeda paskutiniame pasisakyme buvo labai arti mano minties. ŽB turi tapti Artimu Žmogumi (AŽ). O ar visada taip yra šeimoje? Dažniau,- ne, negu taip.
Ir todėl keičiasi ciklai,- darbas-ŽB-darbas-ŽB ir t.t.

O iš tikro, labai daug galvoju šia tema. Svarstau ar įsileisti į savo gyvenimą vyrą (pageidautina ŽB su GB) ar geriau gyventi va taip kaip dabar. Man visai gerai, jei nekreipti dėmesio į tuštumą, kurią mielai atiduočiau (paskolinčiau)...

Na o aš turiu ir ŽB ir AŽ. Bet tam jau "dirbame" 20 metų.

hmmm, jaučiuosi nekompetentinga šituo klausimu

Užtat aš jaučiuosi vistiek kompetentinga Paprasčiausiai žmonės nesitaiko vienas prie kito ir nieko neinvestuoja į santykius, nes to daryt ir nebūtina. Nebūtina laukt vyro su sumedžiotu mamutu, kai galima prekybcentryje nusipirkti jautienos.

Vinigreta, kai sakinys skamba:
"man visai gerai, jeigu nekreipti dėmesio..." abejotina ar tikrai gerai.

Palyginimui.
Įkalinto žmogaus,- "man visai gerai, jeigu nekreipti dėmesio į vietos ir maisto trūkumą"
Nuteisto mirties bausme:
"Man visai gerai, jeigu nekreipti dėmesio, kad mane rytoj sušaudys. "

Pati žinau

Na nežinau...nematau čia problemos.Jei vedame(tekame),tai JI (JIS)tapo AŽ,o tuo pačiu yra ir ŽB,nes kitaip nebūtum vedęs.Problemos sprendimo reikia ieškoti savyje..kodėl gi ŽB jau nebėra AŽ?Ogi priežasčių daug,kodėl reikia vėl ieškoti vis naujų ir naujų ŽB.
Daugumai jis(ji) greitai atsibosta,nes geras gyvenimo draugas yra tik pas kaimyną,bičiulį,draugą,bet ne pas mus ir gerai ten,kur mūsų nėra.Todėl žmonės skirstomi į pastovius ir nepastovius.
Nors kai kurie ir mes partnerio akyse jau nebesame žavūs,nes nebesikedename plunksnų prieš AŽ,o kedenamės tik prieš ŽB.

Jei tikslas užkariauti, tai ŽB niekad nevirs AŽ. Jei tikslas sukurti kažką vieningo, vienijančio, tai šimtu procentu pritarsiu Torpedai, tam reikia pastangų. Na ne tokių, kokių reik hantelius kartoti ar neužmiršti gėlių nupirkti, kai yra proga, manau reik jausminių pastangų.

o kaip tie senukai, i kuriuos ziurin su pavydu, nugyvene grazu amziu viens kita laiko uz ranku, jie tikrai susitiko ne vakar...
as maciau tokia pora kai gulejau ligonineje Siauliuose, jos vardas Elena, labau grazi moteris, metu kokia 75, jai isoperavo akmeni is tulzies, jos lova buvo salia manes, kaip jie graziai bendravo su vyru, buvo labai miela ziureti, su baltu pavydu, jie skleide apie save tokia sviesa.. isaugino du sunus, turi kruva anuku, zodziu... nors man tas diedukas pasirode, biski toks padykes, bet jie isgyveno.. aukojasi moteris.. manau, jie sulauke tokio grazaus amziaus..
o jie tikslas gyventi nuo vienos zb iki kitos.. tai .. tikrai daugiau laiko neatsiras.. ir siaip laikas yra kazkur dinges.. pasiziurekit jau uz lango lapkritis, tuoj kaledos ..ir vel nauji metai

Daug tiesos Džeinės, Majos ir Simdi žodžiuose.

Aš tai suformuluočiau tik kiek kitaip. SUGEBĖJIMAS SUPRASTI.
Vėl savo pavyzdžiu. Nei viena, su kuria bandžiau kurti santykius, man nepasiūlė,-"aš suskaičiuosiu likučius ir srautus, o Tu pailsėk, ir paskui nueikim kur kartu". Bet VISOS priekaištaudavo, kad neskiriu joms laiko.
Man taip nepasisekė? Netikiu.
Priežastis kita,- moteris nori, kad ją suprastų, bet nepajudins nei pirštelio, kad suprastų vyrą. Nežinau, tai genetiškai determinuota, ar įsitikinimas, kad vyras tą mamutą turi sudoroti iki galo. Galų gale priežastis ne taip ir svarbu, kaip ir pati pagalba nesvarbi. Svarbus - NORAS PADĖTI.
Bet to noro nėra, ir todėl ŽB ir lieka ŽB, nepereidama į AŽ.

Kiti gal į tai abejingiau žiūri, o greičiausia išvis nemato. Tačiau, aš, kaip minėjau, turiu ydą,- galvoju ir darau išvadas. Tai netinka šeimyniniam gyvenimui. Deja.

Kiekvienas susidėliojam prioritetus savo gyvenime: vienam tai šeima ir santykių puoselėjimas, kitam - darbas, garbė, šlovė, trečiam pinigai. Laimingiausieji sugeba viską suderinti.

O šiaip, Sauliau, negi visas gyvenimo moteris, tu išlaikei? Jos neturėjo nei darbo už namų sienų, nei pareigų namuose Jei vis tik jos turėjo, tai tavo pasisakymas kiek egoistiškai, net šovinistiškai skamba...

Supratimui reikia išlaikymo?

O į klausimą atsakysiu kitaip. Nebuvo moterų, kurios išlaikytų mane. Taip aiškiau?

O ne, supratimui nereikia. Bet tu pateiki visą "vaizdelį", lyg jos dykaduoniavo ir priekaištavo, tik tu vienas plušai. nepateiki kitos pusės, kiek, ne finansiškai, tu joms padėjai. O dėl požiūrio į mamutą... HMMM, kad būtent tu tą mamutinį požiūrį turi. Lyg jei parneši mamutą, viskas apie tave ir turi suktis. Tuomet tavo pasijos anksčiau ar vėliau turėtų pasijusti perkamos, o tu - išnaudojamas. O šiaip, jei poroje abipusiu sutarimu sutariama, kad tu mamutą parneši, o ji laiko visus likusius tris kampus, tu už tą mamutą neturėtum priekaištauti. Na čia mano tokios įžvalgos...

Maja, ne taip supratome viens kitą.
OK, vadinkime daiktus tikrais vardais. Taigi, manau, neverta priekaištauti dėl to, kad kažkas uždirba, kažkas - ne. Nes paprasčiausia, jeigu neduoti tų pinigų (vienokia ar kitokia forma) vaikams ir ŽB, tai kokia išvis prasmė juos uždirbinėti?

Priekaištas buvo ne dėl išlaikymo, o dėl nenoro suprasti, labai jau skirtingi dalykai. Aš gal tik pateikiau nevykusiam kontekste.

Hmmm,tau tikrai pasisekė,tik gal perdaug sau reikalavai išskirtinio dėmesio.Užjausk būtent taip,o ne kitaip,padėk taip,bet ne kitaip ,nei tu nori,o tai reiškia pamiršti savo gyvenimą ir gyventi tavąjį,sukuriant šiltnamio sąlygas.
Aš turėjau draugą,kuris turėjo savąjį keistą supratimą ir negalėjai nukrypti nuo jų,nes jau buvai iškart bloga.Tai nežmoniška įtampa nepataikyti,kuri veda į stresą ir infarktą,taigi su juo iškentėjau tik tris mėnesius.
Palikdama pasakiau....nebepakeliu tavo psichologinio terorizavimo,o jis buvo labai nustebęs....kaip tai taip????Ką jis dabar darys vienas,kaip taip galima???
Juokingiausia,kad net išsiskyrus jaučiau kaltę...o tai jau įtampos padarinys.

Džeine, o Tau neatrodo, kad kažkiek savojo "Aš" turi atsisakyti tiek viena, tiek kita pusė, kad tie artimi santykiai būtų? Kažkiek, nereiškia visiškai.

Nežinau... nemanau, kad iš tos gausybės ŽB nebuvo vertų. Gal kiša koją pernelyg didelis vartotojiškas požiūris?
Matai, kuomet esame jauni, nepatyrę ten kažkokių vėtymų mėtymų, mažiau skaičiuojame, svarstome. Ir išvis- jei kyla klausimas- už ką tą žmogų mylėti, ką jis turi naudingo man, mesk tą mintį iš galvos... Jis nieko neturi arba neturi tu.

Vartotojiškas požiūris,- kieno?

Ir, beje, Vini, dauguma moterų mąsto šitaip:
"Va, aš - žavi būtybė,- už tai mane REIKIA mylėti. O už ką man mylėti jį?" Juk ne svetima mąstysena, ar ne?
Tik vėl nesureikšminkim pinigų, mašinų, namų. Atsakymas į "už ką?" pats įvairiausias,- už protą, už švelnumą, už DB galų gale.

Jei myli, tiesiog myli. O ne analizuoji kuris ką turi ir už kurį tą jį reikia mylėti..
Na taip, renkamės mes patinkančių savybių sąrašą ir viso to bendrumą mylime. O ne lyginame- va tas turi GB, kitas gi turi S (smegenų), dar kitas dar ten kažką turi.. Arba turiu tik aš, o kiti nieko neturi ir nemyli. Niekšai

Ko gero čia ir slypi problema.
Kai myli, tiesiog myli, o paskui meilė praeina ir tiesiog nemyli, ir tiesiog skiriesi.
Nigirai, nes kalbame apie idealią šeimą. Paskui kiek pabandysiu apibrėžti ir pateikti savą modelį. Nors iš tiesų jį ir pateikiau, tik išskaidytai.

Nepatiko tavo nuostata; _Manau, kad svarbiausia, kad nenukentėtų vaikai, o visa kita, galima.
Vaikas visuomet bus nukentėjęs, jei "rūpinsies" vien juo ir pinigais. Vaikui reikia harmonijos visumoje . Labai jau keistai nuskambėjo ar aš ne taip supratau?

Rimai, Tu čia apie idealias sąlygas. Taip, sutinku. Deja, realybė kartais skiriasi.

Gal as cia ir per daug konservatyviai... .,bet jeigu jau esi toks uzimtas...,tai gal surask laiko seimai,o ne... .Man seima-didele vertybe.

Tai tiesiog požiūrį skirtumas.
Tu irgi teisus. Bet tai, kad Tu teisus nerodo, kad aš neteisus.

na, kiekvienas turi savo vertybiu skale ir savus prioritetus. ir to siekia... Jeigu zmogui vertybe yra seima, jis ir i tai ir investuos visa save, ne tik pinigus, bet ir laika, demesi, meile.... jeigu kazkam reikalinga seima ir kitas zmogus del smagaus ir patogaus gyvenimo, tas to ir ieskos, ir sieks...
As irgi turejau savo idealios seimos modeli, jo siekiau, juo gyvenom ir tuo ikvepem kitus. Nuosavu pavyzdziu. Ne teoriniais isvedziojimais. Ir manau, kad tai yra gera ir teisinga.
Orvelai, esi per silpnas uzmusti... nes teorija gali uzmusti tik muse, o ne zmogu... kai pritrenki ja su knyga
O persina, kuri vadina Tave susireiksminusiu, kiek pamenu, cia jau nesilanko, tad ar verta mineti piktuoju zmogu, kurio cia jau nebera?

Kuo čia dėta teorija, jeigu rašau iš savo patirties? O asmenybė vadinanti mane susireikšminusiu, va komentuoja.

Ir dar, gal prieš kritikuojant reiktų pabandyti perskaityti ir suprasti, o tik rodyti savo antipatiją, na nežinau... abejočiau ar tai subrendusio žmogaus pasakymai.

Pala, o pagal pavadinimą negalima daryti išvados, kad pagaliau tau reikia AŽ, o ne n ŽB?

Greta, O Tau neatrodo, kad klajonės nuo vieno ŽB iki kito ir vyksta dėl to, kad neatsiranda AŽ?

Vyriškai parašyta. Dauguma vyrų būtent tokie.
Šeimos židinį saugo ir juo rūpinasi žmona. Vyras šito daryti nesugeba iš prigimties.
Jei žmona tik laukia sumedžioto mamuto, bet pati "nerenka šaknelių ir nekursto židinio" - tokia šeima ilgainiui iširsta. Arba vyras nuolat dairosi į ŽB.
Pagrindų pagrindas šeimoje - mylinti žmona.

Dabar prisiminiau Vovką Romanovą (pažinojau jį seniai, nuo jaunystės dar) Tai, ko jis pasiekė - pasiekė jo žmona Svetlana. Nuostabi, mylinti, labai išmintinga ir tvarkinga moteris. Tai ji iš siaubingo išsiblaškėlio ir donžuano padarė tai, kas jis yra dabar.
(aišku, kad jis pats - "š" ant pagaliuko, kas ryškiai matosi, chi, chi...)

Orvelai, parašei taip, nes disksijos norėjai ar iš tiesų taip manai? Aš vos ištempiau iki galo...Toooks pyktis suėmė!
Beje, tu gal turi kažką bendro su IT? Čia ne į temą, bet bandau sukoncentruot mintį ir toks įspūdis kilo.
Taigi...Orvel, KODĖL vyrai eina kairėn? Dėl moterų pertekliaus? Dėl pasiūlos gausos? Dėl pertekliaus ir pasiūlos ir alkio vyrų, kas pagimdo norą turėti bet kokia kaina? Čia ne miškas, Orvel...Na paklausk tų, einančių. Kodėl? Kažkas paminės paprastąjį - sex variantą. Čia daugmaž jaunystės variantai. Mano akiai jie tokie.."nu i pust", kad tik antroji pusė nežinotų. Nors giliau pakapsčius tai taipogi..., bet šiandien tai niekis. Mūsų kreivos moralės pasauly. Ką atsakys likę? Jiems trūksta bendravimo, tavo paminėto supratimo, trūksta gilesnių pokalbių, polėkių, veiksmų, laisvės ir tt. O kur ji dingo? Kodėl turėdamas -kaip tu įvardinai ŽB- vyras staiga ima ieškoti kitos žėbė? Ne todėl, kad toji, namie vaikus po darbo čiučiuojančioji, valgį gaminanti, tavęs laukianti, pilna plyštančia galva staiga trūkstanti tau, kuris po darbo pavargęs...?Juk daug lengviau spjaut ir ieškot kitos žėbė, kuri neturi problemų, ar kuri moka kitaip, ar gudriai išsivynioja? O jei taip neleist tąvąjai žėbė virst žiežula? Jei pagrobt ir paklaust, išpešt visus atsakymus? Jei pačiam taip imt ir pasakyt kas duria? Gal tuomet nereiks tų žėbučių? Nesu aš moralistė, davatka ar pan. Bet man nepriimtinas toks požiūris į moterį. Pikta kai žmonės savus kompleksus atgroja ant kitų nugarų, kai ...žodž supykau.
ŽB atsiranda staiga-taip rašei. Hmmm. O M gimsta iš lėto. Kaip kūdikis koks - kas septynių, kas devynių ar pan mėn. Kai gimsta- būna tikra ir išnešiota.Todėl auginama ir saugoma. Žinai, suisimąsčiau kiek kartų pati esu ištikrųjų. Nes tuomet atrodydavo, kad taip, o tikrovėj ne. Kartą. Esu kartą. Ir ne dėl piniginės, mamuto ar..dėl to, kad ištiesų jautiesi esant Žavi , bet ne būtybė, o Moteris.
Sėkmės mums.

Improvizacija,mes čia galime piktintis iki pasiutimo,bet nuo senovės įsigalėjęs kitoks lyčių vertinimas.Ar Orvel kaltas,kad jo tokie stereotipai?Nemanau,tai mes bandome perversti juos ir pritaikyti prie kitų realybės sąlygų.Bet tam turi praeiti ne vienas amžius.
Štai mano vyras į klausimą,kodėl vyrams galima ,o moterims ne,atšaudavo...vyras vaiko neparneš.
Deja,praėjo keli dešimtmečiai ir atrastas DNR daug ką sustatė į savo vietas.Šiandien jau to nebeišgirsčiau.
Bet vyrai vis labiau panašėja į šiltnamio gėlytes...man ,man ir dar kartą man.Ir čia labai didelė mūsų kaltė,nes moteris iš prigimties linkusi aukotis.Šiaip gimsta daugiau berniukų,nei mergaičių,bet jų daugiau ir žūsta,daugiau sėdi kalėjimuose,jie neatsparesni ir pan.O rezultate-jų mažuma ir pasiūla nepatenkina paklausos.Jei jų būtų dauguma,tai jie medžiotų tuos savo mamutus ir tiestų jų kailius mums po kojomis.
Tada nebeišgirstume tokių(kaip Orvelo) teiginių.

Ir mane suėmė žvėriškas pyktis.... Improvizacija, viską parašei, man jau nėra ką pridurti...

Orvel:
<<Džeine, o Tau neatrodo, kad kažkiek savojo "Aš" turi atsisakyti tiek viena, tiek kita pusė, kad tie artimi santykiai būtų? Kažkiek, nereiškia visiškai.>>

Visiškai sutinku,Orvel.Bet aš turėjau mintyje šiek tiek kitokį atspalvį.Kai vyras reikalauja užjausti,padėti jam būtent tokiu būdu,kokiu nori jis.Tiksliai,kaip vaistinėje.Jei neatspėjai jo norų...vargas tau,moterie!
Ir tas nuolatinis susikoncentravimas ties vyro norais sukelia kaltės jausmą,didžiulę įtampą,netgi depresiją.
Aš visą gyvenimą aukojausi,norėdama artimiesiems gero,nes mano tokia natūra,bet tai yra labai blogai.Kodėl?Aš žmones verčiu monstrais ir galvos invalidais,ar vyras(vaikas) rodys iniciatyvą,jei jam viskas patiekta ant lėkštutės?
O gal ne tik aš?

Kad nesimaišytų, rašysiu po komentarais. Ne prieš? matau, ne prieš.

-------
Karalienei, galiu tik padėkoti už žodžius,-
Pagrindų pagrindas šeimoje - mylinti žmona.

Iš tikrųjų čia esmė,- nes MEILĖ apima ir supratimą, ir atlaidumą, ir pagalbą, ir prisitaikymą... Gal klystu, bet manau, - TIKRAI MYLINČIŲ ŽMONŲ VYRAI NEPALIEKA.
--------
Improvizacija, kad sukėliau pyktį,- reiškia tikslą pasiekiau. Dėl tam tikrų išskaičiavimų mano tekstai visada labiau orentuoti į emocijas, o šis, mano požiūriu, gavosi sausokas, ir juo buvau nepatenkintas. Taigi, kad sukėliau pyktį, man - komplimentas, dėkui.

Aš gal kiek sutirštinau spalvas, bet Tu irgi perdėjai. Keisti, mieloji Improvizacija, NIEKADA nėra lengviau. Ir nesvarbu ką,- darbą ar ŽB. Tad jeigu keičiama, tam yra priežastys, ar ne? Ir svarios priežastys.
Paklausos - pasiūlos dėsnis ČIA, manau, galioja tik labai iš dalies. Na, nėra, tikrai nėra ryškaus ŽB pertekliaus. Tad kažin ar priežasčių ir PATEISINIMŲ SAU, reikia ieškoti būtent čia,-"ką jau čia bepadarysi, vyrai turi didesnį pasirinkimą".
Gal kartais reiktų pažiūrėti į kai kurias moteris, Moteris kurios niekada nebus pamestos. O tokių yra, tereikia įsižiūrėti. Įsižiūrėti ir pamatyti, kokios savybės jas skiria nuo kitų. Tik tiek.
Tarp kitko, nesu kažkoks moterų priešas, tad irgi pabaigsiu,- SĖKMĖS JUMS, žaviosios Moterys.

Džeinei atsakau tik į paskutinį pasisakymą, į prieš tai einantį atsakiau, rašydamas Improvizacijai.

Pasakysiu atvirai, kartais ir man norisi, kad ATSPĖTŲ. Žinau, kad blaiviai pamąsčius,- idioto noras, bet būna toks noras, patikėk.
Žinoma, idealu išsikalbėti ir pasakyti. Ir atrodo, taip sumažėtų nesupratimo... Bet taip smagu, kai atspėja, nesakyk, Džeine, juk tikrai smagu.

Tada mes esame visi idiotai,nes visiems to norisi.Bet mes neturime teisės pykti ar priekaištauti,jei neatspėja...meilė čia nė prie ko.
Netgi internetiniame bendravime mes,net nematę vienas kito,dažnai galime nujausti,kaip vienas ar kitas pasielgs vienoje ar kitoje situacijoje.Bet ne visada..ne visada,Orvel.

Pradėsiu nuo apačios. Vyrai nujaučia sava logika.Moterys- tuo nematomu čiuptuvu, todėl gal ir klysta. O jei dar giliau-kai leidiesi, kad tave pažintų- tai ir žino, nuspėja. O jei nesileidi...irgi daug priežaščių- viena jų pvz nepasitikėjimas, kas...žodž supratot:)

Orvel, man taip pat komplimentas už tai, kad ne ŽB sėkmės palinkėjai, o žavioms moterims, va:)
Dar žinai ką? Tave "muša" mylinti ranka, todėl nereikia čia...Baikit pyktis. Nebūtum svarbus- nesikabinėtų. Supratai apie ką aš?;)
Ir dar Dzeinė teisi dėl auklėjimo...Labai.
O šiaip..juk aišku, kad keisti reikia save.Bet tas taip sunku...

Oi, ne, Improvizacija, mano atveju truputį kitoks modelis, bet čia ne apie tai.

Grįžtu prie ištakų. Žinoma, viską pateikiu iš vyriškos varpinės, nepykite.

Taigi, mes įsimylime Žavią Moterį. Įsimylime, kaip Greta teisingai pastebėjo, neaišku dėl ko, ir neaišku už ką. Tiksliau, įsimylime nes Žavi, ir to gana.
Bet kad ta Žavi Moteris taptų Artimu Žmogumi tik to, kad ji žavi kiek mažoka.
Manyčiau, čia jau svarbūs interesų, tikslų sutapimai, charakterių suderinamumas ir viens kito papildymas, žodžiu krūvos aspektų, bet visa tai nedaug turi bendro su meile.
Beje, šitoje vietoje labai jau daug paradoksų, bet gal juos išryškins kažkas kitas, iš moteriškos varpinės.

Orvel, nori, kad kas parašytų, kad kuo moteris žavesnė, tuo mažesnis jai poreikis taikytis prie kito? Tada ieškok nežavios

VA.

Vienas paradoksas.

Orvel, Prieštarauju:) Viskas, kas susiję su žmogum- susiję su emocijom tiesiogiai neatsiejamai. Visi paminėti aspektai kai dera, kai tinka, kai papildo tik gilina jausmą, apie tai net nesusimąstant. Juk pradžioj tu bendrauji, pažįsti, o paskui arba įsiemocina, arba ne kažkas. Būna, kad patinka tau fiziškai- malonus akiai fizinis grožis ar dar kažkas. Pradžioj tai traukia, skatina, bet...jei stumia kiti dalykai ta aitra- ar kaip bepavadinsi- dingsta. Pagrindo nėra. O pagrindas juk iš tavųjų paminėtų plytukių ir susideda. Na aš taip manau. Bet tai gaunasi kaip gaunasi:) Tik vėliau paanalizavus supranti kodėl. Nes moterys po, o vyrai prieš įvykstant daro analizes. Tuo mes ir žaviai skirtingi:)
Na čia tik manoji nuomonė, kuri gali būt klaidinga tavo akim žiūrint. Kiekvienas matom skirtingai:)

Antras paradoksas.
Įsimylėję mes akli. "Meilė akla",- ne mano sugalvota.
O kad pamatyti tai kas "gilina" ( o iš tiesų negilina, juk jeigu atmesti bendrus interesus, tikslus, pomėgius, charakterių atitikimus,- nieko ir nelieka) mes turime matyti. O pamatyti galime, tik kai praeina "akla meilė"

O man atrodo, reikia tiesiog kalbėtis. Kiekvienas darome klaidų, esam linkę arba nelinkę į kompromisus, tačiau to nesužinosime, jei tik tyliai tikėsimės, kad partneris atspės mintis/ pageidavimus. Yra mano aplinkoje idealiai sutampančiu žmogiukų poroje, bet tokios poros greičiau išimtis nei taisyklė. Apskritai manau, kad dabartiniu laikmečiu žmonės linkę gauti greitą rezultatą su minimaliu indėliu.

Nors ne visai tas pats, bet tai panašu į trečią paradoksą.

Kad kalbėtis, įsiklausyti, mes turime būti kartu su žmogumi Kitaip tariant, mes turime turėti galimybę susipažinti ir rinktis. Ir netgi palyginti. Tad, tokiu atveju krūva ŽB atrodo visai logiška ir pateisinama.

Kai renkamės automobilį, mes jį apžiūrime iš visų pusių, lendame ir dugną apžiūrėti, pravažiuojame, o kartais ir pas meistrus nuvarome pasikonsultuoti. Tai čia automobilį, kurį keisime po 3-4 metų. O renkantis žmogų VISAM GYVENIMUI... Kiek supaprastėja pasirinkimas?

manau, Saulius dar nesutiko savo Moters, o gal jam siam gyvenime skirtos tik vienos ZB, sakykim toks likimas
o idealiu seimu nebuna, butu nuobodu manau gyventi tokioj seimoj,

Arba sutikau ir praėjau pro šalį.
Arba sutikau ir nepajutau, kad ji mano.
Arba sutikau ir dėl išdidumo ar pan nesiekiu susigrąžinti, o gal negaliu susigrąžinti.

n+1 galimų variantų.

isvada esi vienas su savo ieskojimuose.. kokie dar variantai?

Kiekvienas pasirenkam savo kelią. Svarbu, kad spėtumėm pasitaisyt, jei manom, kad klystame. O galbūt laimė kitam,
būtent procesas, ieškojimas...

Klystam, nes ne pagal tuos kriterijus renkamės. Šiaip, žmogus turėdamas iš ko rnktis, visada pasirinks geriausią. Jei pvz. ŽB renkasi pagal kojų ilgumą, tai ir išsirinks tą, kuri ilgiausiom kojom. Kitas dalykas, kad gyvenant kartu visai kitų savybių prireikia.
Beje, jau aš kikenu, kad drįstu kitus apie pasirinkimą mokyt

o kodel tu negali patarti?

ir kas monui ateme zada?

Kiek daug prisakėte.

o tu, monai, neturi problemu su ŽB??

Su automobiliu?Nea,neturiu.

kaip bebutu liudna, kiti savo automibili myli labiau nei savo zmona, savo vaiku motina..

Čia tai geras... Monas labai tiksliai palygino tokį rinkimasi - lyg automobilį rinktusi...
Tiesa, ir pats Orvelas sulygino su automobiliu.

O šiaip tai aš nesuprantu tokio racionalumo renkantis ŽMOGUTĮ šalia savęs... Nežinau, bet manau, kad rinktis turi padėti širdis... o paskui jau, galima bandyti prisitaikyti vienam prie kito. Reikalinga abipusė tolerancija, labai didelis noras suprasti kitą, priimti vienas kito mažus trūkumus ir neatitikimus įvairiose gyvenimo situacijose... Juk ir sakoma, kad turi vienas prie kito "prisitrinti", prisiderinti ir nelaukti, kad kitas visą laiką, pabrukęs uodegą, pasitrauktų į šalį ar įspėtų kito mintis... Žinoma, tai būtų puiku... Bet bet bet... kad tai būtų įmanoma, turi netylėti širdis... abipusiai. Naivu? Gal. Bet aš taip suprantu bendrą gyvenimą... O jei moteris vadinama BŪTYBE, tai apie kokį jausmą galima kalbėti...

Taigi...

Man automobilį rinktis irgi padeda širdis.

O ŽB, todėl, kad tiktų ir vyrams ir moterims, dabar gi didelės baudos, už bet kokią tariamą diskriminaciją, tad...