Iš svajonių,neramių nakties sapnų, Ir nakties tamsiosios žvaigždžių raudonų, Tau pyniau vainiką ežero bangų, Kad dainuotum tu,kad būtų tau ramu.
Apkabinus tavo kaklą aš tvirtai laikiau, Ir tamsoj aš tavo veido gerai nemačiau, Aš žinau,kad mielas buvo jis tačiau, Švelnią plaukų sruogą aš jaučiau.
Tarsi mes plaukėme laivu didžiuoju, Tarsi mes kilom aš dabar sapnuoju, Su lyg pačiu medžiu aukštuoju Įbridom į medaus saldžius korius svajoju.
Kas žino,kiek ilgai dar mes skrajojom, Ant viesulo žirgų kartu nujojom, Skardžių lietaus lašų nebegirdėjom, Pradingusios nakties spalvų neberegėjom....
