Na, bandau ikelti is kito portalo savo dienorasti...
Už lango paskutinės gražios vasaros dienos... o aš sėdžiu namie... susilaužiau ranka... ...O vakaras buvo toks gražus... buvau Kauno bardų koncerte... labai labai patiko... Dar ilgai su drauge vaiksčiojome po senamiestį, perėjome atgijusia Laisvės alėja... Ir prie pat namų - baaac! Dabar sėdžiu, vienu pirštu baksnoju klaviatūrą... liūdna. Bet atsirado ir nauja patirtis - supratau, kaip labai reikalingos ABI rankos. NEI VELNIO NEGALIU PADARYTI VIENA RANKA! Net uodo užmušti ant peties negaliu... net kepsnio supjaustyti, sumuštinio susitepti, pomidorų salotų pasidaryti, nei stiklainio ar mineralinio vandens butelio atsidaryti negaliu... bliamba... Va, kriauklėje riogso indų krūva... žvelgiu į ją ir ką - ir nieko! Vakar einu į polikliniką biuletenio išsirašyti... suskamba telefonas! Kol jį iškrapštau viena ranka iš rankinuko... Skambina bičiulis ir linksmu balsu: "Aš tau pasiskraidymą suorganizavau"... KOKI? KASKURKAIP? Dieve tu brangus... aš bijau aukščio... Sako, užsirasyk numerį to instruktoriaus ir susitarsit dėl laiko.... "Ak! - sakau - mielas drauge, aš vakar ranką susilaužiau"... "Nu vaaa... o aš jau norėjau, kad tu pažiūrėtum iš paukščio skrydžio į mūsų varganą, bet nepakartojamai gražią tėviškę"... Įsivaizduojat - būčiau skridusi skraidykle!!!! Ko gero, TIKRAI būčiau skridus! Nugalėjusi visas baimes! Su instruktoriumi gi (jei į peklą - tai dviese)!!!!! Deje... Teks atidėti kitai vasarai... Ir kada ji nustos skaudėti... taip nesinori tų tabletikių ryti... bet maudžia jau beveik nepakenčiamai... Traumatologo paklausiau - ar mano gilioje senatvėje ilgai gis tie kauliukai... atsakė - iki gilios senatvės tikrai sugis. Va. Pasikalbėjome... ir pasijuokėme... Sako, ne dažnai šiame kabinete juokiamasi... O ar tai gerai, ar blogai - nepasakė... Niusss... ir ko gi čia nusitvėrus (su ta viena ranka), kad iš nuobodulio ir neveiklumo nenumirus... Hmm... daug mano planų subyrėjo...
O, taip... dabar as savo dviguleje lovyteje miegu... dviese - as ir mano rankyte... ji, mieloji, ant atskiros pagalves ilsisi... O as jau ismokau miegoti TIK ant nugaros...
Žinoma, kad sugis. Mane kažkada traumatologas turbūt tyčia gasdino, kad rankos nevaldysiu. Matyt, kad kyšio jam nieko nenešiau. O ranka buvo ne lūžus, bet išnirus per alkūnę. Ir sakė, kad taip blogiau negu laužt. Na, arba jie juokdariai, arba vienas juokas pasveikt.
Tada reikia pas tave i talka lekti bliudu plauti.... Bet Tina man dabar iskilo toks klausimas. kai taip tai mociute,senele.... pas ja gera,ji rupestinga.... Va dabar jiems laikas tavimi pasirupinti..... O del neveiklumo-tai knygas skaityk,ilsekis.Nes po sugijomo Tavo tempas bus nezemiskas
Vau.....kaip užjaučiu.... ir nuoširdžiai užjaučiu,nes visa tai pergyvenau ir nuo to laiko labai užjaučiu invalidus.Ir ranką skaudės,neturėsi vietos pasidėti,ir išmoksi kelnių užtrauktuką atsisegti be antros rankos. O aš ,senė,užsimoviau pačiūžas ir Ledo Rūmuose norėjau pabūt balerina Mano ne tik norai ,bet ir galimybės labai greitai baigėsi,-pagriuvau ant savo rankos.Paskui greitojoj blogai uždėtas gipsas,apmirusi ranka,metai nedarbio,reabilitacijos ir jokio biuletenio. Todėl netaupyk savo rankos ir judink pirštus,o skausmas praeis po keleto bemiegių naktų....nakčiai apramstyk ranką pagalvėm. Įdomu tik,ar kairė,ar dešinė.Kairė-mažesnė bėda.
as irgi norejau paklaust ar kaire ar desine,o be to tu pati ar kairiaranke ar desiniaranke? pamenu ,rasinejomes,tada rasei kad turejai problemu ir deka rentgenologes,o daba tikiuos,kad sveiksti ir atlieki paskutines proceduras vasaros metu langete,neduok dieve dabar vietoj tu gipsiniu langeciu yra vaistinese specialus itvarai,jie patogesni ir maloniau suzeistai kuno daliai linkiu kuo greiciau sutvirtet ir malonaus laukimo iki sekancios vasaros skrydziu
Užjaučiu.... tikrai nesmagu, kai kažką skauda... Lyg gyveni, ir ne gyveni tuo pat metu. Man tai va, gerklę skauda nei iš šio, nei iš to... Ale nepasiduokim, gerai?
Aciu, mielos mergytes! Bet siandien suzinojau dar nemalonesne naujiena - reikes ta mano rankyte operuoti - persislinke kaulai... tvirtins ten kazkokiomis metalinemis juostelemis ... Va taip, prisikikenau.... P.S. as desiniaranke, o luzo kairioji... bet nuo to ne geriau - dzinsu uzsisegti vis tiek negaliu... Kaip reiks gyventi, juk ruduo...
Dzein.... geda pasakyti, bet... as, tur but, prisisnekejau... labai nenorejau grizti po atostogu i darba... norejau kuo ilgesnio biuletenio... Va. Taip ir bus...
Kai turime abi rankas ,puolame dirbti be atvangos ir neturime laiko kada apsidairyti aplink ir pamatyti aplinkinius,artimuosius,jų siekius ir bėdas,tekančią saulę ar žvaigždėtą dangų.Kai mus kažkas sustabdo,mes kaip ir atsibundame.Taigi,gal nėra to blogo ,kas neišeitų į gera?Pasaulis begalinis ir visko neaprėpsi,tai ar verta ? Kai ateina senatvė,tik tada suvoki...ne ten susikoncentravai,ne ten švaistei tą brangų laiką,kurio dabar nebeatsuksi atgal.
Taip, taip jau buna... bet dabar toks metas, kai pilna darzoviu, reikia kazkokias atsargas darytis, planavau visokiu darzovieniu ziemai pasidaryti... o dabar... nieko negaliu daryti su ta viena ranka... Labai pikta ir liudna... O dar reikia laukti tos operacijos visa savaite, ranka skauda, baimes pilnos akys... nieko nesinori - nei TV, nei knyga skaityti, nei kompas labai nedomina.... Nors, siaip jau, esu nepataisoma optimiste...
na, kaip supratau, Tavo optimizmui atėjo rimtas išbandymas.... Visi mes optimiztai, kol kažkas nenutinka... O pesimistas visada nusiteikęs blogiausiam, bet, žiūrėk, jiems kaip nieko blogo nenutinka, taip nenutinka Šiaip tai juokauju truputį... Iš tiesų tai skaičiau ir plaukai šiaušėsi... Man niekada niekas nelūžo, ir net neįsiavaizduoju to... Tiksliau- įsivaizduoju kaip tai baisu... Galiu tik užjaust... bet svarbiausia- kad ne koja, o ranka ne dešinė... Arba ne abi rankos, kaip kad žiemą nutiko tokiai pianistei, tegaidai.... O jei dar rimčiau- tai svarbiausia, kad galva nenulūžo, savo vietoj... na, čia bandau morališkai palaikyti Galiu tik palinkėti- kuo greičiau pasveikti.....
Tinut..tik dab perskaičiau.....apkabinu,ir suprantu..mano sūnelis du kartus lūžo rankas..dešinę trečioj klasėj,o kairę-šeštoj,,./tai jis buvo vaiaks..o tau-darbai darbai..bet--pamėgink iš to išsunkti ir teigiamą pusę sau... niekas nenutiks ir be daržovienių...nebus šiemet..padarysi kitąmet...stiprink save.organizmą,kad griečiau sveiktum...sugis,,dar spėsi žiemą sniegais apsimėtyt..pernai rudeni gavau kojos traumą...traumatologas neleido minti..ir vaikščiot,.tik gert stiprius vaistus ir gulėt...tai sakau-išrašykit receptą,kad reikia gulėt,bent turėsiu ką vyrui parodyt//....irgi pajuokavo,kad tokių nerašom..ar gulėjau>??/tris valandas..vieną dieną..ėjau,,darbų dirbt.////..ir tas kitas šalia..kur turėjo užjaust..\sako-va grįši ,,galėsi atsigult..o darbų..koją plėšė skausmas...ir galvodavau-kodėl po velnių tada tiek galvojam ..kad bėgčiau-tą padaryt,..aną///,...pasveikau,ir jokio didelio noro nei tą daryt ,nei aną...va kaip būna...saugok save,sveik..ir būtinai ateit..pasikalbėsim,,pabendrausim...kumštukus palaikysiu už tavo operaciją ir greitą gijimą...
Labai tave užjaučiu , nes pats lankausi stabiliai traumatologiniame skyriuje ( bent kartą į metus). Kas nedirba , tas neklysta . Prieš kelis metus paskambijo iš ligoninės , nes gavo kažkokių naujų ilgalaikių vaistų nuo stabligės ir suleido , kad nereikėtų kiekvieną kartą prieš operaciją leist mėginio ir laukt , vien žo ekstra atveju kad galima būtų iš karto operuot Taigi stiprybės , kantrybės , sau ir aplinkiniams . Dabar turėsi išmokti visai atrodo nereikšmingų dalykų - viena ranka užsisegti arba atsisegti ką nors ir panašiai
O įdomu,kokius man suleido nuo stabligės prieš 3 savaites..ar tuos ilgalaikius,ar ne Po trumpalaikių reikia vėl eiti dar porą kartų,kad gautųsi imunitetas (ar kažkas ten),Euphoria geriau žino.
labai užjaučiu žinau ką reiškia gyventi kurį laiką tik su viena ranka, oi kaip tave suprantu, bet man baisiausia buvo,kai reikėjo galvą plauti ar apsirengti, nu niekaip nesigavo
Mano ne tik norai ,bet ir galimybės labai greitai baigėsi,-pagriuvau ant savo rankos.Paskui greitojoj blogai uždėtas gipsas,apmirusi ranka,metai nedarbio,reabilitacijos ir jokio biuletenio. 
Kaip reiks gyventi, juk ruduo... 
Nors, siaip jau, esu nepataisoma optimiste...
