Ką jūs atsakytumėt į tokį? "Jei visi butu laimingi su tuo ka turi, tai niekas nebepirktu nauju masinu ir telefonu po 2500 Lt - viskas sustotu ir nebeliktu darbo"
Darbo kaip tik būtų, nes jei žmonės nepirktų gražios, bet nepatvarios skalbyklės, prasto beverčio maisto, tai gamintojas įdėtų daug daugiau darbo, kad pagamintų prekę, kuri būtų brangesnė. Dabar gamintojas, norėdamas būti konkurencingas, pagamins gražų šlamštą, bet duos garantiją tik tokią, kiek daiktas iš viso gali patempti, o toliau jau metame lauk ir vėl perkame. Nuo hormonais ir pesticidais išauginto maisto mes sergame daug daugiau ir pinigus atiduodame savo ,,remontui". O pirmojoje dalyje ,,Jei visi būtų laimingi su tuo , ką turi", tai čia iš viso būtų rojus. Gobšumas mus apsėdo tik dėl to, kad kaimynas turi daugiau, tai ir man reikia.O apsėsti gobšumo mes paminame bet kokį žmoniškumą, vagiame, plėšiame ir pan.
Nu jo , naujam telefone akumuliatorius integruotas į bendrą plokštę ir kai pavargs jau jo nepakeisi , teks keist telefoną. Mašiną reikia keist kai susidėvi techniškai ir morališkai , vien žo jau kai neapsimoka remontuoti nu nebent ta mašina kokia senoviška ir turi vertę bet jau einama prie to kad senais automoboliaias reikia atsikratyt vien dėl to kad jau neatitinka šiuolaikinių techninių reiklavimų .
Žmogus jau taip sukurtas. Jam niekad negana. Teisingiausia šį bruožą apibūdina pasaka apie auksinę žuvelę ir suskilusią geldą. Jei žmogui gana to, ką turi, vadinasi, jis tiesiog nebeturi nei fizinių nei dvasinių jėgų kažko norėti.
Tikrai? O man atrodo, kad tai kaip tik motyvacija kažko siekti.....gražiau, geriau, maloniau, sudėtingiau. Tai kaip variklis pirmyn. Sakykime, man skanu bulkutė su pienu ir daugiau nieko nereikia. Batus galiu nešioti ištisus metus ir man gerai. Bet tai puiku, nes galiu skirti savo pinigus ir laiką malonumui: kelionėms, pojūčiams. O ką tam , kuriam dzinnn tos kelionės? Ir mylėti jam nereikia. Ir jūra mėlyna jam dzinnn....bile tik vanduo ir gerai. Nebėra motyvacijos.
nesutinku, kad viskas sustotų, keistųsi tik mąstymas ir darbo pobūdis, nes nežinau dar jokio būdo gyventi be maisto ir vandens... tai jei negaminsime mašinų ar dar kažko, maistą vis tiek auginsim, gaminsim, vartosim, o tam reikia žmonių rankų, galvų, jėgų ir visko kitko...
O kam maistą auginti? čia, pvz., iš evangelijos: "„Įsižiūrėkite į dangaus paukščius: jie nei sėja, nei pjauna, nei į svirnus neša, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne vertingesni už juos?“
Tai tu siūlai tik žoles ėsti? Nu nea....aš ne karvė ir ne vegetarė. O gamta- tai džiunglės. Tie, kurie nei sėja , nei pjauna, kitus žudo ir ėda. Nors pagalvojau.....o koks skirumas, ar mes nueitume į mišką ir nušautume zuikį, ar išaugintume triušį ir jį užmuštume. Ar įdėtas darbas pateisina? Juk tai taip pat gyvybė.
Tai aišku, kad tas pats ką žudyt. Nors... turbūt ne tas pats. Medžiotojai žudo pirmiausia silpniausius ir lieka stipriausi, o gyvulių augintojai išveda tokias veisles, kad visi tie gyvuliai būtų silpni ir patys neišgyventų.
Tai visiška netiesa. Stebiu paukštelius - Dievuliau šventas, kaip jie dirba nuo ryto iki vakaro. Iš pradžių suka lizdelį, suka, neša šapelius, vargsta, paskui peri paukštelius - pasikeisdami. O paskui - jetau koks vargas: lekia, ieško kirmėliukų ir tempia, tempia mažiukams savo paukštukams, kemša jiems, apžoroms, abudu tėveliai... kažin ar patys net pavalgo? Taip kad netiesa, kad paukščiai nedirba. Dirba ir paukščiai ir visas gyvasis pasaulis. Dirba visi.
Nu matai, Dalima, nuėjus gyventi į kaimą,susilieji su gamta, o mes per tą miesto maratoną daug ko nematome. O bėgimas yra negerai...norisi daug, dar daugiau, o paskui dar daugiau, o tai kada gyventi?
Ką čia vaikai...taigi aš iki senatvės nežinojau kaip kas ir kada auga. Kai susidūriau su tuo, tai jaučiaus kaip išleista menulyje. Vis dėlto, miesčionys turėtų vežti vaikus į kaimą. Vakar skaičiau, kad tie, kurie nuomoja kaimo sodybas, dabar leis įkišti nagus įžemę...paravėti, kažką pasodinti. Žinoma, už tai reikės susimokėti
Jo..čia tikras lobis, nes aš irgi neturėjau kaimo. Nuvažiuodavau pas tetą, bet dabar dalį kaimo atstoja sodas. Nors , žinoma, Boženos neturiu, triušių irgi, bet vis šis tas.
Galaxy, nenoriu katės. Turėjau tą sibirską baltą, tai dėl jo turėjau išmesti visus kilimus ir medžiagines sofas, nes visur vėlėsi plaukai. Bet taip ir įpratau iki šiol...baldai odiniai, lengvai valomi, o vietoje kilimų - balti avikailiai, kuriuos lengva išpurtyti. Neplaunu, o keičiu kasmet. Taigi katė leido išmokti gyventi ekologiškiau.
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai. [ Registracija | Įeiti ]