Nugi ar daug tam žmogui reikia iki pilnos laimės?
Man ,pavyzdžiui, pakanka pintos alaus ir gabalėlio džiovinto sūrio
Bet kita vertus , aš juk paprastas kaimo mužikas , ruda lauko pelė , o jūs dielių miestų žmonės ir jumi reikia reika dvasiai peno , ške

Chi, o kodėl tada dar stalą ir kėdę turi, kad alaus ir sūrio pakanka?

Chi , o tau pakaktų tik kėdės sus stalu?

Man dar reiktų pečiaus, ant kurio galėčiau atsigult

Na..na..na...tik jau nenusikuklink.Tau lygiai to paties reikia,ko ir mums,miesčionims,tik tu viską turi,o kai žmogus viską turi ir yra laimingas,tai jam nieko daugiau nereikia.Jei man tektų rinktis...ar tas dvasios penas,ar tai,ką tu turi,aš rinkčiausi pastarąjį variantą.Tik va dar reikia pasitikslinti..kas tai yra tas dvasios penas.
Galaxy, gi jis čia rodo tik viršūnėles,vaidina vargšą bijodamas,kad kas neapiplėštų..chi..chi...
Kaip žinome,netgi ir tas stalas ore nekaba,jis stovi ant jo žemės,kuria dalinasi su namu,o name kaimynka,baras gėrimų,o kur dar Božena su visa savo kompanija?Bet aš čia pabūsiu Maryte Melnikaite ir daugiau nieko neišduosiu.

Supratau. Jis norėjo pasigirti, kad viską turėjo, tik iki pilnos laimės sūrio su alum trūko, o dabar ir tą turi O aš ne. Noriu alaus su pelėsiniu sūriu (kaži tinka?), bet neturiu

Tai kad pelėsinis sūris smirda neplautom kojinėm.

Ka tau sakė?
Dar ir dabar noriu, o parduotuvės dar uždarytos.

Aš iš Olandijos jų daug prisivežiau.Na..gražiai įpakuoti buvo.
Kai šaldytuvas prasmirdo,tai atėjusi draugė susirinko visą maišą ir išsinešė,o aš šaldytuvą turėjau su actu išvalyti.

Nu man tai labai tinka - pasidarau tokių vieno kasnio sumuštinių - dantų krapštuku persmeigiu žalią alyvuogę įdarytą čili ir kartu pelėsinio sūrio gabalėlį .Fantastika , galima ir krapštuką nuryt

Tai labukas ,Maryte

o man neuztenka tik alaus, bet jau velu, nebesigilinsiu, labanaktis

Nu tai tu jauna , tau dar viskas prieš akis , dar ne viską išbandžius

kaip pirstu i aki... atsidariau, kad parasyti, kad dar ne viska isbandzius ir man visko reikia, ir vis dar nerimstu, kaip visko reikia (ne spintu, rubu ar masinu)
 
vakar pvz pirma karta jodinejau, bijau karviu, bet pries pora, o gal tris metus melziau, sunkiai, bet beveik puse kibiriuko isvarvinau ir teatru man reikia, ir knygu, ir siaip teigiamu emociniu isgyvenimu, ir kitiems suteikti laimes minutele, jei tik susivokiu, kaip tai galeciau padaryti, ypac artimiesiems... man dar tiek daug visko reikia... nors kartais buna vakaru, kai uztenka ir alaus su uzkandele jei dar gyva muzika, kaip siemet prie juros dainuojamoji poezija susirenka, tai kaip ta salamandra, kas gali buti geriau...

Būtum arčiau tai pamokintau šio to