Kartais norisi kažką parašyti... ne, ne šiaip parašyti, bet kalbėti apie tai, kas įdomu tau. Ale susilaikai, nerašai. Nes juk tai, kas svarbu tau, gal kitiems visai neįdomu ir nesvarbu... Sakys, ką jinai čia rašinėja nesąmones?... O gal ir kiti norėtų kažką parašyti, pasikalbėti, bet pagalvoja taip pat? ***** Kaip ten bebūtų, bet gal reikia bandyti? ***** O čia šiaip, pažaidimas gal toks... Čia matosi Gyvenimo grafikas. Mūsų Rimuko gyvenimo. Kur kreivė kyla, ten reiškia jam Likimas labai palankus, jam sekasi visi sumanymai ir darbai. O kur grafikas krenta - tai jau teks pasikliauti savo jėgomis, Fortūna tuo metu jam nepadeda.
Rimai, nepyk, kad panaudojau tavo grafiką. (tiesiog tavo gimimo data man žinoma) Jei tau neįdomu ir nenori to grafiko, kad kas žiūrėtų - pasakysi kaip mat ištrinsiu.
***** Taip kiekvienas žmogus jau nuo gimimo turi tokį grafiką. Ištyrinėjau labai daug savo giminių, pažįstamų, netgi jau mirusių - kažkaip labai panašiai gaunasi...
Galit laikyti tai žaidimu, juk vistiek viskas mūsų rankose. Betgi pastebėjot? Kartais mums viskas sekasi, kaip iš pypkės... O kartais, tiesiog juoda juosta... Ką bedarai, vis ne tas ir ne taip... Likimas?
Nežiūrėjau dar, bet įtariu, kad man neteisingą nubraižys, nes atrodo, kad ta linija žemyn kristi turėtų jau nuo 15 metų. Jei ne anksčiau. Taip jaučiuosi. Nors šiaip, į senatvę ji kilti jau negali iš principo - todėl, kad senatvė.
O dėl to, kad nėra ką parašyt, tai gryna teisybė. Arba žmonės nesupranta apie ką kalbi (jeigu nori pasidalint tuo, ką galbūt jau buvai priverstas sužinoti ar "sužinoti"), arba puola "auklėt", kad ne taip kalbi (jeigu išsipasakoji apie save). Ir čia bet kur taip, kur galima mandagumo taisyklių nesilaikyt. Internete, aišku, dažniausiai galima.
Kiekvienas paskaitęs visą informaciją perleidžia per savo asmeninį filtrą. Todėl apie tą patį dalyką kiekvienas kalba skirtingai. Kartais net įdomu stebėti, ant kiek skirtingai mato ir suvokia informaciją... Tai ir reaguoja skirtingai. Vieni dar prideda kažką apie save, kiti gi - moralizuoja, dar kiti - kritikuoja ir priekaištauja... Tai normalu. Kitaip nebūna. Ir reikia tai priimti ramiai.
Laaaabai įdomu,dėkoju už informaciją ir būtinai pasinaudosiu.O ar negalima būtų to galiuko prilenkti aukštyn? Mano gyvenimo kreivė tikriausiai taip staigiai krinta žemyn,kad reikia pridėti minusą n......
Vat man irgi įdomu....mano dukra turėjo gimti kaip tik per mano gimtadienį,bet buvo išvaryta vaistais 4 dienas anksčiau.Tai mechaninis įsikišimas keičia žogaus charakterį?Hmm...nesinori tikėti. :(Kažkas čia ne taip.
Aga,tai paaiškink kaip čia yra.Tai tada išeina,kad visi tą pačią dieną gimę,yra vienodi.Tai aš nueinu pas tą žmogų,sužinau likimą ir žinau,koks bus mano. Karaliene,pažūrėjau tavo vyro kreivę ir įvedžiau man pažįstamo žmogaus,tik vyresnio.Ir štai...lygiai tokia pat kreivė,kaip taviškio.O žmogus gyvena normaliai ir visą laiką vienodai,nors kreivė visai žemai ir tęsiasi vienoda linija.Taigi nuo 13-ų metų jo gyvenimas gali būti vienodas ir vienodas be jokių emocijų iki pat 100-o metų.
Na, teoriškai žmogui neįmanoma būt stipresniam už likimą, nes atsitiktinių dalykų gyvenime būna daugiau negu nuo mūsų priklausančių. O su ta mano pažįstama tiek buvo bendro per gyvenimą, kad ji atėjo į mūsų mokyklą iš kaimo mokyklos. Taigi, aš buvau A klasėj, o ji D (iki baigimo klasių liko tik trys, vadinasi C). Paskui aš atėjau į tą pačią darbovietę dirbt, tik ne tuo, kuo ji. Paskui nusipirkau butą gretimam name, bet nelabai ten gyvenu, kai reikia būt kituos namuos. Ji irgi ten nebūna, nes išsiskyrė su vyru (aš neišsiskirsiu niekad). Iš to darbo irgi abi seniausiai išėjom. O vardas jos Janina, kai mano mama norėjo, kad būčiau Jonė. Atrodo, viskas. Bet argi čia likimo panašumai ir ar tokių panašumų pakanka?
Na, likimai žinoma, kad negali būti panašūs. Juk čia kalba eina apie tam tikrą grafiką - yra metai, kai sekasi, arba likimas palankus, turi jėgų kažką veikti, kažko siekti... O būna metai, kai nebesiseka. O gyvenimo variantų juk yra milijonai įvairiausių... Reikia tai skirti, nepriimti informacijos taip paviršutiniškai...
Na nežinau...aš peržiūrėjau savo,o kreivė kyla aukštyn visus tuos metus,nors man-tai kritimas tik žemyn ir labai stipriai.O gal tai kreivė metų,kai jautiesi laimingesnis?Štai dažnai sekmingieji žmonės moko kitus kaip gyventi,nes jiems patiems sekasi...tiesiog jie atsidūrė tinkamoje vietoje tinkamu laiku ir vaidina esą protingi. Prisimenu savo mokslo laikus.Kiti ,,zubrino" nuolat ir prastokai jiems sekdavosi.Aš nesimokydavau visai,net neturėjau kai kurių knygų ,o užtekdavo pamokos ar paskaitos metu įgytų žinių ir baigiau mokslus gana gerai.Bet stop....atėjo laikas ir tu jauti,kad nieko nebepasieksi,t.y. net nesieksi.Ir tada tu krisi žemyn,nes neatsidūrei tinkamu laiku tinkamoje vietoje.Taigi įdomu,ar kažkas kažkuriuo momentu tau įkišo pagalį į dantračius,ar tu pats neįsipylei alyvos judėjimui pirmyn. O gal laimės pojūtis nepriklauso nuo tavo likimo?
Pagalvojus, tai jei kreivė aukštai, o tau atrodo, kad gyvenimas stovi vietoj, reiškia tu pati neišnaudoji tų galimybių, kurias tau skiria likimas. Turiu pažįstamus, kurie girtuokliauja, gyvena kaip paskutiniai bomžai, pusalkaniai, už komunalinius prasiskolinę juodai, antstoliai uždėję areštus, žodžiu - pasibaisėtinas gyvenimas. Bet jie gyvena sau, neima nieko į galvą... Už šildymą ir elektrą nemoka, ir jiems viskas kaip nuo žąsies vanduo. Stebėtina sėkmė. Pažiūrėjau jų grafikus - nuostabūs, kreivė kylanti iki pat gyvenimo pabaigos!!! Reiškia, jie neišnaudoja galimybių, tiesiog džiaugiasi gyvenimu ir tiek. Ir gyvens ilgai ir laimingai...
Aha, gerai, kad aš tikiu, jog mes patys valdome likimą. Savo darbais. Taigi galima interpretuoti ir taip- kadangi viską dariau gerai (kreivė tolydžio kyla), vadinasi dabar likimas neturi ką veikt, t.y. kuo man padėt. Nes mato, kad galiu ir moku pati.
Vinigreta,likimą,žinoma,mes galime pakoreguoti ,tik lemties ne.Nors...kažkaip ir tuo pradedu abejoti.Žiūrėk kitas stengiasi kaip išgalėdamas ir vis vien atsimuša kaip į sieną,o kitas nieko nedaro ir jam viskas sekasi.Anksčiau galvojau...va darysiu žmonėms gera ir likimas man atsilygins.Daugelį metų lyg ir buvo taip,viskas kažkaip atsipirkdavo dešimteriopai ir visiems kaldavau savo matymą,bet dabar sustojau jau ties kitokia mintimi.
Jei ne anksčiau. Taip jaučiuosi. Nors šiaip, į senatvę ji kilti jau negali iš principo - todėl, kad senatvė. 
