Atsirado poreikis nueiti pas kokia nors burtininkę ar kartožnikę, kaip mes liaudiškai sakom, išsimesti kortas... nors su manim jom gan sudėtinga... esu buvus tris kartus, bet nuomonė apie jas pas mane nelabai kokia susidarė, bet gal aš pati kalta..ne tinkamas laikas, aplinka.. ..griūna mano kortų namelis... ir jau nebežinau kaip elgtis.. Ri sako, kad reikia kažkam mano pakalbos...o gal man pačiai labai dabar jos reikia..
Būrėjų yra visokių. Pati tikriausia bus ta, kuri sugebės ne burti iš lubų bele ką, bet atsakyti į konkrečius klausimus. Taro kortomis kurios buria, yra ir tikrų profesionalių kurios pasako daug tiesos. Tarp kitko, Taro kortomis buriama nuo labai senų laikų. Jei tai būtų niekniekis - per amžius tai išnyktų. Todėl, jei eisi pas būrėją, klausimus susirašyk ant popierėlio, kad neišsiblaškytum, bet konkrečiai išklaustum. Jei būrėja ims kalbėti ten apie visą gyvenimą, kas buvo, aplamai... pilti iš tuščio į kiaurą - tai prasta būrėja. Tikra Tarologė dažniausiai atsakinėja į konkrečius klausimus, kiek kortos parodo.
Pasikalbėti apie save, apie savo lūkesčius ir svajones. Pasidalinti bėdomis. O psichologai paisto senas nuvalkiotas tiesas, neatrodo nuoširdūs ir jama brangiau.
jei atsirado poreikis, nueik... sako, kad negerai burtis, bet juk per Kūčias, Jonines irgi buriamės ir nieko, gyvi nenormalu, kai laksto moterytės pas varažnykes kas savaitę, bet kartais, vien dėl pramogos visai įdomu...
Burtuose dalyvavau tik kartą.Norėdami pasišaipyti iš vieno kolegos,sutikę čigonę viską jai apie jį išpasakojome,o po to ji "atsitiktinai" priėjo ir pasisiūlė išburti.Seniai tas buvo,bet iki šiol prisimenu...