Kad kas kartą atėjus į plepynę iš naujo nepasakoti oficialiai pareiškiu,kad 2012.10.07 dieną išsikraustau iš Šiaulių. Klausite kodėl? Pagrindinė priežastis- man čia per sunku iš visų pusių per sunku, o ir niekas absoliučiai nelaiko. Dukra įstojo mokytis Klaipėdoje, likau visai viena svetimame mieste. Nei čia turiu savo namus, nei gimines, nei artimuosius. Per tuos penkerius metus kiek gyvenu Šiauliuose žinoma atsirado draugų ir labai gerų draugų, man jų bus labai gaila, bet....taip reikia....Grįžtu ten kur esu laukiama, kur visi savi , kur gyvena du man patys brangiausi žmogiukai, tai dukra ir mama.Grįžtu į gimtinę, Kretingą.Vėliau gal atsidursiu Klaipėdoj, bet tai bus vėliau.
Aš dar pasikartosiu...gyvenimas per trumpas mėtyti jį beprasmybėms.O kas neieško ir nerizikuoja,tas ir šampano negeria.Jei nėra gerai,tai reikia peržengti baimės ribą ir ieškoti kur geriau. Vieni sako...jei bus skirta,ateis viskas,o aš manau,kad reikia padėti sau pačiam,nes man tai patys kepti karveliai į burną neatskrenda.
Na, ir gerai, kad tu patenkinta būsi. Ko būti ten, kur niekas tavęs nelaiko? O kas dėl ieškojimų, kaip Dzeinė apie juos prakalbo, tai su jais labai įvairiai gali būti (ir visai ne taip kaip sako). Vienas ieškodamas randa prasčiau, kitas negali ieškoti dėl kokių nors priežasčių, trečias apskritai mažiau gali ir t.t.
Klausimuk,ieškoti gali kiekvienas(nebūtinai konkrečios vietos,o vietos po saule),tik nenorintys išras dešimtis priežasčių,kodėl neieško. Ir aš,kol ieškojau,tai radau dešimtis kelių.Deja,su metais ateina neryžtingumas,kuris mus laiko vietoje ir aš nebematau tų kelių,bet jei nematau,tai dar nereiškia,kad jų nėra. Ir man šiandien jau reikia spyrio į užpakalį.
Su metais ateina tas, kad ir kiti žmonės tave stabdo, greičiau. Nežinau kaip tau paaiškint, bet viena, į vyresnį žmogų jau požiūris kitoks ir tai užkerta dalį kelių, antra, vyresnio sveikata jau ne viską leidžia daryt. O trečia, kad vyresnis mažiau gali pagalbos susilaukt, bet daugiau jis pats turi kitiem padėt. Tas irgi suriša sparnus. Sakysit, dar yra vyresnio patirtis. Bet jos irgi ne visada tokios reikia, kokią turi, o ir kiti faktoriai, jeigu nusveria į priešingą pusę... Ir išvis, ne be reikalo žmonės sako, kad "viena bėda - ne bėda". Paprastai, jeigu kur nors įklimpęs būni, tai ir tų bėdų daugiau būna, viskas ne šiaip sau yra.
daryk di, taip kaip tau atrodo geriausia, labai sunku daryti sprendimus, o ypac viska keisti is esmes, sveikinu uz drasa, ir auksciau galva, viskas tik i gera
O aš kiek kartų gailėjausi,kad nespjoviau,juk po akmeniu ir vanduo neteka.Kol galvojau,tai tik traukinio paskutinio vagono raudoni žibintai nušmežavo.Ir jaučiu...viskas būtų buvę geriau...tikrai geriau.
Aha...vertybių perdėliojimas. Stambus toks perdėliojimas, beveik su baldais Na ir gerai, visada žmogus turi daryti kaip jam atrodo geriau. O va jei sakai- šovė į galvą mintis ir nepaleido, vadinasi tikrai bus gerai, neabejok, nes intuicija tave veda taip pasielgt.
Di, o žinai, man kažkaip net smagu pasidarė, kai sužinojau, kad tu žengi tokį rįžtingą žingsnį - šaunuolė! Viskas bus gerai - gi grįžti kur tau miela, kur tavęs laukia...
Šaunuolė. Puiku, kad nepabūgai ir pajudėjai... Sako, tik einantys kažkur nueina, kažką atranda... kaip Kolumbas kad Ameriką atrado... Žinok, aš irgi pajudėjau iš Vilniaus, kuriame pragyvenau visą savo gyvenimą. Reikia tikėtis, kad viskas bus tik į gerą...
uz drasa, ir auksciau galva, viskas tik i gera
