mano anyta labai puiki moteris, niekada nesikišo į mūsų su vyru gyvenimą, visada labai tolerantiška, labai maloniai bendraujanti kai vyras pasakė, kad būsimoji nuotaka vyresnė pora metų-anyta atsakė, kad tau reikės gyventi , ne man. Kai laikė gyvulių, tai ir veršį mums papjaudavo ir kiaulę, iš anytos gyvulių uždirbtais pinigais ir garažą nusipirkom, ir butą, patys irgi prisidėjom, bet anytos dalis ženkli.Kol buvo gyvas uošvis, jis nieko nežinojo, kad anyta mums duoda pinigų. Dabar, kai gyvulių nėra-anyta prikonservuoja agurkų, skaniausių mišrainių, priverda uogienių, tik agurkų dar ir aš turiu marinuoti, nes vyrui negana Jau šiemet ir uogienių turėsiu ir pati virti, nes atsargos išseko.Anyta negali mūsų iš kaimo išleisti neprikrovusi bulvių, morkų, kopūstų ir kitokių daržovių, tai brolis su broliene juokias, kad gerai, jog mūsų mašina didelė. Dabar anytai įtaria Parkinsono ligą, tai būtų visai nesmagu, aš anytąmyliu ir gerbiu ir linkiu jai sveikatos ir ilgų gyvenimo metų, šią vasarą jai suėjo 70 metų, bet ji dar labai greita ir vikri. Norėčiau aš būti tokia gera uošviene savo žentui.
Vau...nedažnai išgirsi tokius žodžius apie anytą,juk paprastai marčiai anyta-velnio pramanyta.Bet mes tik mėgstame anytas juodinti,o realiai tai dauguma anytų kaip tik labai geros ir stengiasi vaikams padėti,tik jie to neįvertina...mat duodančiąjam visada atrodo,kad jis davė aukso luitą,o gavusiąjam tas pats atrodo kaip š...ant pagaliuko. Šiaip mano šeima negalėjo įvertinti tų anytų nei gėrio,nei blogio,nes visi anksti mirė,todėl negaliu teigti nei taip,nei kitaip.Bet pagalvojus,jei nors viena mama ar anyta būtų buvusi gyva ,kai buvo maži vaikai,tai būtų buvęs auksas,nepriklausomai nuo charakterio.Štai nori nueiti į parduotuvę lyjant arba šąlant,tai nereikia temptis vežimuko...uj,koks gėris.Kas turi,tas niekada nesupras ir neįvertins.
man tai mama ir tėvukas padėjo dukrą auginti, o vasaras arba abi būdavom kaime arba, kai didesnė, tai būdavo viena-tai su kaimo močiute labai geros draugės buvo.Anyta buvo įrodžiusi dukrai, kad didesnis svoris niekam nemaišo, gali būt žmogus ir storas, mat a.a. uošvis labai stambus buvo. Užtat dabar mano panelė tiek dietų laikosi, tiek sportuoja, kad tuoj vėjas nupūs.
Turiu aš anytą bet taip gražiai negaliu apie ją atsiliepti...na ne visur viskas yra šviesu. Bet tau labai pasisekė kad taip....Man pasisekė su savo Mama. Ji ir šiemet(nors jai 77 metai) mums nušėrė kiaulę....valgom ir minim ją geruoju. O gyvenime ne tik tevai ar uošviai padeda,būna kad ir svetimi žmonės ištiesia pagalbos ranką....
Linut, ne visiems vienodai pasiseka, nei tėvų , nei uošvių, anytų mes nepasirenkame.Tai tavo mama labai stipri moteris, mano mama irgi tiek pat metų turi, tai guli ir guli, valgyt dar pagamina, bet pagulinėdama.Bet aš neskubu iš mamos perimti darbų, jau grindų jai neleidžiu plauti, bet indus ji plauna, valgyt gamina, kad neužsigulėtų visai.Ir mama jaučiasi reikalinga.
Norėjau parašyti, kad dažniausiai žentai su uošvėm nesutaria, o ne anytos su marčiom bet Artis pralenkė Tai išties labai pasisekė. Ir netgi skaityti labai gera tokius gražius žodžius. kai matai gražius kitų žmonių santykius- pačiai matant širdis nuo to sušyla. Mano mama nors ir ne kaime gyveno, bet jos požiūris į mūsų šeimą buvo panašus. nekontroliavo, nesikišo, bet jeigu reikia pagalbos- ja visada būdavo galima pasitikėti ir net kreiptis nereikėdavo- pati pagalbos ranką ištiesdavo. Su anyta komplikuoti santykiai... bet ir situacija kita. Mano vyras- jos sūnus iš pirmos santuokos. vėliau ji sukūrė kitą šeimą, o šitą sūnų, kad netrukdytų, išsiuntė mokintis į Vilnių. Jai dar gimė du vaikai. Ir mano vyras labai anksti labai gerai suvokė, kad jis toj šeimoj nereikalingas, kad trukdo. Anytos santykiai ir su anūkais nekokie, vaikai jautė, kad ji jų nemyli. Jau nekalbant apie tai, kad nei kokio skanėsto kada duodavo, nei dovanos per gimtadienius ar kalėdas nepadovanodavo... Bet dabar, kai paaugo, aš raginu pati vaikus kad aplankytų močiutę, juk vistiek ji močiutė. Kol ji gyva , reikia bendrauti. Ir kai aplanko, ji būna patenkinta. net susigraudina. Aną mėnesį kaip tik palaidojo vyrą...
Rasa, tie anūkai gal anytai padeda susivokti, kad ir vaikus vienodai mylėti reikia, ir anūkus. Gal jaunystėjejos protas veikė kitaip, ir jausmaigal buvo kitkie nei dabar, į senatvę žmonės pasikeičia.Kai aš prisimenu, kaip mano vyras nesutardavo su mano mama, o gyvenom kartu, aš verdavau, kai jie riedavosi...o dabar vyras sako, kad uošvienė puiki, o mama, kad žentas-labai geras.
Taip,jiems labai svarbu jaustis reikalingais. Mano mamelė tik 2 metai karvutės nelaiko,o dar paršiukus du,višteles 7 ir katinų 6 turi. Vis eina,rūpinasi. Jei atimsim tai iš jų-jie numirs. Jiems reikia judėt. Padedu kuom galiu.... Kasdien skambinamės,kalbamės....Juk tai reikalingi jie mums dar...
mano vyras sako, kad jei mes gyventume atskirai, tai aš kasdien lėkčiau aplankyti mamos, o jis savo mamą mato pora trejetą kartų per metus irjam užtenka, anyta su vyro brolio šeima gyvena Klaipėdos rajone, tai neprivažinėjam.
Jurmala, tikrai malonu, kad turi anytą, kuri yra kaip antra motina. Mano anyta tai jau mirusi, bet irgi buvo nebloga... Ir padėdavo, kuo galėdavo ir dukrą galėdavau palikti jai pusdieniui, kai ji būdavo laisvesnė. Bet va, vyro dėdienė - va ta tai buvo auksinės širdies žmogus. Ir ne tik man, bet apskritai - labai šviesus žmogus. Kai šalia tokių žmonių pabūni, atrodo, ir pats pašviesėji...
aš nuo pat pirmų metų labai džiaugiausi savo anyta, man labai imponavo jos tolerancija,kaime mes su vyru negalėdavom net pasipykti, tuoj mus sutramdydavo gražiuoju.
Ir anyta, ir uošvis dirbo kolūkyje svarbiais žmonėmis, tai jų kolūkis būdavo geriausias rajone, ir atlyginimai tais laikais būdavo po 400-600 rublių, nes niekas iš kolūkio nevogdavo.Šitą tai iš pasakojimų sužinojau, mes su anyta labai daug kalbamės, kai nuvažiuojam.
Aš nežinau..man atrodo,kad daug priklauso nuo paties žmogaus.Žinau moterį,kuri nuolat varo ant savo tėvų,nors tėvai jai ,30 -metei dar ir rūbus perka,ir už butą smoka,ir dar pinigų duoda.Bet vėliau sužinojau,kad ji konfliktiška visur..visur jai negerai.Tai kaip dabar žinoti tiesą ir palaikyti,ar nepalaikyti?Linksėti galva ir užjausti,kai ji pradeda juodinti?Tylėti?Todėl su tais juodinimais esu labai atsargi ir nepuolu tikėti.
Dauguma visų kitų gražių dalykų gyvenime ateina po du ir po tris, dešimtis ir šimtus. Daug rožių, žvaigždžių, saulių, vaivorykščių, brolių ir seserų, tetų ir pusbrolių, draugų ir draugių – bet tik viena motina visame pasaulyje. Net ir palaidoje motiną, matome, girdime ir jaučiame ją visą gyvenimą. Motina – namų siela. Ji sukuria ramią ir jaukią, išmintingą ir darnią aplinką, kurioje gyvena ir dirba šeimos nariai, auga ir bręsta mažieji. Motina tartum kantrybės, meilės ir humaniškumo aukuras, kuriame vaikai se¬miasi gerumo, išminties ir dorovės perlų.
Perskaičiau gražius žodžiu apie anytas ir susigraudinau tarsi tie gražus žodžiai buvo pasakyti apie mano anyta .Mano anyta prieš 30dienu išėjo anapilyn ,viskas dar labai nesenai ir labai skaudziai pakeliu jos netektį.Kaime nebuvo kaimynu su kuriai ji butu susipykusi ar nesutarusi ar kam nors nepadejusi .Nors garbaus amžiaus moterėlė 86metai jai buvo, bet man mano anyta buvo MAMA .
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai. [ Registracija | Įeiti ]
Vau...nedažnai išgirsi tokius žodžius apie anytą,juk paprastai marčiai anyta-velnio pramanyta.Bet mes tik mėgstame anytas juodinti,o realiai tai dauguma anytų kaip tik labai geros ir stengiasi vaikams padėti,tik jie to neįvertina...mat duodančiąjam visada atrodo,kad jis davė aukso luitą,o gavusiąjam tas pats atrodo kaip š...ant pagaliuko. 
Uošvės taip pat 
