Va, radau tokią mintį: Nėra ko bijoti realių susitikimų, jei nenešioji akmens užantyje, jei esi atviras ir nekerštingas zmogus. Kažin čia teisybė? Taip pat turėtų būti teisybė, kad geram žmogui nepasitaiko blogų žmonių gyvenime sutikt, ar tikrai geram visi geri būna? O gal čia dar kažkas yra? Ar gal jau tuo viskas pasakyta?
Na ne visai taip. Net ir geram (t.y. man) yra tekę sutikt blogą O dėl susitikimų- paprastai slapstosi tik nepasitikintys savim, o tai kaip žinia kerštingi, pikti. Čia aš nekalbu apie negalinčius susitikinėti.
Visokių žmonių yra. Nebūtinai kerštingi ir blogiukai vengia susitikimų realiai. Pastebėjau ne kartą, kad būtent pikti su tuo akmeniu užanty - su didžiausiu malonumu laksto į susitikimus su visais, kas tik pasiūlo. O yra žmonių, kurie yra labiau uždari, mėgsta vienatvę, ramybę - tiems tieisiog tokių susitikimų nereikia. Jie to nesiekia.
Man irgi atrodo, kad blogų žmonių nėra. Yra tik nelaimingi, irzlūs, gal su sveikata ne kas, todėl jie pikti. Kiek pastebėjau, kad žmogus, jei gražus, sveikas, energingas - jis nebūna nei piktas, nei pavydus.
Nai,nai,nai...o aš jums pasakysiu štai ką.Pavydas yra labai pozityvus jausmas,jis skatina siekti to, ką protingesni pasiekė. O dėl realių susitikimų tai net nežinau,ką pasakyti.Yra labai daug įvairių aspektų ir tarkšt -barkšt neatsakysi.Vieniems nereikia naujų pažįstamų,kiti patys nėmėgsta afišuotis. Na o tu ,Galaxy,ar eitum į Kiemelių realų susitikimą?
Pradėsiu iš kito galo. Aš eičiau susitikt pirmiausia su jumis po vieną. Bet nesusitikimui gali būti ir kitų priežasčių, ne tik nenorėjimas rodytis. Beje, ir su tuo nenorėjimu... galim dar pagalvot kada žmogus nenori. O dėl pasiekimų ir pavydo, tai kartais ir užmušama iš pavydo.
Žinote, aš turbūt kokius 2 metus nedalyvaudavau internetiniuose meet'uose. Paskui kartą "prikalbino" pabandyti, vos ne jėga... Jeigu tiesiai, tai atvažiavo ir išsivežė. Ir nuo tada stengiuosi nepraleisti.
Tai irgi man pamoka, mūsų įsitikinimai ( šiuo atveju, kad meet'ai blogis), apgauna.
kažAš susidariau vaizdą, kad ne itin didelis gėris, kai pradėjau Zebroje išgirst pletkus apie vieną ar kitą. ir nebūtinai viešai. Apkalbama buvo ir privačiomis žinutėmis. Pagalvojau, kad vargiai ar taip norėčiau. Žinoma, nieko aš ten ypatingo ir neišgirdau. Visi žmonės kaip žmonės. Bet pagalvojau, kad daug paprasčiau, kai nepažįsta. Tik visiškai nesusipažint man vistiek nepavyko. O nepavyko per mano plepumą. Pirmiausia kalbiesi dienoraštyje, paskui žinutėmis, paskui telefonu, o paskui jau sunku kartais ir nesusitikt būna. Beje, aš tikrai vengiu vieno susitikimo, kur šitas eiliškumas pažeistas.
Pasakėčia. Lapė, pirmą kartą pamačiusi liūtą, taip labai nusigando, kad pasileido bėgti į girią kiek tik išgalėdama. Antrą kartą pamačiusi žvėrių karalių, ji atsistojo tolokai nuo jo ir ėmė į jį žiūrėti. Trečią kartą jiedu susitiko gana arti vienas nuo antro. Lapė jau visai nebijojo liūto ir vaikštinėjo su juo visą dieną, klausinėdama jo, ar sveika jo šeima ir ar greit ji vėl turėsianti laimės su juo susieiti ir pasikalbėti. Paskui, jau be jokio varžymosi, pakėlusi uodegą aukštyn, pasišalino nuo liūto ir nuėjo savo keliais. Perdaug artima pažintis panaikina pagarbą.
nemanau, kad dėl baimės kai kurie vengia susitikimų. Tiesiog nejaučia poreikio. nes ir į internetą atėjo tikrai nesitikėdami su kažkuo vėliau susitikti.
Bet paprastai tokie nenori išvis būt identifikuojami ir atpažįstami internete. Jų net parašyti pasisakymai tokie, kad nežinotum kas per žmogus. Ir įdomu tada kodėl taip skirtingi mes?
Turbūt ne nieko. Žmogus ir labai slėpdamas detales apie save, labai daug dalykų negali nuslėpti. ir net sakyčiau, kad esminių. Tokių kaip charakteris. Arba net gyvenimo patirtis komentaruos ir dienoraščiuos matosi.
Dėl realių susitikimų su nepažįstamais pasakysiu savo patirtį.Padariau išvadą štai tokią: Kai labai didelis balius,ar jūs pabendraujate normaliai?Nemanau...tiesiog buriatės jame į mažesnius.Viename mano klubo sustikime buvo virš 40 žmonių.Vilniečių kompanija stipriai vėlavo,o nuvažiavus vienas (mokyklos direktorius) jau buvo girtutėlis ir gadino viską.Atsirado ir pašalinių žmonių,kurie ,,gal būt" bus klubo nariai....cha..cha... Kitą dieną visi jau buvo susiskaldę mažais būreliai paežerės pušynuose ir jau vėliau klubas nebebuvo vieningas. Ir dar .....virtualių pažįstamų realiuose susitikimuose fotoaparatai privalo likti namuose.Aš nevažiuoju į susitikimus vien dėl fotoaparatų,nes didžiulio šou ant visos Lietuvos ir dešimtmečiui man nereikia.
Va, užkliudei labai dygią temą - fotoaparatus. Taip, tokiuose susiėjimuose susirenka labai skirtingi žmonės, iš didelės erdvės... prifotografuoja... Kartais "pagauna" keistose pozose, netikėtai... Visko būna.. O paskui tos foto keliauja po interneto platumas ne tik ant visos Lietuvos, bet ir ant viso pasaulio. Ir netgi būna fabrikuojama, permontuojama visaip... Todėl tie dideli susitikimai yra šiek tiek ir pavojingi.
Dalmara,nebūtinai daug,užtenka neetiškai besielgiančių vieno ar dviejų.Viename susitikime bandžiau pareikalauti nefotografuoti kitų žmonių...deja.Aš sugalvojau pajuokauti ir rytą prie rytą pievelėje užsnūdusios klubietės padėjau butelį alkoholio,alaus skardinių.Šposas jai ir visiems sukėlė geros nuotaikos pliūpsnį,bet nepastebėjome,kad kažkas fotografuoja ir rezultate šios nuotraukos pasirodė internete.Kam įrodysi,kad tai tebuvo tik šposas?Norėjau prasmegti skradžiai žemę ir pasamdžiau programerį surasti tą žmogų.Ir kas iš to?Ji kiaulės akimis pareiškė,kad tai irgi buvo tik šposas.Tai negi tikrinsi kiekvieno rankinuką ar telefoną,ne Stalinas gi.Kievieno mūsų siela yra patamsiai ir jei išverstume sielą,pamatytume baisių dalykų,todėl labai atsargiai žiūriu į žmones,kurie sako...aš tik pagąsdinau,o nedaryčiau realybėje.Bent jau į žvalgybą kartu tai tikrai neičiau.Sakykite,o kur baigiasi sielos realybė? Todėl eidamas į susitikimą su nepatikrintu žmogumi,būkite pasiruošęs ir gėriui,ir blogiui.Eikite,bet būkite pasiruošę.
Vadinasi, vien dėl nuotraukų galima neit? Atsimenu kaip kokias nuotraukas Zebroj buvo įdėjęs Raimis. Šakės, bijočiau dabar su juo susitikt. Juk žmogų galima nufotkinti visai. O jis įdėjo tokias, kad apkūni atrodytų stora kaip bačka, o truputį vyresnė, kad atrodytų mažiausiai 15 metų vyresnė negu yra.
Atsimenu, su Agedita pirmą kart susitikom abi turėdamos fotoaparatus. Bet ten kitas dalykas. Iš jos man buvo galima pasimokyti. Beje, ji ir fotografavo. Bet fotografuoti ir rodyti mane internete yra skirtingi dalykai.
Tikrai. Labai jau žmogus turi norėt didelių kompanijų, kad į jas veržtųsi. Jau su vienu ar keliais sutiktais juk reikia susipažint iš naujo. Aš garanuoju, kad tu mane visai kitokią įsivaizduoji, negu esu (ir čia neprieštarauja mano prieš tai parašytam komentarui, nes dabar jau kalbu apie "apvalkalą", ne sielą.) O dėl nuotraukų, tai tikrai jų nereikia, nes nedera nieko dėt į internetą, be žmogaus sutikimo.
Arti, tu šaunuolis, kad paminėjai dar vieną priežastį. O tai mes galim pamiršt, kad dar daugiau yra apie ką kalbėt Beje, šiandien man atsitiko tas, apie ką tu aną kartą klausei
va... Fotkinimas... Šiaip man patinka ir pafotkint, ir pasifotkint pačiai. Ne tik gaudau įdomius kadrus, bet ir pati mėgstu pasimaivyti prieš objektyvą. ne, ne seksualiai išriest užpakaliuką ar nutaisyt žavų romantišką žvilgsnį, o atvirkščiai- iškišt liežuvį, persukt akis, pavaizduot kad su kažkuo bučiuojuosi ar net girta guliu. O ką, smagi nuotaika, ir tiek, natūralu, kad kvailiojam. Bet tiesiog tai darydama nepagalvoju, kad tomis nuotraukomis kažkas manipuliuos. pamenu, iš susitikimų nuotraukomis visada apsikeisdavome tik tie, kas ten dalyvavo. Viešai rodydavom tik tas, kuriose nesimato tų, kurių sutikimo rodyti neturi. Pačiai matyti neteko, bet girdėti esu girdėjusi, kad visgi kai kurie žmonės tokių susitikimų nuotraukas siuntinėja ir pašaliniams žmonėms. maža to, susipykę su kažkuo tyčia bando sukompromituot tą žmogų "Va, buvau, savo akim mačiau, visi matė kaip XXX ten elgėsi, kaip girta prie vyrų kabinėjosi". Nors taip iš tiesų nebuvo. Žinoma, eidamas susitikti realiai su žmonėm, jais pasitiki. bet didesniuose susitikimuose, deja, ateina nemažai "draugų draugų", su kuriais net nenori nieko bendra turėti. Už juos negali atsakyti. Su jais netgi nepasirenki susitikti. Tad visada yra rizika būti apkalbėtam, sukompromituotam. Bet aš asmeniškai galvoju taip: jeigu aš nieko blogo nedarau ir elgiuosi tinkamai, mano sąžinė rami. Ir čia jau to žmogaus problema. O žmonės nekvaili- jie atsirinks kas yra kas. Artimai mane pažįstantiems žmonėms gali apie mane pasakot bile kokias nesąmones- jie mane pažįsta, tad nemanau, kad tuo tikėtų. O kurie patikės- irgi gerai, tai tik padės man kuo anksčiau atpažinti netikrus draugus, pikta man linkinčius ir nuo jų apsisaugoti.
Lira, bet čia dar žmonėm išmokt reikia susidaryt nuomonę ne iš svetimų pletkų. Be to ir mes patys dar važomės. Bent jau aš. galvoju, kad Zebroj buvau suvaidinus jauną (kai kam gal ir atvirkščiai buvau), o aš iš tikro visai ne jauna
Lira,aš tau galiu garantuoti,kad nėra jokios garantijos ir žmonės tikrai patikės, arba bent jau suabejos.Kaip minėjau,žmogaus siela-tai tamsūs patamsiai.Sakai,pažįsta?O ar nepažino bendradarbiai KAM,pradirbę 20 metų su pedofilu ,kol policija to neįrodė filmuota medžiaga?Bendradarbiai dėjo galvą, kad taip tikrai negali būti. Jei tau vis vien,tai jau čia kita kalba,bet netgi paleista ,,antis" gali sugadinti gyvenimą.Jei tau reikės naujo darbo ir nuvilnys,kad tu vagi,tai labai abejoju,ar tu gausi darbą kokio nors verslininko kasininke.Kaip sako...podalše ot griecha.. .
Galaxy, aš nenešioju akmens užantyje, kartais net esu perdaug atvira ir nekerštingas zmogus, bet į virtualių erdvių susitikimus neinu. Kaip rusai sako: "birižonnava Bog berežot" apie tai, kad "geram žmogui nepasitaiko blogų žmonių gyvenime sutikt" nesutinku iš principo, kaip tik galvoju, kad būtent geram žmogui kelyje pasitaiko laaabai daug visokio plauko blogiečių. Juk tarp gerų labai lengva būti geru, o tu pabandyk tarp blogų geru išlikti, va čia tai menas.
Akmenėli, čia ne aš taip pasakiau, čia iš diskusijos taip išėjo. Beje, ji net nebaigta, nes mes neišsiaiškinom kodėl taip yra ar nėra, kad geram žmogui visi geri. Ar bent jau kodėl tokių pasakymų atsiranda.
nuo to ir reikėjo pradėti... o koks yra geras, net nežinau, gal toks kuris tinkamoje situacijoje visada pasilegia tinkamai, kai reikia paglosto, kai reikia į liustrą užmeta
as netaip sakiau... situacija: slaistosi po kiemus girtas kaimynas, labai geras zmogus kada reik tik paprasyk, auksines rankos, auksine burnele... bet isgeres agresyvus... gerai, kad tame kaime yra ir kitas geras zmogus, kuris sugeba ji nuraminti, uzmetes vyriskai i liustra, va apie ka norejau parasyti, kad geras nebutinai tas kuris glosto visa laika... kad geris, kaip ir meile, ir dziaugsmas ir kitos panasios savokos sunkiai apibreziamas, nes vienoje situacijoje esi geras kai pasielgi vienaip o kitoje esi geras kai pasielgi kitaip, tai ir iseina, kad geras yra tas kuris tinkamoje situacijoje pasielgia tinkamai...
nebutinai mums, sutik ir kaimynui geriau gauti i marmuze ir ramiai issimiegoti savo minkstoj lovoj, negu kas iskviestu policija ir miegotu jis ant gulto, o kita diena pareit namo... ai nebeaiskinsiu nenori, nesupranti :P
Nu duodat,panos.Taigi kiekvienas turi savo tiesą ir tas pats ,,gerai" iš kito varpinės matosi kitaip.Taigi duos į lempą,tas apsiramins.Dabar duos į lempą,išmuš dantis-tai jau blogai.O neduok dieve,dar tas agresorius griebsis už peilio ?Va, vienas į kalėjimą,o kitas Anapilin.Tada jau visai blogai...geriau jau į lempą neduoti,net su gerais ketinimais.
geras žmogus tas, kuris yra geranoriškas kitų atžvilgiu, kurio motyvai ir intencijos kito žmogaus atžvilgiu pozityvios. Tai vidiniai dalykai. Pagal išorę ir darbus negalim to vertinti. Nes, tarkim, aš pažįstu net ne vieną žmogų, kuris daro kitiems gerus darbus be atlygio. bet intuityviai jauti kad kažkas negerai. O pasirodo, negerai tai, kad tie žmonės daro kitiems gera tam, kad jaustųsi geresniais už kitus. Jiems reikia ne materialaus atlygio, o vertinimo, "paminklo" dar gyvam esant ir titulo "Gerasis žmogus". Beje, tokie dažniausiai ir skundžiasi, kaip jie visiems daro gera, bet kaip visi kiti už gera blogu atsilygina, kaip jais naudojasi ir panašiai. Mano mama sakydavo, kad "geram žmogui visur gerai, o blogam niekas neįtinka". Ir aš taip manau. Tiesiog blogas žmogus pats aplink save blogį mato. O geras visur įžvelgia pozityvą. Lyg skirtingomis akimis į viską žiūrėtų. Geras atleidžia ir pamiršta, o blogas kaupia savy nuoskaudas ir jomis nuodija save ir kitus.
O š galvoju, kad viskas vyksta ne be priežasties. Galbūt ir tas, kuris nuoskaudas kaupia, jų yra nesubalansuotai daug patyręs. Juk visi žinom tą patarlę "Dievo korotas, velnio pristotas".
Vat su Lira pasiginčyčiau...na man atrodo nesąmonė tas gero ir blogo žmogaus vertinimas.Lira sako,kad geras tas,kuris atleidžia ir pamiršta.Nu apsaugok viešpatie... Štai kažoks banditas nužudo vaiką,tai mama bus gera,jei atleis ir pamirš?Jei ji neatleis ,bus bloga??? Aš sakyčiau atvirkščiai....motina neturi teisės atleisti ir pamiršti,nes šitaip ji išduos savo brangiausią vaiką.Vadinasi..imk ir žudyk,o motina-tai šventa karvė,vardan gerumo paaukojusi vaiką? Kažkoks absurdas.
